SANTYKIAI

Visada bėgate? Visada skubate? Raskite laiko tai perskaityti2 min read

15 gruodžio, 2019 < 1 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Visada bėgate? Visada skubate? Raskite laiko tai perskaityti2 min read

Reading Time: < 1 minute

Aš – iš tų, kurie kavą geria atsistoję. Vos įsidėję kąsnį į burną, jau pradeda tvarkyti stalą, paskubomis sukemša maistą ir vietoj to, kad tiesiog pačilintų su šeima, pradeda suktis aplink: krauti indaplovę, tvarkyt aplinką (nors aš net nesu labai tvarkinga!). 
Man reikia mokytis prisėsti ant sofos ir tiesiog pasėdėt. Nieko nedarant ar skaitant žurnalą. PABAIGTI skaityti straipsnį, o tada eiti gaminti pietų ar uždėti skalbimą. Bet ne… reikia visur lėkti. Bėgti, skubėti, griūnant, kūlvirsčiais, pakniupstom…
Yra tokia sena istorija: Iš už kampo pasirodė zovada lekiantis žirgas – rodos, ant jo sėdintis vyras labai skubėjo. Keliu einančiam jo kaimynui, pasidarė labai smalsu: „Kur Tu taip leki, mielasai?!“.
- Nežinau, klausk arklio! – atsakė raitelis.

Ši istorija – ne tik neblogas anekdotas. Ji – ir galinga metafora, kalbanti apie mūsų įpročius, apie įpročių galią, kurią retas mūsų sugeba pažadaboti: žinau, kad aš esu daugybės savo įpročių, praktikų, senų papratimų vergė. Neretai mes gyvename jų šešėlyje ir priklausome nuo jų malonės – kaip korta paeis, taip ir bus. Viso to mes dažniausiai patys nesirenkame – tam daug įtakos turi mūsų aplinka, pasąmonė ar šiaip, automatizmas ir rutina.
Kiekvienas mes turime savo arklius, kurie mus verčia bėgti ten, mestis į kitą pusę, vėl lėkti kitur – mes net dorai nežinome, kodėl taip elgiamės. Tiesą pasakius, jei laikas nuo laiko savęs paklaustum, kodėl bėgi, gal net ir atsakymą rasti galėtum. Bet nemanau, kad labai gerą. Maniškis dažniausiai yra: „Aš tiesiog taip įpratus“. Mes taip išmokyti gyventi. Mūsų mamos, močiutės, tėvai bėgo. Niekas nesedėjo valandą palinkęs šalia ir nestumdė traukinukų kartu – visada atsirasdavo kažkas svarbesnio. Kad ir stiklainių dangteliai, kuriuos dezinfekuoti reikia 
Bet bėgdami niekur nenubėgsim. Bėgant ir vaizdas prastesnis – liejasi 😀 Reikia kažkaip tą arklį paimti už vadžių, ir parodyt, kas čia vedlys. Tu esi vedlys. Visada buvai. Metas prisiminti, kaip juo vėl būti.

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).