SANTYKIAI

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (2/5)3 min read

26 vasario, 2020 2 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (2/5)3 min read

Reading Time: 2 minutes

Praėjusią savaitę pradėjau sąrašą dalykų, kuriuos norėčiau ištrinti iš savo gyvenimo. Deja, ne viską taip paprasta pakeisti – net nepastebime, kaip prie to, kas griauna kasdienę laimę pripratome, kaip mums patiems tai būtina – lyg kava rytais. Kava gerai, ir nors šiek tiek pavyzdžiu žmonėms, kurie gali be jos apsieiti, savo rytinio puodelio (ar dviejų) atsisakyti neplanuoju. Bet yra kai kas kitas.
Pavyzdžiui, noras kontroliuoti. Man patinka žinoti, kas vyksta, man ramu, kai žinau, kaip visi jaučiasi, kaip susiklostys įvykiai. Rašau „ramu“, bet žinau, kas tas noras gimdo tik nerimą. Kontrolė – tik iliuzija. Mes nieko niekada nekontroliuojame, nes nesame vieni šiame pasaulyje ir įvykiai bet kada gali pasisukti ne taip, kaip suplanuota dailiose užrašų knygutės. Noras kontroliuoti žudo santykius, laiką, sveikatą, ir aš pamažu pamažu, labai lėtai mokausi leisti visiems tiesiog būti: mylimiesiems, draugams, kolegoms ar nepažįstamiems, nes pradedu suvokti, kad negaliu prisiimti atsakomybės už tai, kaip kiti jaučiasi, ką kalba, elgiasi ar galvoja. Let it go, dainavo Elza ir buvo tiesi. Gyvenimu gali mėgautis tik išmokęs paleisti vadeles. (PASKAITYK: Noras kontroliuoti: kaip nuo jo išgyti?)
Ir atsisakęs kaltinimų. Ne, jeigu šiuo metu esate teisminiame procese, dokumentų neatsiimkite. Aš – ne apie tai. Aš apie „kalta aplinka“ ir apie tą šlykštų įprotį dėl visko, ką mes turime, ko neturime, ką jaučiame ar kaip nesijaučiame, dėl visko kaltinti kitus. Viskas, kur mes esame ir kaip jaučiamės yra mūsų ankstesnių pasirinkimų suma. Metas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už savo jausmus, už baimes. Niekas už mus nenusprendžia nieko, niekas mūsų jėga neprivertė pasirašyti stojimo į universitetą dokumentų, niekas prievarta neįdarbino, neištekino… Kai apie tai diskutavome su draugais, aš, šiek tiek pyktelėjusi, pasakiau: o jei šautuvą prie smilkinio būtų pridėtų ir pasakytų: „Dabar eisi ten arba mirsi“, tuomet pasirinkimo nėra. Yra, atsakė bičiulis – tu tuo atveju gali rinktis mirtį. Tu visada renkiesi ir tu visada sprendi. Kaltindami kitus dėl to, kokiame šūde esame dabar, mes atimame iš saves galias save iš jo ištraukti. Būti su savimi atviram yra iššūkis. Prisiimti atsakomybę – dar didesnis reikalas. Bet mes juk dideli, ar ne? (PASKAITYK: Lazda turi du galus: kurį renkiesi tu?)
Tai jei dideli, gal metas atsisakyti ir dar vieno dalyko, kurį dažniausiai daro maži, pavargę, alkani vaikai – skundimosi? Juokiamės iš britų, kad jie visada kalba apie orą, bet gal geriau jau oras nei nesibaigiančios priežastys skųstis. Mes, lietuviai, rodos, visada visada turime kodėl pasiskųsti: žmonėms, politikais, kainomis, sveikata, vaikais, draugais, kaimynais, darbu, gyvenimu… Laimė yra pasirinkimas. Kaip jau rašiau – negali dėl visko kaltinti kitų, bet gali ne tik prisiimti atsakomybę už savo būseną, gali pasirinkti kaip reaguoti. Situacija čia nieko dėta, čia Tavo pasirinkimas – skųstis, veikti ar nekreipti dėmesio. (PASKAITYK: Mes esame meilė).

TĘSINYS – KITĄ SAVAITĘ

Pirmoji straipsnio dalis yra čia: Ko turi atsisakyti, norėdamas būti laimingas? (1/5)

Laimes dieta Patreon banner

 

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).