proTINGĖK

Ar šunys mus daro laimingesnius? Taip! Net vėžliai tai gali3 min read

21 birželio, 2021 2 min
Agnė Kajackaitė

Autorius:

Agnė Kajackaitė

Ar šunys mus daro laimingesnius? Taip! Net vėžliai tai gali3 min read

Reading Time: 2 minutes

Ar turite augintinį? Jei jūsų atsakymas yra „ne, dar ne“, tikriausiai turėtumėte apie pagalvoti jau dabar! Psichologijos ir laimės ekonomikos tyrimai nustatė, kad yra daugybė privalumų tiems, kurie turi augintinį! Šios naudos yra ir fizinės, ir psichologinės. Čia pateikiamas akivaizdus pavyzdys: šunų savininkai vaikšto žymiai daugiau minučių per savaitę ir daugiau užsiima fizine veikla. Bet ar patikėtumėte, kad tai daro didelę įtaką sveikatai? Netikėjau ir pati, bet…! Įrodyta, kad žmonėms, turintiems šunį, yra žymiai mažesnė širdies ligų rizika. Tyrimai taip pat rodo, kad naminių gyvūnėlių savininkai (taigi, tai nebūtinai turi būti šuo) lankosi pas gydytoją rečiau nei jų neturintys! Kalbant apie psichinę sveikatą, naminių gyvūnėlių savininkai nurodo mažesnį vienišumo ir depresijos lygį, didesnį savivertės jausmą ir aukštesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Voila! Turėtumėte rimtai apsvarstyti apie namino gyvūno laikymą. Tačiau būkite atidūs tai darydami. Tai neturėtų būti sprendimas, įtakotas karantininio laikotarpio. Taip, dabar visi liekame namuose daug daugiau nei įprastai, tačiau tokiems augintiniams, kaip šunims reikia mūsų laiko. Taigi, jei esate labai užsiėmęs žmogus, šunį auginti ne jums. Bet vėžlys galėtų tapti jūsų nauju šeimos nariu? Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių iš mokslinių tyrimų.

2000-ųjų pradžioje Izraelyje atliktas tyrimas parodė: gyvūno glostymas iškart sumažino nerimą. Tyrimo metu dalyviai iš pradžių patyrė stresinę situaciją. Jiems buvo parodytas voras Tarantula ir pasakyta, kad vėliau gali tekti jį paliesti. Tyrimo organizatoriai matavo dalyvių nerimą ir nustatė, kad nerimas buvo aukšto lygio. Kitame etape jie įvedė eksperimentinę manipuliaciją: glostė triušį, vėžlį, žaislinį triušį ar žaislinį vėžlį. Pagrindinės išvados parodė, kad gyvūno glostymas sumažino nerimą. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškė tiek su su kailio neturinčiu – kietu gyvūnu (vėžliu), tiek su pūkuotais gyvūnais(triušiams). Bet kuris (tikras) gyvūnas, kurį galite glostyti, gali jums padėti nusiraminti. Ir net nesvarbu, ar esate gyvūnų mylėtojas. Tyrimas parodė, kad poveikis pasireiškė nepriklausomai nuo to, ar žmogus save laiko gyvūnų mylėtoju. Matai, aš tau sakiau, vėžlys gali tai padaryti!

Laimes dieta Patreon banner

Kitas tyrimas parodė, kad naminių gyvūnėlių draugija gali padėti autizmo spektrą turintiems vaikams lengviau bendrauti su bendraamžiais. Australijos mokslininkas atliko eksperimentą su 15 vaikų grupėms. Kai kurių grupių klasėse kelioms savaitėms buvo apgyvendintos  jūrų kiaulytės, o kitų vaikų  klasėse buvo pastatyti žaislai. Tyrėjai nustatė, kad autizmo spektrą turintys vaikai buvo žymiai kalbesni ir linksmesni tose klasėse, kuriose buvo gyvos jūrų kiaulytės. Vaikai taip pat dažniau žiūrėjo į veidus, užmezgė fizinį kontaktą ir bendravo su kitais vaikais ir suaugusiaisiais. Yra daug galimų priežasčių, kodėl jūrų kiaulytės padėjo. Pavyzdžiui, turint gyvūną kambaryje, labiau sutelkiamas dėmesys. Be to, kaip ir minėjau, gyvūnai turi raminantį poveikį.

Jūs jau pakeliui į prieglaudą ieškoti augintinio? Kas dabar? Pradėkite pirkti savo būsimam gyvūnui dovanas! Vos prieš porą mėnesių paskelbtas tyrimas parodė, kad: naminių gyvūnėlių savininkai, kurie atsitiktinai buvo paskirti prisiminti laiką, kurį skyrė savo augintiniui, pranešė apie didesnę laimę nei tie, kurie prisiminė, kad išleido pinigus sau. Panašius rezultatus parodė ir dar vienas tyrimas: naminių gyvūnėlių savininkai, kuriems atsitiktinai paskirta išleisti 5 dolerius savo augintiniui, pranešė apie didesnę laimę nei tie, kurie skirtus pinigus išleido kitam asmeniui. Turite kišenėje papildomus penkis eurus? Turėtumėte išleisti jį naminių gyvūnėlių parduotuvėje maloniai staigmenai savo mielam augintiniui!

Agnė Kajackaitė

Agnė Kajackaitė

Agnė Kajackaitė - mokslininkė, elgsenos ekonomikos mokslų daktarė, kelerius metus vadovaujanti Berlyno socialinių mokslų centro Etikos ir elgsenos ekonomikos padaliniui. 2019 metais jos ir kolegos Tomo Chango atliktas temperatūros eksperimentas sukėlė didelį rezonansą ir pateko tarp 100 svarbiausių tų metų tyrimų pasaulyje.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).