proTINGĖK

(NE)PINIGUOSE LAIMĖ: Kada reikia taupyti, o kada savęs nevaržyti?4 min read

3 kovo, 2021 3 min
Gintarė Šimkė

Autorius:

Gintarė Šimkė

(NE)PINIGUOSE LAIMĖ: Kada reikia taupyti, o kada savęs nevaržyti?4 min read

Reading Time: 3 minutes

Geras klausimas. Jeigu leistų atsakyti nuoširdžiai, tikriausiai maloniausia būtų jo net nekelti, o išgirsti kažką švelniu, bet įsakmiu balsu tariant: „Vaikeli, nereikia taupyti, nevaržyk savęs – taškykis pinigais kaip žvirblis baloje!“.

Žinau, kad tai skamba kaip svajonė, bet, teisybės dėlei, turiu būti atvira savęs nevaržyti tikrai galime, jei kalbame apie disponuojamus pinigus (disponuojami pinigai yra jūsų pajamos, atskaičius mokesčius ir finansinius įsipareigojimus).

Bet prieš pradedant taškytis ir atsiveržiant visus diržus bei atsisegant finansines petnešas, siūlau užmesti akį į kelias taupymo/(pasi)leidimo taisykles.

Laimes dieta Patreon banner

 

Pirma taisyklė: pažink savo baimes. 

Kada reikia taupyti? Mano atsakymas – niekada. Kai sakinyje yra žodis „reikia“, iš savo patirties dirbant su individualių asmenų finansais, galiu pasakyti, kad ilgalaikėje perspektyvoje taupymas retai kada būna sėkmingas. Žodis „reikia“ iš šio proceso atima visą polėkį ir romantiką – kieta ranka mus motyvuoja mažiau nei šiltas kakavos puodelis.

Nuo ko pradėti? Dažniausiai išsikėlus klausimus: „Ką daryčiau, jei netekčiau darbo? Iš ko gyvenčiau, jei susirgčiau? Kas manimi rūpintųsi, kai pasensiu?“ gauname progą iš arčiau pažinti savo didžiausias baimes. O tuomet kyla natūralus noras pasiruošti vadinamajai „juodai dienai“ bei gyvenimo rudeniui.

Įvardinau kelis dažniausiai nerimą keliančius gyvenimo įvykius, bet finansinės baimės toil gražu jais neapsiriboja. Tačiau visi esame skirtingi, tad ir mūsų įsivaizduojamos negandos gali būti įvairios: vieni bijo neturėti ką valgyti, tuo tarpu kitiems siaubą kelią mintis, jog negalės eiti valgyti į restoraną, ir taip praras savo socialinį ratą. Yra bijančių netekti būsto, kitiems svarbiausia jų socialinis statusas, o dar kitus nervinis tikas aplanko vien nuo minties, kad reikės ilgai gyventi vienoje vietoje ar dirbti kažkam kitam, o ne sau.

 

Svarbiausias darbas – būti su savimi atviru, pasivaikščioti po savo tamsiausius koridorius, prisiminti patirtis, kurių nenorėtum pakartoti, daug kainavusias gyvenimo pamokas ir įsivardinti savo didžiausias finansines baimes. Einant šiuo keliu, „reikia taupyti“, labai lengvai ir be skausmo virsta į „noriu taupyti“. O kai nori, tai ir pavyksta. Kai nori – ir motyvacija atsiranda. Ir baimės staiga virsta norais. „Bijau pasenti – į noriu smagiai leisti savo pensininko dienas“, „Bijau susirgti – į noriu ramiai gulėti lovoje ir žinoti, kad mano šeima bus pasirūpinta“, „Bijau netekti darbo – į noriu turėti galimybę išeiti iš nemylimos veiklos ir turėti laiko susirasti svajonių pareigas“.

 

Antra taisyklė: įsivardink savo norus ir svajones.

Kitas motyvuojantis taupyti žingsnis – sąmoningai įsivardinti savo norus. Prie kurio padėtumei varnelę?

„Noriu šuniuko“ 

„Noriu automobilio“

„Noriu mokytis“

„Noriu keliauti“

„Noriu būsto“

„Noriu pusę metų nedirbti“.

 Šiame etape labai svarbu nepasiduoti visuomenės primestiems norams. Ne visiems reikia vestuvių puotos, nuosavo būsto miesto centre, brangaus išsilavinimo ar prabangaus automobilio. Jūsų darbas yra ramiai atsisėdus susirašyti savo norus, svajones. Geriausia ant popieriaus lapo, tušinuku, kad negalėtumėte ištrinti. Juos išskirstykite pagal svarbą – sunumeruokite arba iškelkite į viršų svarbiausius, o apačioje lai lieka mažiausios reikšmės norai ir pageidavimai. Taupymas savo norams ir svajonėms gali tapti malonia veikla, o ne prievole, tad svajokite ir norėkite laisvai, rašydamas neskaičiuoki kiek tai kainuos, negalvoki, ką tai įžeis, ką pasakys mama ar kaip į tai reaguos sutuoktinis. Užsirašyti – nereiškia iškart visus pinigus tam išleisti. Tai plano pradžia. Be to, šis sąrašas lieka tik Tau.  

 

Taupymas baimėms ir svajonėms

Kadangi baimės nuo svajonių skiriasi (ir ne bijau būti suvalgytas ryklio nelygu svajoju nebūti suvalgytas ryklio), ir taupyti joms reiktų skirtingai.

Baimėms kaupiame ilgą laiką, nuolat, nes nėra žinoma, ar jos mus pasieks, ir kada tai nutiks. Tuo tarpu norams ir svajonėms taupome pagal tai, kokio dydžio mūsų pajamos ir kiek brangus noro įgyvendinimas. 

Sutaupyti norams gali trukti 3, 5 ar 10 metų. Tačiau išsigryninę baimes ir norus, tiksliai žinosime, kokią sumą per mėnesį norime taupyti. Pabrėžiu, ne „reikia“, o norime taupyti. Viską susidėlioję į lentynėles ir paskaičiavę, galime matyti, kiek pinigų turime laisvam ir nevaržomam išleidimui (net ir atsidėję baimėms ir svajonėms!).

Gyvenimas vien kontrolėje gali kelti įtampą, o, kaip žinia, pozityvi disciplina teigiamai veikia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, tad skatinkime savo teigiamą elgesį savęs nevaržydami. Norėkime būti laimingi. Nes tam, kad būtum laimingas, turtingu būti nereikia.


Daugiau skaitykite čia.


 

Gintarė Šimkė

Gintarė Šimkė

Gintarė Šimkė, FUTURE STORIES asmeninių finansų konsultantė. Pagal išsilavinimą esu chemikė, o kaip finansų konsultantė dirbu nuo 2015 metų. Turiu savitą požiūrį į kliento finansus ir jų tvarkymą, tiksliau tariant, jaučiu didelį malonumą taupydama svetimus pinigus. Tikiu, kad to, ko nesuprantame, nereikia vengti, atvirkščiai – reikia rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti, nes neišspręstų klausimų našta niekur nedingsta. Asmeninių finansų konsultantas šeimos gerovei, mano nuomone, yra ne ką mažiau svarbus nei šeimos gydytojas. Svarbiausia – užsirašyti pirmajam vizitui.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).