SANTYKIAI

Neleiskite savimi manipuliuoti (efektyvūs pratimai ir strategijos)7 min read

11 lapkričio, 2020 5 min
Miglė Motiejūnė

Autorius:

Miglė Motiejūnė

Neleiskite savimi manipuliuoti (efektyvūs pratimai ir strategijos)7 min read

Reading Time: 5 minutes

Kaip nebūti kontroliuojamu ir pasakyti ne?

  • Nuolat save kaltinate, kad nusileidote reikalavimams?
  • Manote, kad nenusileidęs pasirodysite kaip blogas žmogus?
  • Nerimaujate – jei nenusileisite santykis iširs?
  • Esate vienintelis, į kurį kitas, slegiamas sunkumų, kreipiasi pagalbos, nors galėtų padėti ir kiti?
  • Daugiau rūpinatės kitais nei savimi?

Akivaizdu, kad atsakymas į šiuos klausimus „taip“ parodo, kiek daug kiti jums turi įtakos.

Abejotina, kad egzistuoja toks žmogus, kuris niekada nepasijautė apgautas, išnaudotas ir kontroliuojamas bent kartą gyvenime. Žinoma, vieni dažniau pakliūva į tokias situacijas, kitiems pavyksta jų išvengti. Ir vis tik pakliūsime, ar nepakliūsime į šantažuotojo pinkles priklauso ne nuo šantažuotoju, o nuo mūsų pačių.

Laimes dieta Patreon banner

Kas yra manipuliacija?

Santykius kuriame tam, kad iš jų gautume naudos (net jeigu tai skamba ciniškai, vis tik žmogus, kaip ir kiti gyvūnai, nieko be reikalo nedaro). Gauti naudos galima tik tuomet, kai ką nors duodame. Taigi santykiuose su kitais, mes sudarome tarytum nerašytus socialinius kontraktus, kuriuose nurodome, kuo šiame santykyje keičiamasi. Viename santykyje galbūt keičiamės vienas kito išklausymu, kitame – materialine pagalba, dar kitame – maloniu laiku savaitgalį. Manipuliuojant kontrakte siekiama nepastebimai pakeisti elementą, kuriuo sutarta keistis. Jeigu iki tol santykis buvo pagrįstas išklausymu, staiga vienas pradeda reikalauti materialinės pagalbos ir naudoti spaudimą, kaltinimą, kai šios pagalbos nesulaukia.

Įprastai manipuliuojama žadant patenkinti kokį nors poreikį arba grasinama, kad poreikis nebus patenkintas. Ir šis bendravimo žaidimas naudojamas tada, kai tikima, kad kitas nebus linkęs bendradarbiauti ir tenkinti pagrįstus arba nelabai pagrįstus prašymus. Taigi manipuliuoja visi (taip, net ir tu, skaitytojau, taip darai).

Įprastai manipuliacija yra pakankamai efektyvus būdas gauti valdžią, todėl pajutus sėkmę norisi ją taikyti vis dažniau. Tačiau šią strategiją taikome retai, nes ji griauna santykius. Juk niekas nenori bendrauti su žmogumi, kuris apgaudinėja.

 

Kas lemia, ar pakliūsiu į šantažuotojo pinkles, ar ne?

Jautrios vietos

Jautrios vietos susiformuoja iš tam tikrų skaudžių, slegiančių praeities arba dabarties įvykių ir santykių, kai esminiai poreikiai buvo nepaisomi, ignoruojami bei kildavo emocinio apleistumo arba net apvogimo jausmas.

Dažniausiai šios traumuojančios situacijos arba santykiai siejasi su ankstyvąją patirtimi vaikystėje. Tai reiškia, kad tam tikras tėvų elgesys: kritika, emocijų ignoravimas, aukšti lūkesčiai – suformuoja apsauginį elgesį, kuris turi padėti tomis sąlygomis išlikti. Žinoma, pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, esant santykyje ne su tėvais, bet partnere (-iu), vadovu, bendradarbiu – šis elgesys nebepasiteisina ir priešingai – pradeda trukdyti. Pavyzdžiui, jeigu vaikystėje, tėvai jums liepdavo nepykti, nenaudoti pakelto tono, o įsižeidus, atsiprašyti, tikėtina, kad šiandien vengsite kaip įmanydami konfliktų ir sutiksite su visais prašymais, kad tik nesusipyktumėte.

Ilgainiui vengdami prisiliesti prie savo jautrių vietų išmokstame jas apeiti ir taip išsiugdome tam tikras charakterio savybes, kurios gali tapti viena iš priežasčių, kodėl mumis lengviau manipuliuoti. Pavyzdžiui:

  • Per didelis poreikis sulaukti pagyrų.
  • Stipri pykčio baimė.
  • Troškimas bet kokia kaina gyventi taikiai.
  • Polinkis prisiimti per didelę atsakomybę už kitų gyvenimus.
  • Nepasitikėjimas savo jėgomis.

Žinoma, vien tai, kad turime tam tikrą charakterio savybę, kuri kai kuriose situacijose gali netgi padėti, nereiškia, kad mumis bus lengva manipuliuoti. Dažniausiai savo elgesiu mes apmokome šantažuotoją. Juk šantažuotojui turi kažkas papasakoti, kaip jumis manipuliuoti ir geriausias informacijos šaltinis ir esate būtent Jūs pats.

Neabejoju, jeigu pabandytumėte prisiminti santykius, kuriuose jums sunku atgauti kontrolę, pasakytumėte, kad šie santykiai ne visuomet buvo tokie, anksčiau su jumis TAIP nesielgė, net nepastebėjote, kaip žmogus neatpažįstamais PASIKEITĖ. Tiesa ta, kad savo elgesiu mes išmokiname kitą mus šantažuoti. Keletas būdų, kaip tai darome:

  • Atsiprašome.
  • Ieškome tinkamo paaiškinimo.
  • Ginčijamės.
  • Atsisakome arba keičiame svarbius planus.
  • Nusileidžiame tikėdami, kad tai paskutinis kartas.

Įprastai šantažas prasideda nuo mažų nereikšmingų klausimų, kuriuose nusileidžiame, kad „neįsiveltume į bereikšmi barnį“. Tuomet šantažuotojas toliau bando mūsų ribas ir vis didina savo reikalavimą, kol pasiekia tą ribą, kai mes visiškai nebenorime sutikti su reikalavimu, bet nebegalime pasakyti „ne“. Ir tai visiškai logiška baigtis: kai kitam nepasakome, kad jo elgesys mums nepatinka, kaip jam žinoti, kada liautis?


Kaip išeiti iš šantažuotojo pinklių ir pasakyti ne?

Nesvarbu, kokias technikas taikysite, jas turite taikyti iki galo. Todėl tam, kad pavyktų atstovėti savo poreikius, svarbu lemiamą akimirką nepasiduoti kito spaudimui.

Pratimas nr.1. Drąsinkite save

Paskirkite akimirką ir prisiminkite, kokiais žodžiais jus skatindavo jums svarbūs žmonės. Tai gali būti tokie žodžiai, kaip: tai galiu ištverti; man sunku, bet pavyks. Pritaikykite sau tinkamą frazę, ją užsirašykite, pasidėkite matomoje vietoje: kaip telefono ekrano užsklandą, ant šaldytuvo, mašinoje. Šią frazę išmokite atmintinai, kad kritinę akimirką prisimintumėte, kad turite nepasiduoti ir atstovėti savo poreikius.

Pratimas nr.2. Keiskite įsitikinimus

Keiskite įsitikinimus, kuriuos įprastai turite santykyje su šantažuotoju:

  • Vietoje: „nusileisti verta, kad kitas žmogus nutiltų“, sakykite sau: „anksčiau nusileidau, bet dabar nenusileisiu ir laikysiuosi savo“.
  • Vietoje: „ginčytis neverta“ , sakykite sau: „išsakyti savo nuomonę svarbu, kitaip iš manęs reikalaus to, ko padaryti neketinu“.
  • Vietoje: „dabar nusileisiu, bet kitą kartą laikysiuosi savo“, sakykite sau: „neleisiu paneigti mano poreikių dabar“.
  • Vietoje: „geriau nusileisti nei skaudinti“, sakykite sau: „niekas neturi teisės skaudinti manęs, todėl nenusileisiu“.

Pratimas nr.3. Keiskite elgesį

Sustokite

Sunkumas pasakyti „ne“ kyla ir todėl, kad iš mūsų reikalaujama sprendimo „čia ir dabar“. Būtent laikas yra tai, kuo šantažuotojas manipuliuoja ir tai yra tai, ką galime kontroliuoti. Jeigu gerai pagalvotume, vieninteliai sprendimai, kurie tikrai reikalauja greito atsakymo – mirties ir gyvybės. Visi kiti – gali būti išspręsti ir po 30 min., ir po valandos, ir po dienos. Taigi išgirdus prašymą, pasinaudokite viena iš pateiktų frazių, kurios padės išlošti laiko:

  • Šiuo metu negaliu atsakyti. Man reikia laiko pagalvoti.
  • Tai pernelyg svarbu, kad galėčiau nuspręsti greitai. Leisk pagalvoti.
  • Nežinau, ką atsakyti. Pakalbėkime vėliau.
  • Man reikia pasitarti su vyru/ žmona/ mama/ tėčiu ar kt..

Žinoma, jeigu užtektų vos kelių sakinių įtraukimo į įprastą jūsų bendravimo repertuarą, kad išspręstumėte slegiantį manipuliavimo ciklą – tai šio straipsnio net nebūtumėt pradėję skaityti, nes sprendimą būtumėt radę ir patys.

Didžiausias iššūkis iškyla tuomet, kai neleidžiame manipuliuojančiam žmogui gauti to, ko jis reikalauja, pavyzdžiui, atsakymo „čia ir dabar“. Tuomet išgirstame dar didesnį spaudimą, kurio akivaizdoje nesunku suabejoti savo prašymo teisingumu. Ir tai yra būtent ta akimirka, kai reikalinga priminti sau pastiprinančius žodžius ir išbūti su bjauriomis emocijomis, kaip pasimetimu, gėda, kalte, bejėgiškumu. Nepamirškite, kad būtent bėgdami nuo šių nemalonių emocijų, mes ir sutinkame su visais šantažuotojo prašymais.

 

Stebėkite

Kai jau išlošėte daugiau laiko, galite logiškai pergalvoti šantažuotojo pasiūlymą: ko jis norėjo? Kaip prašė (švelniai, grasino, neaiškiai, bandydamas suklaidinti)? Ką darė, kai iš karto nesutikote? Ar šis reikalavimas nemalonus? Kodėl? Kuri reikalavimo dalis priimtina ir kuri ne? Ar tai, ko prašoma, jums pakenks? Ar prašymas atsižvelgia į jūsų norus ir jausmus? Ar reikalavimas kelia baimę, kaltina? Kodėl?

Visi šie klausimai padeda išsklaidyti abejonę: „negi tikrai manim manipuliuoja?“ Jeigu jaučiate spaudimą, kaltę, nenorą sutikti, reikalavimą atsisakyti to, kas jums malonu – turite užimti tvirtą poziciją, nes susidūrėte su manipuliavimu.

 

Veikite

Paskutinis, bet nemažiau iššūkių keliantis žingsnis – išsakyti savo poreikius. Bendraujant su manipuliuojančiu žmogumi sudėtinga neįsivelti į painias ir sudėtingas diskusijas, kurių metu nejučiomis sutinkame su mums nenaudingais reikalavimais.

Išsakant savo poreikius vis tik nereikėtų aršiai ginčytis: „Tu pats (pati) toks (tokia)“, „Kaip tai tu nesupranti? Juk akivaizdu, kad visiškai klysti“. Vertinga laikytis negynybiško bendravimo ir neįsivelti į šantažuotojo paspęstus spąstus, pavyzdžiui, atsakyti šantažuotojui tokiais žodžiais:

  • Gaila, kad tau liūdna.
  • Apgailestauju, kad tau reikės pačiam tai padaryti.
  • Pasikalbėkime, kai būsi ramesnis (-ė).

Nuėjus tokį tolimą kelią, belieka išsakyti savo poreikius. Tam, kad tikrai pokalbio metu pavyktų pasakyti „ne“ ir nesileisti kontroliuojamam – užsirašykite ir kelis kartus garsiai pakartokite tai, ką norite pasakyti. Pavyzdžiui: „apgailestauju, kad jauti pyktį, bet aš tvirtai apsisprendžiau nedirbti viršvalandžių“.

Šis kelias, mokinantis neleisti kitiems mus kontroliuoti, nėra lengvas, jis pilnas lygumų, kalnų ir duobių, todėl būkite sau atlaidūs, bet nesustokite eiti pirmyn.

Daugiau Vilniaus kolegijos lektorės, psichologės Miglės Motiejūnės įžvalgų ir patarimų ieškokite SĄMONINGA ŠEIMA Facebook paskyroje.


Daugiau skaitykite čia.


Miglė Motiejūnė

Miglė Motiejūnė

Esu psichologė, šiuo metu dėstanti studentams Vilniaus kolegijoje bei kartu su kolegomis įkūrusi „Sąmoninga šeima" iniciatyvą. Mano pačios gyvenime psichologija nėra tik darbas, tai vis labiau tampa požiūriu į gyvenimą ir gyvenimo būdu. Todėl tiek keliaudama savo gyvenime, tiek eidama kartu su klientais jų patirties keliu, vadovaujuosi teorija, kad daugelis neefektyvių sprendimo būdų atkeliauja iš skaudžios praeities, kai tie būdai buvo svarbūs išlikimui. Konsultuodama bei rengdama mokymus remiuosi prieraišumo teorija ir „Į emocijas sutelkta terapija“. Taip pat nemažai laiko esu paskyrusi moksliniams straipsniams ir pranešimams Lietuvoje bei užsienyje.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).