proTINGĖK

Piešiate klausydamiesi kitų? Tai – geras ženklas!3 min read

28 birželio, 2020 2 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Piešiate klausydamiesi kitų? Tai – geras ženklas!3 min read

Reading Time: 2 minutes

Ar esate kada save pagavęs piešiant pamokoje, paskaitoje, darbo susirinkime, posėdyje, konferencijoje ar kalbėdami telefonu? Dažniausiai to piešimo imamės, kai šiek tiek nuobodžiaujame, kai panyrame į savo mintis ir trumpam dingstame iš kambario. Tokiais momentais, rodos, mano ausys su rankomis nesusikalba. Tiesą pasakius, kartais net susigėstu, kai koks rimtas verslininkas žvilgteli į mano užrašus ir ten pamato krūvą sraigių ar grybus su blakstienomis. Visada nuogąstavau, kad dėl šio įpročio būsiu priimta nerimtai, ir visiems atrodys, kad aš:

a) nesuprantu, kas kalbama,

b) man akivaizdžiai nuobodu,

Laimes dieta Patreon banner

c) esu pagiringa,

d) visi išvardinti variantai.

Taigi, tam, kad save nuraminčiau, pradėjau ieškoti daug pasiekusių žmonių, kurie taip pat mėgo keverzoti. Ir ką jūs sau manote? Tam atsparių žmonių labai mažai: 26 iš 44 Amerikos Prezidentų KEVERZOJO! Theodore’as Rooseveltas piešė gyvūniukus ir vaikus (sveikas, sielos drauge!), Ronaldas Reaganas keverzojo kaubojus ir futbolo žaidėjus, o Johnas F.Kennedy braižė domino kauliukus.

Įprasta manyti, kad piešimas yra išsiblaškymo simbolis – ženklas, kad tavo mintys yra ne ten, kur turėtų būti. TAČIAU 2009 metais atlikti tyrimai parodė ką kita. Psichologė Jackie Andrade 40-ies tiriamųjų paprašė išklausyti 2,5 minutės trukmės, ganėtinai nuobodžios žinutės. Pusė klausiusių žinutės metu piešė (spalvino formas). Ir nė vienas, dalyvavęs tyrime, nežinojo, kad juo tikrinama atmintis. Taigi, tie, kurie klausydami žinutės piešė, atsiminė 29% daugiau informacijos nei nepiešusieji.
Vadinasi – piešimas yra koncentracijos draugas, ne priešas!

Taigi, kaip tai veikia? Harvardo mokslininkai turi kelias teorijas:

1) Kai mums nuobodu, mes imame su savimi kovoti. Piešimas yra nesąmoningas būdas išlaikyti budrumą ir, paprastai tariant, neužmigti. Piešimas – viena iš judesio formų, yra paskutinis bandymas išgręžti kuo daugiau smegenų dėmesio. Piešimas padeda nenulūžti ir apsaugo nuo žiūrėjimo į vieną tašką, kuris ištinka tuomet, kai smegenys išsijungia. Jeigu smegenims leidžiate piešti, ką tik nori ir improvizuoti, jos apsidžiaugia, ir eteryje pabūna šiek tiek ilgiau.

2) Jeigu klausomės ilgai, ir klausomės atidžiai, mūsų smegenys labai įsitempia ir pavargsta. Tad keverzojimas yra šiokia tokia pauzė ir būdas atsipalaiduoti tam, kad smegenys visiškai neprarastų susidomėjimo. Keverzojimas padeda didelius kiekius informacijos turintiems įsiminti moksleiviams ir studentams, bet piešti jie turėtų ne ilgiau kaip 30 minučių: dailės darbai užpildo minčių pauzes, leidžia smegenims apdoroti žinias ir suteikia atokvėpį.

Psichologijos specialistai tikina, kad spontaniškas piešimas taip pat padeda atsikratyti psichologinio streso, bei palengvina sprendimų priėmimą. Leisdami savo smegenims piešti, ką jos nori, galime sužinoti ne vieną atsakymą arba pačiame procese atrasti trūkstamas dėlionės detales. Laisvas piešimas, tikina mokslininkai, veikia kaip „laiko mašina“, kuria galime keliauti į savo pasąmonę – taip piešdami mes įjungiame tuos smegenų taškus, kurie dažniausiai būna „nefokuse“, ir išjungiame „fokusą“ bei kritinį mąstymą, tad net patys nepajusdami rasite netikėtą išeitį iš to, kas prieš akimirką atrodė lyg akligatvis.


Daugiau Laimės dietos įrašų rasite čia.

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).