SANTYKIAI

Saviapgaulė: 20 dalykų, apie kuriuos sau meluojame4 min read

15 sausio, 2020 3 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Saviapgaulė: 20 dalykų, apie kuriuos sau meluojame4 min read

Reading Time: 3 minutes

Saviapgaulė – baisiausias melas iš visų. Mes galime būti abejingi, galime nesidomėti kitų gyvenimais, ignoruoti faktus – tai ganėtinai sąmoningas ir nebūtinai visada blogas pasirinkimas. Bet melas sau – kitas reikalas. Meluodami sau dažniausiai tais melais patikime, jai gyvename ir galiausiai įklimpstame taip, kad išsikapstyti sunku.
Saviapgaulės mes griebiamės dėl pačių įvairiausių priežasčių. Maniškė dažniausiai įsijungia kaip gynybos mechanizmas, kaip pasiteisinimai – nesmagu pripažinti nemalonios tiesos ar nepagražintos realybės, kad nesu tokia tobula, kaip maniau, kad kažką nuvyliau (neretai – pati save). Mes meluojame sau norėdami išvengti pykčio, baimės, nesaugumo, rūpesčių, kaltės, gėdos – bet kokių neigiamų veiksmų. Meluojame bijodami prisiimti atsakomybę ar vengdami pokyčių, ir nesvarbu, kas tai būtų – priklausomybės, prasta mityba, nemylimas darbas ar žlugdantys santykiai: dietos pradėsiu laikytis kitą savaitę, nekenčiu savo darbo, bet gal padėtis pasikeis, nieko tokio, kad rūkau… juk niekas nėra tobulas.
Vienas iš geresnių variantų – kai bandai save įtikinti, kad Tau tas daiktas, darbas ar žmogus, ne toks jau ir reikalingas – meluojame sau slėpdami nesėkmės baimę. Meluojame, kai prarandame kontrolę, kai jaučiame, jog neturime jokios įtakos sprendimui, kai sukyla nesaugumo jausmas – tokiais atvejais dažniausiai kartoju sau: „Ai, čia viskas taip turi būti, nieko tokio“. Dar kartais apgaudinėju save, norėdama pasiguosti: „Visada bus kitas kartas“, „Ji, matyt, visai ką kita turėjo omeny“, „Oi, čia laaaaaikina – viskas pasikeis“…
Meluoti sau – lengva ir smagu. Kartais sau meluoti net pravartu (siūlau paskaityti Kodėl frazė „Žinok, kaip išgražėjau!“ pakeitė mano gyvenimą? ),  bet jeigu vietoje to, kad „Aš protingas/gražus/patrauklus/įdomus“, sau kartoji „Man nėra vilčių, aš netikėlis, aš niekam nereikalingas“, naudos iš to nebus, o be pačio Tavęs tom piktom nesąmonėm netruks patikėti ir aplinkiniai.
Taigi, mes meluojame dėl to, dėl ko darome ir visa kita: kad jaustumėmės geriau ir išvengtume skausmo.
Apie ką mes dažniausiai meluojame sau?
– Aš padariau geriausiai, kaip tik galėjau.
– Man viskas gerai.
– Padarysiu rytoj.
– Man nesvarbu, ką galvoja kiti.
– Man neskauda – aš tiesiog piktas.
– Jau seniai pamiršau ir apie tai nebegalvoju.
– Šitas palauks, aš turiu laiko.
– Man nereikia nieko kito.
– Nuo kitos savaitės pakeisiu mitybą.
– Aš taip daugiau nedarysiu.
– Aš padariau viską, ką galėjau.
– Aš neturiu priklausomybės.
– Aš neturiu problemų.
– Jei nekreipsiu dėmesio, viskas praeis.
– Man nebaisu/aš nesinervuoju/nesirūpinu/jaučiuosi Saugus
– Viskas – ne tik dėl pinigų.
– Mano sprendimas – paremtas faktais ir logika, o ne jausmais ir senu papratimu.
– Tai ne mano, tai jų kaltė.
– Aš nieko bendro su tuo neturiu.
– Šis žmogus pasikeis.

Ar su kažkuriuo punktu pataikiau? Ar yra dalykų, kurių apsimeti nežinantis? Dalykų, kurių norėtum nematyti?

Nieko tokio. Kaip jau minėjau, meluoti sau kartais yra gerai. Pažįstu krūvą žmonių, kurie tiki, kad yra apdovanoti, sėkmingi, gimę po laiminga žvaigžde, ypatingi, talentingi, sukurti dideliems darbams ir tas tikėjimas jiems padeda judėti pirmyn. Ir, kad ir kaip pavydu kartais būtų – jiems iš tiesų sekasi.
Kitas saviapgaulės privalumas – jei tikėsi savo melu, juo patikės ir kiti. Jei tikėsi, kad esi geriausias kandidatas į pareigas, juo ir tapsi. Jei tikėsi, kad Tavo projektas bus sėkmingas, tuo patikės ir kiti. Jei netikėsi savimi, Tavimi netikės niekas. Gal nebent kunigas, mama ir artimiausi draugai.
Kodėl sau meluoti yra blogai? Manau, tai jau kaip ir akivaizdu: maskuodami, neigdami problemą, jos neišsprendžiame. Nesiimame iniciatyvos, nes na… juk nėr ko imtis – viskas gerai! Saviapgaulė nieko nepakeičia. Ji nieko nepagerina. Ji tik švaisto brangų laiką, kuris gali būti išnaudotas savęs tobulinimui ar situacijos sprendimui.
Tiesą pasakius, net ir viską surašiusi, neįsivaizduoju, kaip sau nemeluoti. Manau, tai sunku, bet juk viskas prasideda nuo gero noro. Tai pasirašiau tokią maldelę, kuri, tikiuosi, padės ir jums: „Aš pažadu sau visada sakyti tiesą ir tik tiesą. Net jei ta tiesa ir skauda. Net jei dėl jos man ir gėda. Aš pažadu visada įvertinti faktus, remtis jais, nesirinkdama tik sau patogių. Nebenoriu sau meluoti dėl dalykų, kurie mane daro silpna. Noriu juos ištempti į dienos šviesą, pripažinti, kad jie yra ir daryti viską, kad juos pakeisčiau. Aš nebenoriu vengti, neigti, ignoruoti ar bandyti užgniaužti neigiamų emocijų ir prisiminimų. Noriu stovėti prieš save nuoga. Nes žmogus, kuris sau meluoja, žmogus, kuris klauso savo melų, galiausiai pasiekia tokį tašką, kuriame sunku rasti tiesą, kuriame sunku save apibrėžti ir save gerbti, o kartu – gerbti ir aplinkinius.“

Laimes dieta Patreon banner

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).