proTINGĖK

Kaip išmokti koncentracijos? 9 pratimai6 min read

12 rugpjūčio, 2020 4 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

Kaip išmokti koncentracijos? 9 pratimai6 min read

Reading Time: 4 minutes

Ar žinai, kad tik 5% iš pradėjusių straipsnį jį pabaigia? Pažiūrėkim, kokia tavo koncentracijos ir valios jėga… 😉

Kažkada, kai kalbinau legendinį krepšininką, krepšinio trenerį Rimą Kurtinaitį, jis man prisipažino: „Lyginant su komandos draugais, aš nebuvau apdovanotas. Neturėjau ypatingų fizinių duomenų ar talento. Aš tiesiog daug dirbau. Visi baigdavo treniruotę, o aš mėtydavau į krepšį iki paryčių tam, kad per rungtynes gavęs progą mesti, niekada neprašaučiau.“.

Žmogus taip sutvertas  – mes tampame geri tame, ką nuolat kartojame, ką darome diena iš dienos, kam skiriame savo laiką. Šiandien turbūt, ką turbūt – TIKRAI neišspręsčiau trigonometrijos uždavinio, nors mokykloje iš matematikos turėjau dešimtuką. Bet matematikos tada mokiausi kasdien, o dabar tik mintinai dauginu ir atimu – veikia kaip prevencija nuo Alzheimerio.

Laimes dieta Patreon banner

Tiek sporte, tiek laikantis tam tikro mitybos režimo, tiek bet ko mokantis veikia tas pats principas: nuolatinė praktika pagimdo įprotį, įprotis tampa gyvenimo būdu ir nuo mūsų neatsiejamomis žiniomis.

Anądien pagalvojau, kad šis principas veikia ne tik kalbant apie teigiamus dalykus: jeigu aš kasdien, jau šitiek metų, nematančiu žvilgsniu, scrollinu  Facebooką, spaudžiu „patinka“ po postais – logiška, kad aš tame tampu gera. Gera nieko nieko neveikime. Ne, jokiu būdu nesakau, kad internetas – blogybė. Tai žinios, naujienos, palengvinta kasdienybė. Bet taip, turiu pripažinti – aš tikra profesionalė scrollinime. Kaip ir mėtimęsi nuo vieno prie kito.

Profesionalė vidury pokalbio pasiimti telefoną ir tik puse ausies klausytis, ką kalba draugai.
Profesionalė dirbt dirbt ir tada pamiršt, kad dirbu ir įsijungt Instagramą.
Profesionalė mintyse atsakyti į elektroninį laišką ir apie jį pamiršti.

Tas nesugebėjimas susikoncentruoti į vieną dalyką vienu metu persimeta ir į kitas gyvenimo sritis: kalbi su vyru, žiū, jau ir nejučia nuėjai ir skalbinius krauni į skalbyklę, o jis pats su savimi kalba. Valais dantis, žiūrėk, jau ir vonią pradėjai šveist ir pamiršai, kad dantų šepetukas rankose. Aš tikrai gerai pavarau. Bet, įtariu, esu ne viena tokia.

Visur tik skaitai: „šiuolaikiniai vaikai neranda sau vietos, nesugeba susikoncentruoti, čia tikriausiai nuo cukraus ar televizoriaus“. Bet mes patys nesugebam nė minutės į vieną tašką pažiūrėt, nė savo vardo užrašyt, tarpe tarp vardo ir pavardės Facebooko nepasitikrinę, tai ko norėti iš vaikų?

Taigi: kaip gi išmokti koncetrancijos?

Koncentraciją matyk kaip raumenį, kurį reikia treniruoti: tiek mūsų raumenys, tiek smegenų centrai, atsakingi už dėmesio sutelkimą, turi ribotą valią, jėgą ir ištvermę, kuri didėja su treniruotėmis. Raumenims taip pat reikalingas ir poilsis. Tik pagalvok: tiek prieš sunkią treniruotę, ilgą pasivaikščiojimą ar storą knygą bei ilgą straipsnį apima tas pats jausmas iš serijos „nežinau, ar aš tikrai noriu tai daryti“. Bet jei nepasiduosi abejonėms, nustebinsi save.

Įgusk dirbti ir ilsėtis. Profesionalai pataria derinti malonumą su darbu, bet aš tikiu, kad įstūmęs save į nepatogią situaciją ilgai netempsi, tad koncentracijos reikia mokytis pamažu. Ir jei sau pasakysi, kad dirbi 45 minutes, o paskui 15 minučių ilsėsiesi, gali būti, kad tai bus tikras maratonas tavo smegenims. Pradėki nuo 5 minučių absoliučios koncentracijos į užduotį ir tuomet duok sau 2 minutes poilsio. Pakartok. Iki savaitės pabaigos be problemų turėtum pasiekti ir išsvajotąsias 45 minutes be pertraukos delfiams, facebookams ar musumazyliams. Štai aš sau leidžiu 5 minutes socialiniame tinkle kaskart, kai užbaigiu kokį rimtą darbą. Po šito teksto kaip tik keliausiu į Facebooką. Na, nes juk negaliu dabar savo per tiek metų sukauptų įgūdžių taip lengvai paleisti.

Susikurk „O įdomu, kaip…“ sąrašą. Visi mes žinome, kad bedirbant galvon ateina tokie klausimai kaip „įdomu, ar ryt lis?“, „gal mano suknelei dabar išpardavimas?“, „įdomu, ar tą filmą jau išleido…“. Jeigu mes iškart lendam į google, statistika rodo, kad prie užduoties sugrįšime tik po…25 minučių! Tad jei galvon atėjo kažkoks klausimas, pasižymėk jį, kad galėtum pagooglinti per pelnytai uždirbtą pertraukėlę.

Praktikuok meditaciją ir buvimą momente. Tam nereikia jokių jogos kilimėlių ir guru. Tiesiog, turėdamas galimybę, sulėtink tempą, sutelk mintis į tai, ką darai, stebėk savo fizinius ir dvasinius pojūčius. Štai anądien valgiau mėlynes, kramtydama apžiūrinėjau uogas šaukšte, galvojau apie tai, kiek darbo buvo jas surinkti, tuos žmones, kurie jas rinko, prisiminiau atostogas Engurėje, kai mėlynes rinkdavome su šeima, kaip mama virdavo uogiene, įsivaizdavau rytą Labanoro girioje, kai ant mėlynių dar rasa, kai pamažu sklaidosi rūkas ir jas išdžiovina saulė. Būti čia ir dabar gali tiek gamindamas, tiek skusdmasis barzdą, tiek žiūrėdamas pro langą.

Mokykis mintinai. Tai ne tik pridės taškų vakarėliuose, kai cituosi žymiausius rašytojus ar deklamuosi Šekspyrą, bet ir gerokai patvirtins tavo koncentracijos ir atminties raumenis. Išsikelk tikslą kas savaitę išmokti po stulpelį poezijos.

Tikrai skaityk. Tyrimai rodo, kad tik 5% tų, kurie pradėjo skaityti straipsnį, jį užbaigs, ir tik trečdalis mūsų nukeliauja toliau nei pirma pastraipa. Mes šokinėjame per turinį, bet nesigiliname, nestabtelime. Kas ketvirtas žmogus per metus neperskaito nė vienos knygos. Ilgi straipsniai, analitinė žurnalistika, grožinė literatūra – tai ne tik būdas treniruoti savo koncentraciją ir valios jėgą, tai pasaulėvaizdį plečiančios priemonės, atveriančios kitus matymo kampus ir dovanojančios žinias. Pabandyki per savaitę perskaityti bent du 10-15 puslapių straipsnius. Mano mėgiamiausios svetainės tam yra:

Būk smalsus. Paprastas pratimas: susirask tašką ant sienos ir į jį įsižiūrėk. Gali nutikti du dalykai: viskas išplauks ir nebematysi nieko, arba atradęs tašką pradėsi jį tyrinėti; kokio jis dydžio, spalvos, kieno tai taškas, iš kur jis atsirado, ar visada čia buvo… Taip mokslininkai tyrinėja objektus. Charlesas Darwinas, pasakojama, tame buvo genijus. Jis valandų valandas galėdavo stebėti vieną gyvūną, jį lyginti su tuo, ką jau yra matęs, ką žino, kelti klausimus ir teorijas. Kaip žinote, viena jų gerokai pasiteisino.

Išmok klausytis. Nebūtinai tai turi būti du filosofai, kalbantys apie šiuolaikinės demokratijos kokybę. Tai gali būti ir mama, ir draugė, ir kaimynas. Nesvarbu, ką jis pasakoja, bet pasistenk išgirsti, įsiklausyti, suprasti, kokios reakcijos jis tikisi atgal, kokio atsakymo, patarimo jam reikia, kas slepiasi po tomis žiniomis. Taip ne tik sustiprinsi savo koncentracijos raumenį, bet pabūsi ir geru draugu. Du zuikiai vienu šūviu.

Koncentraciją reikia praktikuoti. Kaip ir bet kurį kitą dalyką. Kalbi su žmona, matai, kad dėmesys slysta televizoriaus link, sučiumpi jį už pakarpos ir tempi atgal – koncentruokis, klausyk, girdėk.

Išėjai su vaiku pasivaikščiot, paėjot 200 metrų, vaikas bėga patenkintas keliuku, prieky, o tu jau, žiū, imi už telefono, bet tik pyst sau per ranką ir sakai: Motin, koncentruokis, būk, džiaukis ir dėkok!

Kitus, žinoma, motyvuoja pinigai: atėjai su draugais vakarienės, visus telefonus į krūvą sukrovei. Kas pirmas paima savąjį, tas už visus moka. Voila! Kokybiškas laikas su draugais ir gilūs pokalbiai garantuoti.

Koncentracijos reikia mokytis dėl turinio: jei mokėsi susitelkti, gerai ir produktyviai dirbsi, greičiau nudirbsi darbus, galėsi eiti pramogauti ar būti su šeima, ir su jais kokybiškai leisti laiką, ir savo pavyzdžiu – nedalomu dėmesiu – įkvėpti ir mažąsias savo paties kopijas būti akimirkoje.


Daugiau skaitykite čia.

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).