SANTYKIAI SVEIKATA

Nuo troškimo iki orgazmo. Ką verta žinoti? 7 min read

17 sausio, 2021 5 min
Miglė Motiejūnė

Autorius:

Miglė Motiejūnė

Nuo troškimo iki orgazmo. Ką verta žinoti? 7 min read

Reading Time: 5 minutes

Lygiai taip, kaip siekdami pasirūpinti savimi domimės mityba, sportu, dvasinėmis knygomis, vertinga pažinti ir savo seksualumą. Tai padeda ne tik suprasti savo kūną, jo reakcijas, bet ir susikalbėti poroje.

Žmogaus seksualinį elgesį galima apibūdinti, kaip ciklą: troškimą, susijaudinimą ir orgazmą. Šis ciklas prasideda nuo motyvacijos užsiimti seksu (troškimas), vėliau atsiranda kūno reakcijos, kaip erekcija ar lubrikavimasis (susijaudinimas), galiausiai šis ciklas pasibaigia pasitenkinimo kulminacija (orgazmu) (Georgiadis ir Kringelbach, 2012).

Pažinkim šį ciklą detaliau:

 

Laimes dieta Patreon banner
  1. Troškimas

 Seksualiniu troškimu apibūdinamas susidomėjimas seksualine veikla. Troškimą galima paskatinti seksualinėmis mintimis, fantazavimu, pavyzdžiui, erotinės knygos skaitymu, pokalbiu apie seksą arba vaizdine stimuliacija – erotiniu filmu, pornografija, jaudulį keliančiu partnerės ar partnerio kūno vaizdu (Regan ir Berscheid, 1999; cituojama pagal Peplau, 2003).

Atrodytų viskas paprasta, pakalbam apie seksą, gal dar pažiūrim trumpą pornografiją, nusirengiam ir pasimylim. Jeigu esu vienas – pafantazuoju, pažiūriu pornografiją  ir einu masturbuotis…

O kad viskas būtų taip paprasta…

 

Keletas iššūkių, kurie veikia mūsų seksualinį troškimą:

Pirmasis – pornografinis turinys gerokai iškreipia mūsų supratimą apie seksą ir mūsų pačių kūną. Matant lieknus, sportiškus kūnus, gali kilti įspūdis, kad seksas skirtas žmonėms, kurie yra gražūs ir seksualūs. Turint šį įsitikinimą gali būti sunku priimti savo „kitokio“ dydžio  krūtis ar varpą bei kelias „rinkes“ po pilvu. Jaučiant nepasitenkinimą savo kūnu sunku leisti savo seksualinėms mintims klajoti ir nebūti skaudžiai nutrauktoms vidinio kritiko.

Antrasis – įsitikinimas, kad geras seksas turi ateiti iš stipraus troškimo, susijaudinimo ir dar, pageidautina, spontaniškai. Prie šio įsitikinimo gali prisidėti filmai, kuriuose veikėjai pamilsta vienas kitą iš pirmo žvilgsnio ir po akimirkos mylisi ant pietų stalo. Vis tik spontaniškai ir netikėtai troškimas gali kilti tuomet, kai santykis naujas. Jeigu santykyje esate ilgai, dalinatės kartu buitimi ir kartu praleidžiate laisvalaikį, mažai tikėtina patirti staiga atsirandantį stiprų seksualinį troškimą. Kadangi mūsų kasdienybė įprastai būna suplanuota, spontaniškam seksui laiko net ir nelieka. Tiesa, ne viskas prarasta, nes mes galime kurti akimirkas, kurios paskatintų troškimą ir susijaudinimą. Patariama planuoti laiką seksui ir įtraukti jį į dienotvarkę. Tai nereiškia, kad 10:10 ryte jis/ ji liečia mano krūtis ir 10:20 val. užsiimam oraliniu seksu. Tai reiškia, kad laiką nuo 10 val. ryte mes paskiriame vienas kitam, pavyzdžiui, buvimui vienas kito glėbyje ir kas žino, gal kils troškimas ir rytas pasibaigs maloniu seksu.

Negana to, plačiai paplitę mitai apie seksą veikia mūsų požiūrį ir seksualinį gyvenimą.

Vienas jų – moterys nori mažiau sekso negu vyrai. Vis tik mokslas į šį mitą reaguoja kitaip. Moters seksualinio troškimo buvimas arba nebuvimas stipriai priklauso nuo menstruacinio ciklo. Dėl to nėra visiškai teisinga sakyti, kad moterys nori mažiau sekso nei vyrai. Tiksliau sakyti, kad moters seksualinis troškimas yra periodiškas ir keičiasi kartu su menstruaciniu ciklu (Peplau, 2003). Nuo menstruacinio ciklo priklauso ir tai, kokiam seksui teikiama pirmenybė. Vaisingomis dienomis, ovuliacijos metu heteroseksuali moteris ieško stipraus ir agresyvaus vyro, kitomis ciklo dienomis – besirūpinančio (Havlicek, Roberts ir Flegr, 2005; Caruso, 2014). Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl moterims kartais norisi stipraus apkabinimo ar net kokio žnybtelėjimo, o kitais kartais – švelnių glamonių.

 

  1. Susijaudinimas

Susijaudinimas – tai minčių arba vaizdinių paskatinta kūno reakcija.

Verta stabtelėti ir detaliau papasakoti, kaip atrodo moters ir vyro anatomija susijaudinimo metu.

Moters kūne: krūtys ir speneliai sustandėja, į lytines lūpas ir klitorių priplūsta kraujo, lubrikuojasi vagina. Pasitenkinimo pojūčiui stiprėjant, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas (Baixauli ir Negri, 1999; Stropus, Tamašauskas ir Pauzienė, 2005).

Vyro kūne: susijaudinimas siejamas su erekcija – refleksiniu aktu į įvairius seksualinius dirgiklius. Šie „įvairūs seksualiniai dirgikliai“ gali būti varpos lietimas, trynimas arba erotiniai dirgikliai, kurie ateina per regos, klausos, skonio, uoslės receptorius arba iš smegenų žievės (pavyzdžiui, prisiminimas apie prieš savaitę buvusį gerą seksą). Be minėtų dirgiklių erekcijos centrus gali dirginti sapnuose matomi vaizdiniai (Baixauli ir Negri, 1999; Stropus, Tamašauskas ir Pauzienė, 2005).

Skiriasi ne tik vyro ir moters kūno reakcijos dėl akivaizdžių fiziologinių skirtumų, bet ir stimulai, kurie seksualiai jaudina.

Pastebima, kad heteroseksualioms moterims nėra tiek svarbu, ar jos matys nuogą kitos moters ar vyro kūną, abu vaizdiniai gali lygiai taip pat seksualiai sujaudinti. Tuo tarpu heteroseksualiems vyrams susijaudinimą sukelia stimulai, kurie išskirtinai susiję su moteriškumu: krūtys, vagina, sėdmenys. Panašiai į seksualinius stimulus reaguoja homoseksualūs vyrai – seksualinis stimulas turi būti išskirtinai vyriškas (Chivers, 2010).

Tam, kad moteris susijaudintų, svarbus ne tik prieš akis matomas kito nuogas kūnas, bet ir kontekstas, pavyzdžiui, socialinis santykis, emocinis ryšys (Chivers, 2010). Tai nereiškia, kad vyrui nėra svarbu, koks ryšys yra tarp jo ir partnerės/ partnerio. Neištikimybė, patiriamas emocinis smurtas veikia santykius nepriklausomai nuo lyties, tačiau moteris dažniau reaguoja į subtilius pasikeitimus santykyje arba aplinkoje esančius stimulus.

 

  1. Orgazmas

Orgazmas – aukščiausias susijaudinimo taškas, kurio metu nevalingai susitraukinėja raumenys bei pakyla kraujospūdis. Šiuos fiziologinius pokyčius lydi susiaurėjęs sąmonės laukas, laiko, erdvės nuovokos ir kontrolės praradimo jausmas (Georgiadis ir Kringelbach, 2012).

Moters organizme ritmiškai susitraukinėja raumenys bei gimdos sienos, įsiurbdamos per gimdos kaklelio kanalą spermą. Kadangi tai refleksinis veiksmas, jis įvyksta net ir tais atvejais, kai spermos nėra (Baixauli ir Negri, 1999; Stropus, Tamašauskas ir Pauzienė, 2005).

Vyro kūne seksualinio pasitenkinimo jausmas pasiekiamas dirginant varpos galvutę.  Po orgazmo keliauja kitas refleksas – sėklos išsiveržimas. Bangomis vykstantys raumenų susitraukimai išmeta spermą tam tikromis dalimis. Orgazmo metu išsiveržia apie 5 ml. arba vienas arbatinis šaukštelis spermos (Baixauli ir  Negri, 1999; Stropus, Tamašauskas ir Pauzienė, 2005).

Stabtelkime prie mitų, kurie sklando kalbant apie orgazmą.

Vienas jų – moteris turi jausti orgazmą vaginalinio sekso metu, jeigu taip nėra, kažkas su ja negerai.

Apklausų metu heteroseksualios moterys daug rečiau nei vyrai pažymi, kad sekso metu jaučia orgazmą. Taip pat moterys seksą retai sieja su orgazmu, tuo tarpu vyrai apklausų metu dažniau orgazmą išskiria kaip tikslą, dėl kurio užsiimama seksu (Georgiadis ir Kringelbach, 2012). Kodėl taip yra?

Susipažinkime su moters orgazmo paradoksu.

Žinome, kad klitoris moters organizme būtinas pasiekti orgazmą. Būtent klitorio stimuliavimas dažniausiai ir lemia orgazmą (Herbenick, Fu, Arter, Sanders ir Dodge, 2018). Tačiau klitoris, dėl jo padėties moters kūne, negali būti pakankamai stimuliuojamas vaginalinio sekso metu tam, kad būtų pasiektas orgazmas. Taigi paradoksalu tai, kad vaginalinis seksas, kuris evoliuciškai skirtas sukurti naują gyvybę, ne visada teikia pasitenkinimą moteriai. Todėl klaidinga teigti, kad vaginalinis orgazmas yra vienintelis ir kitokio būti negali.

Dar vienas mitas – orgazmą heteroseksualioje poroje partneriai turi pasiekti vienu metu.

Fiziologiniai skirtumai tarp moters ir vyro sukuria nemažą iššūkį sinchroniškam orgazmui. Vyrų organizmas leidžia pasiekti orgazmą daug greičiau, trukmė tarp susijaudinimo ir ejakuliacijos yra nuo 5  iki 7 min. Tuo tarpu moters kūne – 15 min.

Na ir dar vienas – vyras nepakankamai stengiasi, jeigu negali užsiimti seksu visą naktį.

Vyro kūne, po ejakuliacijos kurį laiką įprastiniai dirgikliai negali sukelti seksualinių reakcijų. Ir būtent todėl, patyrus orgazmą, vyrams daug sunkiau vėl susijaudinti ir, net ir labai norint, dar kartą „įsijungti“ seksui (Basson, 2001).

 

Literatūros sąrašas:
  • Baixauli, M. V. ir  Negri, M.(1999). Anatomija. Žmogus. Kaunas: „Šviesa“.
  • Basson, R. (2001). Human sex-response cycles. Journal of Sex &Marital Therapy, 27(1), 33-43.
  • Caruso, S., Agnello, C., Malandrino, C., Presti, L. L., Cicero, C., & Cianci, S. (2014). Do hormones influence women’s sex? Sexual activity over the menstrual cycle. The journal of sexual medicine, 11(1), 211-221.
  • Chivers, M. L. (2010). A brief update on the specificity of sexual arousal. Sexual and Relationship Therapy, 25(4), 407-414.
  • Georgiadis, J. R., & Kringelbach, M. L. (2012). The human sexual response cycle: brain imaging evidence linking sex to other pleasures. Progress in neurobiology, 98(1), 49-81.
  • Herbenick, D., Fu, T. C., Arter, J., Sanders, S. A., & Dodge, B. (2018). Women’s experiences with genital touching, sexual pleasure, and orgasm: Results from a US probability sample of women ages 18 to 94. Journal of sex & marital therapy, 44(2), 201-212.
  • Peplau, L. A. (2003). Human sexuality: How do men and women differ?. Current directions in psychological science, 12(2), 37-40.
  • Stropus, R., Tamašauskas, K. A., ir Pauzienė, N. (2005). Žmogaus anatomija. Kaunas: Vitae Litera.

Daugiau skaitykite čia.


 

 

 

 

Miglė Motiejūnė

Miglė Motiejūnė

Esu psichologė, šiuo metu dėstanti studentams Vilniaus kolegijoje bei kartu su kolegomis įkūrusi „Sąmoninga šeima" iniciatyvą. Mano pačios gyvenime psichologija nėra tik darbas, tai vis labiau tampa požiūriu į gyvenimą ir gyvenimo būdu. Todėl tiek keliaudama savo gyvenime, tiek eidama kartu su klientais jų patirties keliu, vadovaujuosi teorija, kad daugelis neefektyvių sprendimo būdų atkeliauja iš skaudžios praeities, kai tie būdai buvo svarbūs išlikimui. Konsultuodama bei rengdama mokymus remiuosi prieraišumo teorija ir „Į emocijas sutelkta terapija“. Taip pat nemažai laiko esu paskyrusi moksliniams straipsniams ir pranešimams Lietuvoje bei užsienyje.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).