SANTYKIAI

Kaip nekartoti tėvų klaidų. Autentiškumas poroje ir tėvystėje7 min read

21 liepos, 2020 4 min
Miglė Motiejūnė

Autorius:

Miglė Motiejūnė

Kaip nekartoti tėvų klaidų. Autentiškumas poroje ir tėvystėje7 min read

Reading Time: 4 minutes

Kiekvienas prisiminęs savo vaikystę atrastų momentų, kai tėvų vietoje pasielgtų kitaip. Tiesa, net ir žinodami, kad vienas ar kitas tėvų elgesys mus skaudino – vis tiek jį kartojame, kartojame augindami savo vaikus, kartojame būdami santykyje su savo partneriu. Viena sunkiausių užduočių – atrasti tikrąjį, autentišką mamos/ tėčio ar žmonos/ vyro vaidmenį savo gyvenime. Autentišku santykiu laikome spontanišką, nuoširdų santykį su savimi arba kitais, kuris kyla pagal konkrečios situacijos reikalavimus. Tai viso gyvenimo uždavinys, kuris neturi aiškios ir pamatuojamos pabaigos. Šį kelią galima pradėti šiandien nuo kelių paprastų žingsnių.

 

Pirma stotelė

  • Pagriebkite netoliese esantį rašiklį, popieriaus gabalėlį ir pabandykite atsiminti žmogų, apie kurį pagalvojus kyla pakankamai stiprus pyktis. Atkreipkite dėmesį į tas savybes, kurios sukelia jums norą atstumti šį žmogų. Surašę visas savybes, „įdėkite“ jas į dėžę apibraukdami rašikliu. Viršuje šios dėžės nubrėžkite brūkšnį ir parašykite: „Mano šešėlis„.

Gali būti, kad tai, ką užrašėte, yra jūsų dalis, kurios nenorite priimti ir stengiatės uždengti bei paslėpti. Prieš einant autentiško savęs paieškos keliu, vertinga įsisąmoninti, atrasti su šia savo dalimi ryšį.

Laimes dieta Patreon banner

Pasvarstykite:

  • Kaip šios šešėlio savybės vaikystėje galėjo padėti prisitaikyti ir išlikit?
  • Kaip šios mano šešėlio savybės veikia mane kaip mamą, tėtį ar žmoną, vyrą dabar?

 

Kaip priartėti prie autentiškos mamos/ tėčio savo viduje?

 Vienas iš sunkumų, kuris kyla ieškant autentiško mamos/ tėčio vaidmens viduje – tinkamo pavyzdžio stoka. Patiems būnant tėvais ypatingai sunku elgtis tinkamiausiu būdu tais atvejais, kai mūsų pačių tėvai stokojo tėvystės įgūdžių. Sunku nereikalauti iš savo vaiko aukštų pasiekimų balete ar matematikoje, kai patys buvome mylimi tėvų tik tada, kai išsiskirdavome aukštais sugebėjimais. Lygiai taip pat sunku išlaikyti aiškias ribas,  kai  mūsų tėvai patys tai pakeldavo balso toną, tai nekreipdavo dėmesio pamatę netvarkingą kambarį.

 

Antra stotelė

  • Nors neturime geriausio elgesio pavyzdžių atmintyje, tačiau turime išlikusią savo vaikišką patirtį. Kaip aš jausdavausi, kai man sakydavo: „greitai padedi“, „susižeisi“, „nes aš taip pasakiau“? Ar norėdavau klausyti tėvų ir staiga pakeisti elgesį, išgirdus panašius sakinius? Ką turėjau išgirsti, kad būčiau norėjęs bendradarbiauti su tėvais?
  • Naujo autentiško elgesio pavyzdžius galima atrasti ir pasinaudojus savo vaizduote. Paskirkite akimirką ir atsiminkite situaciją, kurioje norėjote sureaguoti kitaip. Atgaminkite situaciją atmintyje taip, tarytum žiūrėtumėte kaip stebėtojas trumpą filmą. Įsidėmėkite filmo personažų elgesį bei šio elgesio seką. Pabandykite akimirkai tapti šio filmo režisieriumi ir pakeiskite filmo siužetą taip, kaip jums atrodo, tinkamiausia. Kaip jus vaizduojantis veikėjas turėtų pasielgti? Kaip šis elgesys galėtų paveikti kitus?

Keliaujant šiuo, savęs atradimo keliu, vertinga prijaukinti mintį, jog nebūtina tapti geriausiu tėčiu/ mama, užtenka tapti PAKANKAMU. Pastangos būti geriausiu sukuria įtampa, o ši savo ruožtu sekina ir sumažina mūsų galimybes tapti gerais tėvais. Juk kai tėvystė tampa maratonu trunkančiu 24 val. 7 dienas per savaitę – tai  sekina.

Kaip priartėti prie autentiškos žmonos/ vyro savo viduje?

Mes ne tik kartojame savo tėvų elgesį patys būdami tėvais, bet ir kurdami santykį su partneriu (-e). Tikiu, kad ne kartą esate save pagavę, kai vieną arba kitą sakinį pasakote lygiai taip, kaip sakydavo jūsų mama ar tėtis. Iš savo tėvų perimame ne tik pavienius sakinius, bet ir būdą, kuriuo kuriame santykį. Taip, kaip kūrėme santykį su savo tėvais ankstyvoje vaikystėje, taip kuriame santykius ir poroje. Tenka pripažinti, kad esame emociškai prisirišę prie partnerio (-ės) ir nuo jo priklausomi panašiai, kaip vaikas priklauso nuo tėvų. Tikėtina, kad jeigu tėvai nereaguodavo į mūsų poreikius, neskirdavo pakankamai dėmesio, išmokome neberodyti savo jausmų ir santykyje su partneriu (-e) nuoskaudas laikome savo viduje ir jomis nebesidaliname. Lygiai taip jeigu būdami vaikai turėjome prižiūrėti priklausomybes turinčius tėvus, santykyje perdėtai rūpinamės parneriu (-e) negebėdami pasirūpinti savimi.

 

Trečia stotelė

  • Ieškant tikrojo žmonos/ vyro vaidmens savo viduje, svarbu pastebėti akimirkas, kai grįžtame į vaiko vaidmenį ir reaguojame lygiai taip, kaip tai darėme vaikystėje.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad Simonas vaikystėje buvo aprėkiamas, kai tinkamai neatlikdavo tėvų pavestos užduoties. Simonas išmoko, kad šiomis akimirkomis reikia būti tyliam ir nesipriešinti, priešingai konfliktas tik paaštrės. Net ir dabar, kai Simonas pamato žmonos piktą veido išraišką – surauktus antakius, jis įsitempia lyg būtų neišlaikęs kokio egzamino ir tampa tylus bei laukia, kol viskas praeis.

Pabandykite priminti neseną nesutarimą poroje, kai buvo užgauta jūsų jautri vaikystės vieta:

Koks kito ženklas paskatino jus saugotis?

  • veido mimika;
  • kūno poza;
  • tam tikri žodžiai.

 Ką šioje situacijoje aš dariau?

  • vengiau;
  • atšalau;
  • kaltinau;
  • kritikavau;
  • gyniausi;
  • išėjau.

Kaip šioje situacijoje aš jaučiausi?

  • apleistas;
  • išsigandęs;
  • vienišas;
  • piktas;
  • kaltinamas;
  • nusivylęs;
  • prislėgtas;
  • tuščias;
  • beviltiškas;
  • įskaudintas;

Ką šioje situacijoje jaučiau savo kūne?

  • padidėjusį širdies plakimą;
  • spaudimą krūtinėje;
  • įtampą kūne;
  • įsitempimą gerklėje;
  • nemalonius pojūčius skrandyje.

Sudėkite savo pasirinkimus į šį sakinį: per šį įvykį mano jausmus užgavo <…> .Išoriškai tikriausiai parodžiau <…> .Bet viduje aš tiesiog jaučiau <…>.

Pavyzdžiui: Per šį įvykį mano jausmus užgavo pikta partnerio išraiška. Išoriškai tikriausiai parodžiau, kad esu tylus ir man tarytum nerūpi, bet viduje jaučiau įtampą.

  • Tęskime kelionę ir sustokime paieškoti, ką labiausiai norisi pajausti tomis sudėtingomis situacijomis santykyje su partneriu (-e).
  • Esu ypatingas (-a) ir tu tikrai vertini mūsų santykius. Man reikia, kad įtikintum mane, jog esu tau svarbiausias (-ia) ir nieko nėra svarbesnio už mūsų santykius.
  • Tu manęs trokšti kaip partnerio (-ės) ir mylimojo (-osios), tau svarbu padaryti mane laiminga.
  • Esu mylimas (-a) ir priimamas (-a) su visomis savo silpnybėmis ir netobulumais. Tau nereikia, kad būčiau tobulas (-a).
  • Esu reikalingas (-a). Nori, kad būčiau šalia.
  • Esu saugus (-i), nes tau rūpi mano jausmai, nuoskaudos ir poreikiai.
  • Galiu kliautis tavimi, tikiu, kad man padėsi, neapleisi, kai tavęs labiausiai reikės.Taigi jau žinote, koks ženklas įjungia iš vaikystės parsineštą elgesį, kokie kūno pjūčiai tai lydi ir ko tą akimirką iš tiesų norėtumėte. Liko visai nedaug, kad pasiektumėte tarpinę stotelę, viso gyvenimo kelionėje.

 

Pasirinkite paprastą, bet neišspręstą situaciją, kuri vyko per pastarąsias savaites poros santykyje. Jeigu šio pratimo metu „įstrigsite“ – leiskite sau pasakyti, kad šią dalį atlikti dabar Jums yra per sunku. Užrašykite trumpai situaciją taip, lyg ją būtų stebėjęs žmogus iš šono: atkreipkite dėmesį į eiliškumą, savo pasakytus žodžius, atliktus veiksmus ir tai, kaip tai galėjo paveikti partnerį. Aprašę pabandykite įvardinti emocijas, kurias tose situacijoje jautėte. Vertinga pastebėti ne tik pirmines emocijas, kaip pyktis, bet ir tas, kurios slepiasi: vienišumas, neviltis, pažeminimas. Pabandykite atrasti kitą požiūrį į situaciją. Jeigu tą akimirką būtumėte galėję atsistoti vienoje barikadų pusėje ir užbaigti situaciją taip, kad abu situacijoje dalyvaujantys žmonės jaustųsi saugiai, kaip jūs būtumėte elgęsi?


Kilo stiprios emocijos, mintys arba norisi pasitarti? Galite kreiptis į psichologę Miglę Motiejūnę dėl tiesioginės arba nuotolinės konsultacijos per Sąmoninga šeima  paskyra Facebook. Nelik vienas su sunkumu.


PATIKO? Pasinerkite į daugiau LAIMĖS DIETOS straipsnių santykių tema:

Už ar Prieš?

3 klausimai, kurie parodo, ar jums lemta būti kartu

Mintis, kuri neleidžia Tau gyventi gyvenimo, kurio nusipelnei

Miglė Motiejūnė

Miglė Motiejūnė

Esu psichologė, šiuo metu dėstanti studentams Vilniaus kolegijoje bei kartu su kolegomis įkūrusi „Sąmoninga šeima" iniciatyvą. Mano pačios gyvenime psichologija nėra tik darbas, tai vis labiau tampa požiūriu į gyvenimą ir gyvenimo būdu. Todėl tiek keliaudama savo gyvenime, tiek eidama kartu su klientais jų patirties keliu, vadovaujuosi teorija, kad daugelis neefektyvių sprendimo būdų atkeliauja iš skaudžios praeities, kai tie būdai buvo svarbūs išlikimui. Konsultuodama bei rengdama mokymus remiuosi prieraišumo teorija ir „Į emocijas sutelkta terapija“. Taip pat nemažai laiko esu paskyrusi moksliniams straipsniams ir pranešimams Lietuvoje bei užsienyje.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).