SANTYKIAI

SUSITINKAM?4 min read

24 spalio, 2019 3 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

SUSITINKAM?4 min read

Reading Time: 3 minutes

Jau savaitę su dukra atostogaujame uošvijoj, Labanoro girioje. Naujiena netruko apskrieti apylinkes ir mudvi spėjome didelio susidomėjimo objektais: uošviui palei vieškelį išsibarsčiusių vienkiemių ir į Aisteto ežerą žvelgiančių kaimelių gyventojai kas pusvalandį raportuoja, kuria kryptim juda vežimėlis su marčia.

„Kodėl pro Valento namus prasuko, o į kalniuką iki mūsų nepakilo?“ – iš Žiezdrelės skambina Elytė, prieš tai vakarą Lunai atvežusi vonelę, kurioje maudėsi jos pačios dukros. Užkimštą ne bet kuo, o šampano kamščiu.
Visi čia užsuka neperspėję, nepabūgę ir uošvio šunų – pasisveikinti, dovanų – medaus ar pyrago – atvežti.  Pamatėme šviesą lange, galvojam, stabtelėsim, šypsosi ir apkabina dar nespėję nusivilkti paltų.

Va taip va, paprastai. Sėdžiu, klausau gandų apie jau iš pasakojimų savais spėjusius tapti žmones ir galvoju, o kaip mes su draugais susitinkame?
– Labas, gal kitą savaitę turėsi kokią laisvą akimirką kavai? Man tiktų trečiadienį, tarp 14.15 ir 14.45.
– O, kaip smagu, šimtas metų! Be proto pasiilgau, bet man, žinok, seminaras, o vakare einu į jogą. Gal ketvirtadienį?
– Aš irgi labai pasiilgau! Todėl, galvoju, kad žūtbūt reikia susitikti, bet ketvirtadienį negaliu. Nebent pasiskambinti penktadienį prieš miegą galim?
– Taip, mirtinai reikia pakalbėti – juk nieko apie tave nežinau, tavo vaikui kiek jau, koks puse metų?
– Jai dveji penktadienį. Ne, tikriausiai penktadienį nepavyks – turėsim svečių.
– O mes vis nepasisvečiuojam… Man šeštadienį koučingas, sekmadienį brunchas, pirmadienį darau organizmo valymą. Antradienį?
– Antradienis puikiai tinka. Idealiai. Bet gal prieš tai dar susirašom? O vdrug kokių planų atsiras…

Laimes dieta Patreon banner

Ir tų planų atsiranda. Ir tie, be perspėjimo užsukantys kaimynai, tampa egzotika, kuria gali pasidžiaugti tik nuvažiavęs į kaimą.

Bet ta egzotika visai neseniai buvo mūsų visų dalis.
– Ar Rimantė gali išeiti į kiemą? – šį klausimą, tik su savo vardu, esame girdėję visi. Jokių išankstinių susitarimų, SMS, Facebook žinučių, tiesiog skambutis į duris ir draugų kvietimas pažaisti. Tuomet jau paskubomis kemšami kotletai, bėgant apsiaunami batai ir megztinis, maunamas po pažastimi laikant kamuolį. Vienąkart, pamenu, mano geriausias kiemo draugas Darius, užsuko tuomet, kai ruošiausi miegoti pietų.

– Tu nesijaudink. Aš ką nors paveiksiu, kol tu miegosi, – patapšnojo per petį. Taip aš miegojau, o jis kojūgaly vartė knygas. O man nubudus grįžome prie savo planų – štabo statybų.
Ar tokį scenarijų galėtumėte įsivaizduoti suaugusiųjų pasaulyje? Sekmadienio rytą užsukusius draugus, kurie pasakytų, o ne ne, jūs miegokite, mes kavos išsivirsime ir televizorių pažiūrėsime, o po to jau ir paplepėti galėsim?
Sakysite, nėra čia ką lyginti – vaikai yra vaikai? Bet ir jie, ir mes, turime geriausius draugus, savo laiką ir bendrus planus. Tik vaikų pasaulyje viskas – simpatijos, išbandymai, žaizdos – viskas turi daug didesnę, grynesnę reikšmę nei mūsiškiame. Jų kvadrato partija prieš gretimo kiemo vaikus, palyginus su jūsų darbiniu susitikimu, yra žūtbūtinė. Vaikas žino, kas jam svarbu, ir nuėjęs į nemėgstamo bamblio gimtadienį jam nepataikaus ir su limonado stikline rankoje nepostringaus apie naujausius pliušinių meškučių modelius. Jis verčiau 1000 kartų dėl tikro draugo įveiks tamsos baimę ir susikaupęs nusileis į rūsį uogienės arba, karts nuo karto užsimerkdamas iš pasišlykštėjimo, padės jam užmauti slieką ant kabliuko.

Todėl namų darbai, mėgiamas filmukas, kompiuterinis žaidimas, prakąstas sumuštinis ar pažadėtas išsiurbti kilimas – viskas gali palaukti dėl draugų, arba būti padaryta kartu su jais.

Taip, mes gyvename užimtoje visuomenėje, mūsų dienotvarkės perpildytos ir mes tuo didžiuojamės. Mums patinka pareikšti aplinkiniams, kad esame užsivertę darbais, tad negalime susitikti. Tokie dalykai prideda pasitikėjimo savimi ir jausmo, kad esi svarbus. Bet draugystė, kaip ir bet kurie santykiai, reikalauja darbo. Ir jeigu taip ir toliau didžiuosimės savo darbais, nebebus prieš ką didžiuotis. Arba į ką atsiremti. Tai, kad per mažai laiko praleido su draugais, yra vienas pagrindinių dalykų, kurių žmonės gailisi mirties patale.

Nes pasaulyje išties labai mažai reikalų, kurie būtų svarbesni ar labiau neatidėliotini nei susitikimas su bičiuliais. Arba neplanuotas jų vizitas. Juk jei šie žmonės yra jūsų gyvenime, kaip jų apsilankymas gali būti netikėtas? Jis gali būti tik lauktas.

 

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).