SANTYKIAI

Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime: kuo jis ypatingas?5 min read

7 birželio, 2020 3 min
Monika Kuzminskaitė

Autorius:

Monika Kuzminskaitė

Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime: kuo jis ypatingas?5 min read

Reading Time: 3 minutes

Kažkur prisiminimų užkaboriuose skamba vaikiško filmuko nuotrupa – „kaip gera būtų turėti tėtį, galėtume eiti kartu vaikštinėti“… Nors filmukas mielas ir ne apie tai, bet jis vis tiek sukelia daug gilių šaknų turinčių klausimų.

Kodėl gera turėti tėtį, koks būtent tėčio vaidmuo? Tai nėra toks paprastas klausimas, bent jau lyginant su mama – ji nešioja, gimdo, žindo kūdikystėje ir vėliau maitina (gal net visą likusį gyvenimą primygtinai klausia „ką valgysi?“…). Tėtis viso to nedaro, bet tėtis vis tiek yra labai svarbus kiekvienam vaikui.

Čia svarbumą lemia abiejų tėvų fiziologiniai, psichologiniai skirtumai, jų kilmės šeimų ir jų bendros šeimos tradicijos ir kultūra.

Laimes dieta Patreon banner

Bet kokiu atveju, tėtis neturi būti tik „papildomos rankos“ ar „tik piniginė“ namuose – o tai, koks tėčio vaidmuo susikuria konkrečioje šeimoje, labiausiai priklauso nuo jo paties. Jo vaidmuo gali būti labai skirtingas nuo mamos, arba abu gali lygiai dalinsis viskuo, kas reikalinga vaikų auginimui ir globai. Čia saugiam vaiko vystymuisi svarbiausia, kad jis turi ne vienintelę mamą (ar vienintelį tėtį!), bet yra keli skirtingi juo besirūpinantys patikimi žmonės.

Tyrėjai sako, kad tėtis gali būti ir būna lygiai toks pat globojantis ir jautrus, kaip mama, nėra jokio pagrindo manyti, kad būtent tėtės vaidmuo yra būti griežtu (ir teisingu. Kaip Senelis Šaltis). Tėtis, kuris aktyviai dalyvauja vaiko auginime – kalbina, prižiūri, žaidžia, moko, saugo – yra įsitraukęs tėtis. Jei tėtis įsitraukęs nuo pat kūdikystės, vaikai pasižymi geresne protine raida, sumaniau sprendžia problemas, geriau kontroliuoja savo emocijas, yra labiau motyvuoti, labiau vertina išsilavinimą.

Spėjama, kad tėčiai dažniau klausia kas, ką, kada, kur ir kodėl. Todėl vaikas dažniau stengiasi galvoti. Įsitraukusių tėčių vaikai taip pat yra laimingesni ir mažiau nerimauja, užmezga geresnius santykius su savo bendraamžiais ir savo broliais bei seserimis; tokių vaikų santykiai apskritai yra mažiau negatyvūs, dosnesni ir juose yra mažiau konfliktų.

Paaugę įsitraukusių tėčių vaikai rečiau įsitraukia į nusikalstamas veiklas ar turi elgesio problemų. Anot tyrimų, tėčiai dažniau skatina vaikus užsiimti naujomis veiklomis. Kuo daugiau tėtis praleidžia laiko su vaikais, tuo geriau jis juos supranta, tuo geriau gali atsiliepti į vaiko poreikius ir skatinti jį, tuo paprasčiau jam būti tėčiu.

Taip pat manoma, kad mamos ir tėčiai skirtingai žaidžia su savo vaikais – galiausiai jie juk skirtingi žmonės. Vaikams du vienodai patikimi ir artimi, bet skirtingi žmonės reiškia dvigubai daugiau treniruočių jų besimokančioms smegenims. Galiausiai, įsitraukusių tėčių vaikai dažniau sudaro ilgalaikes sėkmingas santuokas ir rečiau skiriasi, ir tėčio ir vaiko santykis čia yra vienas iš nuolat stipriai pasireiškiančių veiksnių.

Tiek žinome iš atliktų tyrimų. Tačiau tai pat svarbu pagalvoti ir apie vaidmenis šeimoje. Kai kalbame apie vaidmenis, kalbame ne apie tai, kas yra mamos ir tėčio kelnėse – o daugiau apie tai, kas yra jų galvose. Vyriški ir moteriški vaidmenys yra visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo kūrinys, kurių fiziologija nenulemia. Ten, kur kultūriškai tėčio vaidmuo stiprus, tai pavyksta paprasčiau, pavyzdžiui tėtis priima galutinį sprendimą arba tėtis dirba, o mama ne. Jei kultūra tokių vaidmenų nediktuoja, arba jie yra neapibrėžti – tėvų elgesys vis tiek yra svarbus mokymosi šaltinis vaikams.

Nors vaikai ir ieško savarankiškų ir net maištingų elgesio būdų, ilgainiui jie vis tiek ima elgtis panašiai į savo tėvus. Elgesio modelius iš esmės keičia tik stiprūs sukrėtimai arba labai sąmoninga savo patirties ir tikslų analizė. Elgesio iš tėvų vaikai išmoksta anksčiausiai savo gyvenime, todėl didžiausia tikimybė, kad jie taip pat elgsis net nesusimąstydami. Todėl vaiko tėtis savo elgesiu ir geru pavyzdžiu moko sūnų, kokiu tėčiu būti (arba blogu pavyzdžiu moko, kokiu tėčiu nebūti). Dukrai tėtis kuria jos būsimo vyro paveikslą.

Suaugusi dukra dažniausiai ieško partnerio, panašaus į pirmą savo gyvenime artimą ir patikimą vyrą, savo tėtį. Tai, kaip tėtis elgiasi su mama, taip pat palieka vaikams neišdildomą įspūdį – ir jie arba kartos tokį pat šeimos modelį savo naujose šeimose, arba stengiasi kuo labiau jį pakeisti.

Joks tirtas šeimos modelis nerekomenduoja perdėtai griežto, grubaus, „vyriško“ elgesio su vaikais; toks elgesys vaikus skaudina, verčia maištauti ar užsidaryti. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad tėvai turi būti nuolat minkšti ir pūkuoti – autoritetingi tėvai nustato taisykles vaikams ir tvirtai ir ramiai jas užtikrina. Ir tai nėra nei „vyriška“, nei „moteriška“ prievolė. Abu tėvai turi palaikyti vienodas šeimos taisykles. Vaikai, kurie neturėjo arba neturi tėčių, nebūtinai turi žiojėjančią skylę savo raidoje. Blogas (agresyvus, šaltas, piktas, nutolęs) tėtis yra blogiau nei jokio tėčio.

Dvi mamos yra taip pat gerai, kaip mama ir tėtis (išskyrus tuos su kelnių reikalais susijusius vaidmenis). Šeima su seneliais, tėvais ir vaikais yra dar geriau – daugiau skirtingų žmonių, daugiau globos, dėmesio ir pagalbos – bet taip pat daugiau tikimybių nesutarti, ginčytis ir neturėti vienodų taisyklių visiems. Jei tėčio šeimoje trūksta, tą dalį jo vaidmens vaikai turi susikurti patys – iš patirties, iš kitų žmonių stebėjimo, iš savo pačių svajonių, minčių ir norų. Ir tai nebūtinai yra bloga išeitis. Bet užvis geriausia, matyt, kaip tam filmuke – tėtis, su kuriuo gera eiti pasivaikščioti.

Gražios Tėvo dienos visiems tėčiams ir vaikams!

Nuoširdžiai,

Monika


Dėl psichologės Monikos Kuzminskaitės konsultacijų kreiptis galite tiesiogiai, per Šaukštas proto paskyrą Facebooke. Monika konsultuoja ir skype programa bei gali prisitaikyti prie jums patogiausio laiko. Pirmyn!

P.S. Klausimų visomis temomis lauksime [email protected] – anonimiškumą garantuojame. Džiaugiamės kiekvienu jūsų laišku bei į kiekvieną jų atsakome, tad rašykite net ir tada, kai klausimo nėra, o rašyti tiesiog norisi!

Monika Kuzminskaitė

Monika Kuzminskaitė

Aš Monika Kuzminskaitė. Psichologija yra mano antroji profesija - tačiau tik laike, o ne pagal tai, kaip man tai svarbu ir patinka. Baigiau VU Psichologijos bakalauro ir VU Sveikatos psichologijos magistratūros programas; parašiau baigiamuosius darbus apie vaikų gimimo eiliškumo poveikį vaikų elgesiui ir emocijoms ir sveikos vaikų mitybos rūpesčius, kylančius tėvams. Esu Lietuvos psichologų sąjungos narė. Dabar mokausi kognityvinės elgesio terapijos Aarono Becko ir Judith Beck insitute (Beck institute for Cognitive Therapy), baigiau šiuos kursus: Essentials of CBT, CBT for Depression and Suicide prevention, CBT for Anxiety, CBT for Personality Disorders, CBT for Weight Loss and Maintenance.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).