SANTYKIAI

Laimingi barniai: 5 konfliktų sprendimo strategijos4 min read

28 lapkričio, 2020 3 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Laimingi barniai: 5 konfliktų sprendimo strategijos4 min read

Reading Time: 3 minutes

– Ai, kaip visi broliai ir sesės – be proto myli, bet ir pliekiasi dažnai, – ranka numojo viena nauja pažįstama, kai paklausiau, kaip sutaria jos vaikai, bet po to sekę jos žodžiai mane nustebino, – Tačiau aš džiaugiuosi, kad jie konfilktuoja. Psichologai tikina, kad tai reiškia, jog jie vienas kitam rūpi. Jei visąlaik žaistų atskirai, nepatekdami į viens kito ratą, jei būtų abejingi, tuomet susirūpinčiau labiau.

Išties. Ar konfliktas yra blogas dalykas? Instinktyviai norisi sakyti, kad taip. Bet geriau pagalvojus, tai tikrai ne visada. Į konfliktą galima pažvelgti kaip į galimybę aptarti tam tikrus dalykus, kurie jau kurį laiką kėlė nepasitenkinimą, arba šansą padiskutuoti apie kažką, kas problema tapo staiga. Jeigu pasistengtume išgryninti barnį iki skaidrumo, pamatytume, kad tai parodo, jog konflikto pusės nesutaria dėl to, kad vyksta. Leisdami sau pamatyti konfliktą kaip situaciją, patirtį, kuri leis dar paaugti emociškai, mes lengviau jį išgyvensime. Tik pagalvok, kiek gero gali atnešti išspręstas konfliktas: atsinaujinusį ryšį, didesnę pagarbą vienas kitam, sveikesnius santykius. Efektyviausia būdas prieiti prie sprendimo yra komunikacija, pastangos būti atviriems, tolerantiškiems ir klausytis be išankstinio nusistatymo ar vertinimų.

Įvardinkite problemą, kurią sprendžiate

Yra tas paskutinis lašas, paskutinis šiaudas, ta riba, už kurios padėjus koją, viskas sprogsta ir išsiveržia ugnikalnis, lava užpildamas visa, kas gyva. Ir dažniausiai tikroji pykčio priežastis yra visai ne ta nešvari stiklinė šalia kriauklės. Ne, dažniausiai tai kažkas, kas užsilikę iš seniau, vadinamosios abydos dėl netinkamo elgesio, dėl neišsiaiškintų ir pelyti paliktų nesutarimų. Tas paskutinis šiaudas įprastai būna niekuo dėtas. Tad labai svarbu susėsti ir išsiaiškinti pačią konflikto esmę, stuburą, o tuomet jau žiūrėti, kokie kaulai ir raumenys prie jo pritvirtinti – kokios mintys, jausmai, emocijos verda iš vidaus ir sukelia pyktį. Ir taip, konflikto metu natūralu jausti nerimą. Tad kai esame nelaimingiausi, labai geras laikas susikoncentruoti ir sąmoningai pagalvoti apie savo kvėpavimą.

Laimes dieta Patreon banner


Apsispręskite – spręsit ar ne?

Ar Tu nori sprendimo? Ar kitas žmogus nori sprendimo? Puiku. Tuomet derybos turi vykti tol, kol abi pusės bus patenkintos rezultatu. Išsiaiškinti, ar konflikto dalyviai nori išspręsti problemą, labai svarbu. Nes būna taip, kad apie kompromisą nė kalbos būt negali – kiekvienas įsikibęs savo ir net neplanuoja nusileisti. Tokiu atveju reikia daugiau laiko pasėdėt ant savo minčių ir susidėlioti savo jausmus. Bet tai tik apsunkina situaciją – nešiotis neišspręstą konfliktą su savimi labai vargina, kyla didelė trintis. Tad verčiau čia pabūti suaugusiuoju ir susėsti prie stalo prasmingam dialogui – galiu kone garantuoti, kad jis baigsis laimingai.

Palik karūną už durų

Žinau – klausytis, kaip kažkas pasakoja, kad Tu vieną ar kitą dalyką padarei ar pasakei ne taip, nėra lengva. Ir vien mintis, kad mus kažkuo kaltina, dažniausiai išprovokuoja pyktį. Bet nepamiršk pirmojo patarimo – konfliktą sukėlė situacija, tam tikras poelgis, o ne visa Tavo esybė. Spręsk situaciją, ir sąmoningai bei labai akylai stebėk, ką sakai ir kaip sakai. Tas KAIP yra labai svarbu, nes tai gali būti ir „durne, ką čia bl*t nusišneki?!“, ir „gal galėtum konkrečiau paaiškinti savo teiginį?“.
Tam tikras tonas ar žodžiai gali būti priimti kaip agresija, o agresija provokuoja agresiją. Kvėpuok ir klausyk net tada, kai Tau ne iki galo malonu tai girdėti.

Nesutikti yra normalu

Mes esame skirtingai auklėti, mūsų vertybės, požiūriai, žinios, pomėgiai, skonis, patirtys – viskas skiriasi. Tad nesutikti su kito žmogaus nuomone nėra nuodėmė. Mes tikrai galime turėti savo požiūrį į iškeltą klausimą. Bet lygiai taip pat mes turime gerbti faktą, kad kitas žmogus turi savas mintis, vertybes ir įsitikinimus. Niekada nesumenkink kito žmogaus jausmų. Niekada savo žodžiais ar veiksmais neversk kito jaustis mažesniu ar mažiau vertesniu. Galvok apie tai, kaip komunikuoji savo jausmus. Ir nesakyk kitam žmogui, kaip jis turi jaustis.

Būk pasiruošęs muštis į krūtinę

Atsistoti į kito batus nėra paprasta. Bet kai ant manęs supyksta, stengiuosi per save perlipti ir savęs paklausti dviejų klausimų: kaip aš prisidėjau prie šitos situacijos? Ką aš galiu padaryti, kad mes ją išspręstume?

Mokytis pykti ir pyktis yra menas. Bet šios pamokos vertingos tiek statant naujus santykius, tiek stiprinant ilgalaikį ryšį. Mokytis komunikacijos – niekada ne vėlu, kaip ir ne vėlu suvokti, jog raktas į pilnatvę yra emocinė branda. Visada stebėkite, kaip kitas žmogus veikia jūsų jausmus ir emocijas, kaip tai veikia jūsų santykius – tokiu būdu, kilus konfliktui, nedraskysite jų į skutelius. Bet kokiu atveju, jei į mūšį ateisi nusiteikęs atvirai, pozityviai ir dar kokio šakočio prigriebęs, rezultatas džiugins.

Ir, svarbiausia atsiminti, kad barnyje nebūtinai turi būti nugalėtojas ir nuteistasis. Svarbiausia, kad abi pusės jaustųsi išgirstos, suprastos ir įvertintos – tai daug svarbiau nei pergalė ar pralaimėjimas.


Daugiau skaitykite čia.


Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).