SANTYKIAI

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (4/5)2 min read

10 kovo, 2020 2 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (4/5)2 min read

Reading Time: 2 minutes

Tęsiu savo sielos išklotinę – taip taip, jau ketvirta savaitė kaip dalinuosi savo didžiausiomis silpnybėmis, dalykais, kuriuos norėčiau pamiršti, nuo kurių svajoju išgyti, ir matyti juos lyg kažkokį tolimą miražą, kuris būtų ne apie mane. Tačiau laukia ilgas kelias, ir aš tikiu, kad keliauti lengviau, kai keliauji ne vienas. Tad pasikalbėkime.
Keisti padarai mes, žmonės. Mums patinka gyventi praeityje, laikytis į ją įsikibus, suptis ant prisiminimų ir visada visada juos lyginti su dabartimi. Kažkodėl praeitis visada atrodo geriau. Gal dėl to, kad joje niekas nesikeičia, kad mes žinome, kaip tiksliai baigsis pasaka, net jeigu tai ir nebuvo pasaka? Ateitis gąsdina. Ateitis nieko nežada ir nieko nepatvirtina. Nors, geriau pagalvojus, viskas, ką turime, yra dabartinis momentas. Ta praeitis, apie kurią taip dažnai pasvajojame, tie prisiminimai, kažkada buvo lygiai taip pat ignoruojami, kai jie buvo dabartis. Nereikia savęs apgaudinėti. Reikia mokytis paleisti, reikia mokytis mėgautis dabartimi, būti už ją dėkingu. Reikia rasti savo tikslą, turėti viziją ateičiai ir ruoštis jai, kuriant laimę dabartinę akimirką, o ne mirkstant praeities šešėliuose.
Darkart pasikartosiu. Bet reikia mokytis paleisti. Ne nustoti mylėti, ne, bet paleisti. Įsikabinimas – daiktų, žmonių, pareigų, vietų – man asocijuojasi su baime. Jis nieko bendro su meile neturi. Įsikibinimas yra tada, kai bet kokie laisvės scenarijai gąsdina, kai bet kuris žingsnis be balasto atrodo neįmanomas. Aš esu pakankamai. Pradžiai reikia tai sau kartoti ir tuo patikėti. Visa kita mane tik papildo, bet nebūdami šalia, nieko iš manęs neatima. Tik šis tikėjimas gali dovanoti taiką, ramybę, toleranciją ir supratingumą kitiems. Paleisk.
Ir nustok gyventi pagal kitų žmonių lūkesčius. Aš turėjau būti teisininkė. Gal ir būčiau buvus laiminga teisininkė, bet šansai, kad būčiau nelaiminga teisininkė, manau, yra kur kas didesni. Teisės studijų norėjo mano tėvai, aš norėjau būti žurnalistė. Ačiū dievui (ir sau), kad laiku susivokiau, jog laaaabai daug žmonių gyvena gyvenimą, kuris skirtas ne jiems. Mes gyvename gyvenimus, kuriuos mums parenka kiti: tėvai, draugai, priešai, mokytojai, žiniasklaida ar valstybė. Mes nutildome savo vidinį balsą, savo pašaukimą, mes paleidžiame savo gyvenimo vadeles ir gyvename malonindami kitus, atitikdami svetimus standartus, pamiršdami save ir savo kelią. Ar tu eini savo keliu? Ar kelias, kuriuo eini, tavo?

ANKSTESNĖS DALYS:

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (3/5)

Laimes dieta Patreon banner

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (2/5)

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (1/5)

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).