SANTYKIAI

Padėkite: Aš nekenčiu savo kolegės4 min read

14 liepos, 2021 3 min
Monika Kuzminskaitė

Autorius:

Monika Kuzminskaitė

Padėkite: Aš nekenčiu savo kolegės4 min read

Reading Time: 3 minutes

Ką daryti, kai nekenti savo kolegės? Tiesiog nekenčiu. Rodos, kad visas jos laisvas laikas yra skirtas kabinėtis prie manęs. Ji nėra man viršininkė ar svarbesnė už mane, bet ji visada kabinėjasi prie mano darbų, komentuoja mano apsirengimą, šukuosenas. Jei gali, pašiepia prie kolegų. Aš vien dėl jos nenoriu eiti į darbą. Mane net purto vien bandant įsivaizduoti jos veidą. Kaip man ją pasiųsti ten, ir kur negrįžtama? Kaip jos atsikratyti? Nes darbas man labai patinka.


Į skaitytojos laišką atsako LAIMĖS DIETOS bendraautorė, „Šaukštas proto“ kūrėja, psichologė Monika Kuzminskaitė.

Sveika! Situacija skamba labai įtemptai… Panašu, kad viena kitai skiriate daug dėmesio, tiesa, ne tokio, koks jus abi džiugintų. Būna, kad tokioje būklėje žmonės įklimpsta jau senai pamiršę, nuo ko viskas prasidėjo – nuo aštresnio neapgalvoto žodžio, kuris sakančiajai gal iš viso nieko nereiškė, o išgirdusiąją užgavo labai aštriai.
Dabar, panašu, nebegalite viena kitos nepastebėti ir tenka nuolat imtis gynybos arba prevencinio puolimo (kurie abu gali atrodyti labai panašiai). Tai, kad jūs reaguojate į kolegės žodžius – jai yra įrodymas, kad jos priemonės veikia, todėl kiekviena maža „pergalė“ ją motyvuoja tokį elgesį tęsti. Tai visų pirma dėmesio valdymo uždavinys – geriausia būtų, jeigu visos jūsų pastangos būtų nukreiptos tam, kad nereaguotumėte į kolegės bandymus. Jūsų dėmesiu nemaitinamos pastangos jai neatneš malonumo ir jausmo, kad ji yra stipresnė, todėl ilgainiui ji turėtų liautis tai daryti. Tačiau tiesiog „išjungti“ dėmesį nėra paprasta – reikėtų rasti, į ką jį perkelti.
Puiku, kad darbas jums patinka – susitelkite kiek tik galite į jį, bendraukite su kitais kolegomis, stiprinkite santykius su jais, perverskite savo esamus ir senus hobius – skirkite dėmesio jiems. Pasiruoškite keletą sausų, trumpų ir standartinių, situacijai tinkamų reakcijų į draugės pastabas – tokių, kurias galėtumėte panaudoti daug negalvodama (pvz. „Na, tau atrodo vienaip, man kitaip“), ir mintyse pasitreniruokite jas naudoti, įsivaizduodama, kad situacija vyksta iš tiesų.

Laimes dieta Patreon banner

Reakcija nebūtinai turi būti žodinė, kartais nutylėjimas gali būti gerokai stipresnė reakcija, negu bandymas pasiteisinti, nors viduje ir atrodo, kad atsikirsti būtina. Mano viena iš mėgstamiausių citatų sako – „į laiškus iš durnyno atsakinėti nebūtina“. Kartais pasirinkite nesivelti į diskusiją iš viso. Svarbu, kad mintinėms treniruotėms skirtumėte pakankamai laiko – kuo daugiau treniruositės mintyse, tuo stipresnė jausitės toje situacijoje iš tiesų. Čia turiu omenyje dešimtis, šimtus kartų. Kartu treniruokitės, jei reikia – su veidrodžiu – savo neverbalinę reakciją. Stenkitės išoriškai nerodyti, kad kolegei pavyko jus įskaudinti – tiesus žvilgsnis, lygus veidas, rami išraiška yra tai, kas sakys „man neskauda“.

Įtampos valdymui labai padeda atstumas erdvėje ir laike – stenkitės, kiek sąlygos leidžia, nebūti šalia, nutraukti neesminius, su darbu nesusijusius pokalbius, turėkite kelis planus, kurie leis jums iš pokalbio bent trumpam pasitraukti – tualetas, „nežinau, kas skambina, atsiprašau, turiu atsiliepti“, „oi, neužrakinau kompiuterio“ ar tiesiog „minutėlę, truputį atsiprašau“.

Galiausiai, pabandykite ramiai pagalvoti, ko jūsų kolegė siekia.

Labai retas žmogus tiesiai šviesiai nori kenkti kitam žmogui, galvoje sudaroma visa priežasčių grandinė. Gerokai dažniau žmonės „puola“ plačiąja prasme, kai patys jaučiasi puolami. Kokias problemas taip galėtų jūsų kolegė spręsti? Ar jūs esate galimos konkurentės dėl darbų, atsakomybių, pripažinimo, asmeninio dėmesio, atlyginimo? Jei neblogai numanote tikrąją priežastį, gerokai produktyviau yra susitelkti į jos sprendimą (gal tai tikra, reali konkurencija, iš kurios jūs gal visai nenorite trauktis – ir nebūtina. Tačiau tada dėmesį ir reikėtų sutelkti į konkuravimo objektą, o ne į jus silpninti skirtus komentarus). Kadangi šis būdas jau veikia – jums ėmus elgtis kitaip, toks spaudimas dažniausiai sustiprėja. Turi praeiti kažkiek laiko, kad žmogus įsitikintų, kad buvusios priemonės, net kai jos taikomos gerokai stipriau – neveikia.

Jei jaučiate, kad klimpstate tokio klausimo sprendime – pasikalbėkite su kuo nors patikimu – artimaisiais, draugais ar psichologu. Pasakojimas sutvarkys jūsų mintis apie situaciją, čia svarbiau ne gauti patarimą, bet gauti klausytoją, kuris jus nepertraukdamas išklausys ir padės užtaisyti trūkstamas vietas. Dažniausiai, peržvelgus visą paveikslą, pati pamatysite atsakymą.


Dėl asmeninių psichologės Monikos konsultacijų rašykite jai tiesiai ir šviesiai (Arba tamsiai. Tinka visaip.) – susisiekti galite per Facebook puslapį Šaukštas Proto. Konsultacijos vykdomos jums patogiu laiku, Skype, Facebook platformose.

Monika Kuzminskaitė

Monika Kuzminskaitė

Aš Monika Kuzminskaitė. Psichologija yra mano antroji profesija - tačiau tik laike, o ne pagal tai, kaip man tai svarbu ir patinka. Baigiau VU Psichologijos bakalauro ir VU Sveikatos psichologijos magistratūros programas; parašiau baigiamuosius darbus apie vaikų gimimo eiliškumo poveikį vaikų elgesiui ir emocijoms ir sveikos vaikų mitybos rūpesčius, kylančius tėvams. Esu Lietuvos psichologų sąjungos narė. Dabar mokausi kognityvinės elgesio terapijos Aarono Becko ir Judith Beck insitute (Beck institute for Cognitive Therapy), baigiau šiuos kursus: Essentials of CBT, CBT for Depression and Suicide prevention, CBT for Anxiety, CBT for Personality Disorders, CBT for Weight Loss and Maintenance.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).