SANTYKIAI

Kelionė į Mėnulį: mano Lunos pamokos6 min read

24 spalio, 2019 4 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Kelionė į Mėnulį: mano Lunos pamokos6 min read

Reading Time: 4 minutes

Tikiu, kad vaikai mus pasirenka. Tikiu, kad jie ateina mus kažko išmokyti. Dovanodama man galimybę tapti mama, mūsų Luna dovanojo man kelionę į Mėnulį. Iš ten pamačiau kitokį pasaulį.
Su jumis dalinuosi keliais dalykais, kurių išmokau per tuos metus, kai vadinuosi MAMA.

Lunos pamoka Nr.1 PRIVALUMAS
Šiandien pagalvojau, kad turėti nuosavą kūdikį – didelis privalumas, nes gali jį bučiuoti kiek nori, nesukeldamas įtarimo.

Lunos pamoka Nr.2 LAIKAS
Rytą dukrai mane pasveikinus tarp žandų įspausta šypsena, pasidaro aišku, kad suaugusiųjų gyvenimas skaičiuojamas minutėmis, o vaikų – myliutėmis.

Laimes dieta Patreon banner

Lunos pamoka Nr4. 100%
Šiandien, pažadinta alkano verksmo, supratau, kad vaikai gimsta visu 100%. Jie atsineša 100% meilės, emocijas demonstruoja taip pat, ne atskiestas, o 100%, jei nori valgyti, tai kerta net springdami. Taip pat geria aplinką ir įspūdžius. Pavydžiu šito Lunai, nes puikiai žinau, kad augant dyla ir absoliutumas. 100 procentų keičia išskaičiavimai, alkį- išrankumas, smalsumą – abejingumas ar atsargumas. Šiandien Lunai – 2 mėnesiai. Ta proga jai ir jums linkiu neišbarstyti savųjų 100%, o pamestus susirinkti ir gyventi visu 100%! :

Lunos pamoka Nr.7 NEMIEGOK
Migdau dukrą sode. Žiūri į linguojančias obelų šakas, akys pamažu merkiasi ir tik blykt – vėl žvitrios, šypsosi dangui.
– Miegok, Luniuk, miegok, – pataisau užklotą, o ji iš paskutiniųjų kelia antakius, viršun tempdama aptingusius akių vokus.
Kad man šitaip… Juk kaskart pamačiusi lovą krentu į ją veidu žemyn – visko jau būna per akis. O jai šio pasaulio norisi dar ir dar. Ir tos užmerktos akys – tik trukdo.

Lunos pamoka Nr.8 VERTĖ
Daikto vertė – tai ne kaina. Tai minutės, laimėtos kavai, kol juo žaidžia vaikas.

Lunos pamoka Nr.9 VERSLUMAS
Šiandien, dukrai eilinįkart bandant stotis, pagalvojau apie UAB „Namų užapvalinimas ir paminkštinimas“ įkūrimą.

Lunos pamoka Nr. 10 MEILĖ AMŽINA
Prieš kelerius metus mama man padovanojo babytės rankomis austą staltiesę. Kadangi didžiausios širdies žmogaus jau šalia mūsų nebebuvo, dovana tapo neįkainuojama. Bet jau tokios tos neįkainuojamos dovanos – baisu su jomis ką ir daryti, juolab kad staltiesės išmatavimai nestandartiniai. Ant sienos nekabinsi, draugų višta ant jos nevaišinsi… Taip ir gulėjo metų metus neliesta. Iki dienos, kai paskyrėme dukros krikštynų datą. Tądien nusprendžiau – Lunos Medeinos suknelę pasiūsiu pati. Iš babytės staltiesės. Mano mama, žinau, šios idėjos išsigando, bet pamačiusi, kad ryžtas nedingsta, nurimo. O man iškart buvo ramu- žinojau, kad taip darkart išgyvensiu babytės buvimą šalia ir ji pamatys krikštynas proanūkės, kurios niekada nematė. Taip juodvi neprasilenks. Taip mano mažoji turės visas Ten kalbamas babytės maldas. 
Suknelė gimė be didelio vargo, su dideliu džiaugsmu – adatos nelūžo, siūlai nesivėlė ir nė vienas centimetras neliko nepanaudotas! Nuostabiausia, kad ant staltiesės uždėjus iškarpas, supratau, kad suknelei užteks lygiai pusės – nė milimetro daugiau! 
Tik užbaigusi ją pamačiau, kad gerąja puse pasirinkau išvirkščiąją, nes pačiame priekyje puikavosi mažytis mazgelis – kur baigėsi viena ir prasideda kita gija… Susierzinau, o paskui pagalvojau, kad tai taip simboliška.. nutrūkus vienai gyvybei, gimsta kita. Tą mazgą savom rankom kažkada surišo mano babytė, kuri šiandien, per dukrą, man priminė, kad meilė niekada nesibaigia.

Lunos pamoka Nr.11: REIKIA
Dukrai jau geras mėnuo reikia lapų. Vieną dieną nuo medžių, kitą – nuo krūmų, bet labiausiai – nuo kelio.
Lunyte, gal jau gana, pažiūrėk, turi visą puokštę, bandau perkalbėti tą mažą įsakmų pirštą, nutaikytą į pakelėje gulintį kaštono lapą. Bet mano argumentai čia beviltiški. Kaip gali būti gana, kai visi lapai skirtingi?!
Lenkiuos ir renku, ir šypsaus sau: lapai, batai… juk su tavim, Rimante, lygiai tas pats.

Lunos pamoka Nr.14. VISKAS YRA NE TAM
Šaukštas gali atstoti dūdą, kelnės daugiau džiaugsmo teikia vilkimos ant galvos, sauskelnėse galima gaminti pietus meškinams, su kėde nuvažiuoti į pasaulio kraštą, iš knygų pastatyti namą, keptuvėje migdyti lėles… iki Lunos buvau pamiršusi, kiek gyvenimų turi daiktai, ir nesitikėjau, kad naują gyvenimą su dukros atsiradimu gausiu dovanų ir aš.

Lunos pamoka Nr.15 TIKĖJIMAS PAMAITINA
Jėzus 5000 žmonių pamaitino keliais kepalėliais duonos ir keliomis žuvimis. Lunai kasdien, bent tris kartus per dieną, pamaitinti 3 skudurinukes, 7 avis, 2 meškinus, 3 Lego žmogeliukus, vieną žirafą, Loyą, visų lentynos knygučių herojus ir mane su Povilu pakanka dviejų tuščių dubenėlių.

Lunos pamoka Nr.16 NUOTYKIAI
Kai guli su dukra penktadienio vonioje, kurioj plūduriuoja antys, ožkos, karvė, karoliai, indeliai indukai, buteliai buteliukai, pagalvoji, kam tos tolimos kelionės – ir taip Gango upėj maudais!

Lunos pamoka Nr.17 ŽAISLAI
Gali pirkti aerodinaminius, kinetinius, estetinius, sinergetinius, planšetinius žaislus ir transporto priemones, bet dukrai vis tiek labiausi bus akmenukai, pagaliukai, kankorežiai, plunksnos, ir babos puodai. Štai, už nepriklausomą Lietuvą vyresnis vežimėlis „dzi dzi brrrr“, kurį iš daržinės atitempė prosenelis, atokaitoje džiaugiasi, kol Luna miega pietų – po to vėl teks sunkiai dirbti vežiojant vaiką, kurio glėby – malkos, šluota ir, žinoma, pora saujų kombikormos. Viskas, kas neblizga, yra auksas.

Lunos pamoka Nr.19 PRIVILEGIJA
Dukra atsibudo 6.30, susukau ją į antklodę ir išnešiau į terasą. Miškas ir ūkis budo, gamta, rodos, kraustėsi iš proto: kriuksėjo, ūksėjo, giedojo ir čirvirvavo.
– Mama, cip cip! Mama, u-ūū! – minutei nutildama, vėl atgydavo Luna.
– Turiu tau dar kai ką parodyti! – prisiminiau. Paskubom apsirengėm ir nusitįsiau vaiką į ežero pakrantę. Ropinėdama keliais po pievą sugavau varlę.
- Paglostyk! – ištiesiau Lunai. Ji klausiamai pažvelgė į mane, bet sulaukusi padrąsinamo žvilgsnio, perbraukė mažais pirščiukais per žalią kaktą ir atgal gavo kvaktelėjimą.
- Mama, kva! Kva caca! – tiesiog sprogo džiaugsmo bomba, ir Luna, man atsidėkodama, pakštelėjo riebų bučkį.
Gaudami vaikus, mes gauname PRIVILEGIJĄ KASDIEN DOVANOTI vis kitą lobį, vis naują jausmą, vis gilesnes žinias. Privilegiją būti visos planetos ambasadoriais. Tik kaip to nepamiršti, kai galvoji apie dovanas suaugusiems?

Lunos pamoka Nr.20 PASAULIAI
Bernardinų soduose, smėlio dėžėje, voliojasi krūva žaislų. Ir tik vienas vieninintelis, aukso vertės kastuvėlis. Juo žaidžia šiek tiek už Luną vyresnė mergaitė, o mano vaikas nuo jos nenuleidžia akių.
– Mama, kaaaa… – rodo į kastuvėlį ir gniaužo savo mažą kumštuką.
– Na jau ne… nueik gi pati iš mergaitės paprašyk, tikrai duos! – padrąsinu savo špunką.
Luna nutipena iki vyresnėlės, perbraukia švelniai jai per petį: 
- Caca lialia. 
Ir, voilà, kastuvėlis jau Lunos rankose!
Po dešimties minučių į dėžę įsiropščia dar viena mergaitė, ir įsistebeilijusi į kastuvėlį ima ašaroti.
Duok, sakau, mergaitei kastuviuką, mes vis tiek eisim suptis.
Luna, kad ir nenoriai, perleidžia trofėjų. Mergaitė nusišypso.
– Oi, matai, kokia gera mergaitė, ne tokia ožka kaip tu, – žodžius kaip smėlį ima berti mažosios mama. – O dabar žaisk su kastuvėliu kol gali, ir saugok, nes ateis pikti vaikai ir iš tavęs jį atims.
Visi mes aplinką matome ir jaučiame skirtingai. Bet galime jausti ir skirtingai gerai, ne tik gerai arba blogai. Vienas kastuvėlis – du pasauliai. Kurį renkatės jūs?

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).