SANTYKIAI SVEIKATA

ATSAKO PSICHOLOGĖ: „Mano vaikui negražu, ir daryk tu ką nori…“3 min read

22 sausio, 2020 2 min
Monika Kuzminskaitė

Autorius:

Monika Kuzminskaitė

ATSAKO PSICHOLOGĖ: „Mano vaikui negražu, ir daryk tu ką nori…“3 min read

Reading Time: 2 minutes

„Apsauga gėdos nedaro? Ne, negirdėjau. Dabar, kai į mokyklą vaikas keliauja dar nepradėjus švisti ir namo grįžta jau sutemus namuose kiekvieną dieną vyksta intesyvi kova dėl atšvaito. Ir pasakas pasakoju, kuriose herojai nešioja atšvaitus, ir slapčia einant uždedu ant kuprinės. Galiausiai jis pamato, nusiplėčiau, sudaužo, sulaužo. Negražu ir daryk tu ką nori.
Nė nereikia sakyti, kad man jo saugumas svarbiausia, o jam tai negroja visiškai. Ką galėtumėte patarti, kaip man jį prikalbinti?Ačiū! Linkėjimai!“

—————–

Atsako LAIMĖS DIETOS konsultantė, psichologė Monika Kuzminskaitė

Laimes dieta Patreon banner

Sveiki. Panašu, kad stebite dėsnį, kai veiksmas lygus atoveiksmiui. Taip pat situacija labai primena mano vaikystės laikų „vaikščiojimą be kepurės“, kai išeini iš namų su kepure, o tik durys užsidaro – kepurė į kišenę. Deja, šis atoveiksmio dėsnis veikia ne tik fizikoje, bet ir tarp žmonių. Kuo labiau jūsų vaikas jausis spaudžiamas, tuo labiau jis priešinsis. Čia norisi užduoti daug klausimų, nes nemažai sprendimų priklauso nuo konkrečios jūsų šeimos aplinkos ir vaiko amžiaus. Pirmiausia reikėtų žinoti, ką reiškia tas „negražu“. Gal yra gražių atšvaitų (tada galite tiesiog tokį nupirkti)? Gal mokykloje iš jo kas nors juokiasi (tada gal klasėje reikia pamokos apie atšvaitus su Benediktu Vanagu? nežinau, ar jis tokias veda, fantazuoju, bet garsus žmogus, nurodantis elgesio taisykles, paprastai yra gerai išgirstamas – gal galite tokąi mokykloje pasiūlyti?). Gal jis tiesiog priešinasi, nes negali pasipriešinti kitoms taisyklėms (pavyzdžiui, nesugalvoja kaip)? Kaip vaikas elgiasi su kitomis tėvų ir namų taisyklėmis – ar tai yra vienintelė taisyklė, kurios jis savavališkai nesilaiko? Kokios pasekmės yra sutartos, taisyklių nesilaikant? Jei vaikas vyresnis, galima rodyti ir aiškinti pavyzdžiais. Žinoma, netinka realiai rodyti, kaip žmogus yra partrenkiamas gatvėje – bet mokomosios medžiagos apie tai internete tikrai galima rasti (vėl, geriau bus, jei tai bus parodyta klasėje), kokiu atstumu atšvaitas matomas ir per kiek laiko vairuotojas gali spėti sustabdyti. Gal surenkite fotosesiją gatvėje – nufotografuokite tamsoje, toje vietoje, kur vaikas vaikšto, kaip žmogus matosi su atšvaitu ir be jo (vaikui galite duoti ir fotografo rolę, jis nebūtinai turi būti atšvaito dėvėtoju). Gal tai gali būti projektas klasėje? Kalbant apie pavyzdžius – ar atšvaitus dėvite patys, ir garsiai paminite, kad tai yra gerai, saugu ir svarbu? Galiausiai, toks pasipriešinimas gali būti vaiko protestas siekiant parodyti, kad vaikas jau yra savarankiškas ir atsakingas. Be abejo, tai yra visai netinkamas būdas tai rodyti – tačiau gal jis kitų būdų neturi? Būtinai įsitikinkite, kad yra kitų, saugesnių būdų tai pademonstruoti – per pareigas namuose, vaiko amžiui tinkamas užduotis, tinkamai skatinamus pasiekimus mokykloje ir būreliuose. Net metų vaikas gali gauti drėgną skudurą ir „valyti dulkes“ – švarai tai įtakos gal ir neturės, bet vaiko raidai nauda bus neįkainojama. Gavęs palaikymą tokiam savarankiškumui vietoje prievartos, vaikas gali tiesiog nustoti priešintis dėl atšvaitų, nes tai „nebeapsimoka“. Galiausiai, panašu, kad viskas susiveda į tai, kad vaikas turi aiškiai žinoti (pagal savo mąstymo gebėjimų lygį), kodėl jis, savo noru, atšvaitą dedasi – nes tokia taisyklė, nes taip pasakė Vanagas, nes jam pasidarė baisu, supratus, kad jis nesimato arba nes jam tiesiog vienodai. Vaikų mąstymas mokykloje dar vis vystosi, todėl tikrai nebūtinai jie gali suprasti taip, kaip suprantate jūs – vaikai nėra mažo ūgio suaugusieji. Linkiu jums kantrybės ir nuoseklumo!

Dėl psichologės Monikos Kuzminskaitės konsultacijų kreiptis galite tiesiogiai, per Šaukštas proto paskyrą Facebooke. Monika konsultuoja ir skype programa bei gali prisitaikyti prie jums patogiausio laiko. Pirmyn!

P.S. Klausimų visomis temomis lauksime [email protected] – anonimiškumą garantuojame. Džiaugiamės kiekvienu jūsų laišku bei į kiekvieną jų atsakome, tad rašykite net ir tada, kai klausimo nėra, o rašyti tiesiog norisi!

Monika Kuzminskaitė

Monika Kuzminskaitė

Aš Monika Kuzminskaitė. Psichologija yra mano antroji profesija - tačiau tik laike, o ne pagal tai, kaip man tai svarbu ir patinka. Baigiau VU Psichologijos bakalauro ir VU Sveikatos psichologijos magistratūros programas; parašiau baigiamuosius darbus apie vaikų gimimo eiliškumo poveikį vaikų elgesiui ir emocijoms ir sveikos vaikų mitybos rūpesčius, kylančius tėvams. Esu Lietuvos psichologų sąjungos narė. Dabar mokausi kognityvinės elgesio terapijos Aarono Becko ir Judith Beck insitute (Beck institute for Cognitive Therapy), baigiau šiuos kursus: Essentials of CBT, CBT for Depression and Suicide prevention, CBT for Anxiety, CBT for Personality Disorders, CBT for Weight Loss and Maintenance.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).