FEATURED proTINGĖK SANTYKIAI

(NE)PINIGUOSE LAIMĖ: Kaip ugdyti vaiko finansinį raštingumą?5 min read

28 balandžio, 2021 3 min
Gintarė Šimkė

Autorius:

Gintarė Šimkė

(NE)PINIGUOSE LAIMĖ: Kaip ugdyti vaiko finansinį raštingumą?5 min read

Reading Time: 3 minutes

Vaiko finansinio raštingumas yra tiek pat svarbus kiek ir sugebėjimas tinkamai socializuotis visuomenėje. Deja, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvos vaikų finansinis raštingumas yra kelis kartus mažesnis nei kitų ES valstybių. Tam įtakos turi ne tik švietimo sistemos spragos, bet ir tėvų neraštingumas, bei netinkamas elgesys su pinigais.

Tiesa ir tai, kad finansų ugdymu švietimo įstaigose atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių. Vis dėlto turiu pripažinti, jog situacija kiekvienais metais gerėja ir, ir finansiniai uždaviniai yra vis dažniau integruojami matematikos pamokose, apie finansines problemas diskutuojama ir kalbama dėstant ir tą pačią lietuvių kalbą. Džiugu, kad į finansinį mažųjų raštingumą investuoja didieji šalies bankai, verslai, valstybinės institucijos, sukuriama vis daugiau leidinių, švietimo programų ir produktų, kurių pagalba vaikai galėtų įgyti ir lavinti savo finansinius gebėjimus. Tačiau švietimo įstaigos ir aktyvi visuomenė yra tik dalis sprendimo. Visas vaiko finansinis supratimas galiausiai susiveda į šeimą. Jo požiūris į pinigus, vertybės priklauso nuo šeimos finansinių įpročių, elgesio su pinigais ir pasirenkamo vaikų ugdymo modelio. Tyrimai rodo, jog finansiškai stabiliais visuomenės nariais tris kartus dažniau tampa tie, kurie nuo vaikystės 3-5 metų (priklauso nuo vaiko asmenybės ir raidos) buvo šeimoje aktyviai mokomi elgtis su pinigais.

Pateiksiu kelis pavydžius, kaip galite ugdyti savo atžalos finansinį raštingumą:

Laimes dieta Patreon banner
  • Pagal vaiko amžių, gebėjimus, asmenybę žaidimo forma apčiuopti kaip jis suvokia pinigus. Turint informaciją, pasirinkti žaidimą, kurį galite laisvu laiku žaisti: elementarus pavyzdys – žaisti „parduotuvę“, kur atsiskaitoma monetomis, degtukais, kur kažką galima įsigyti, o kažkam reikia imti kreditą. Padėkite vaikui pritaikyti žinias praktikoje: paklauskite, kokius būtiniausius produktus jis supirktų eidamas į parduotuvę, kam išleistų sutaupytus pinigus, įtraukite vaiką planuodami atostogas, pasakokite, kiek kainuoja remontas, paslaugos, vanduo, elektrą, už ką mokate mokesčius ir kam taupote.
    ·       Svarbu parduotuvėje būnant su vaiku pirkti ne viską (kalbu ne tik apie vaiko užgaidas, kurias reikia laikas nuo laiko neplanuotai patenkinti, bet apie mūsų pirkinių sąrašą ir dėl kainos ar kokybės rinktis nepirkti ar rasti sprendimą ir pakeisti kita preke): išmokite vaiką lyginti kainas parduotuvėje ir turguje, paaiškinkite, ką reiškia nuolaidos, pasitarkite ko galima ir naudinga „užsipirkti į priekį“. Garsiai pasidalinkite dalykais, kurių norite, bet gal esamuoju momentu negalite sau to leisti – taip parodysite, kad kartais verta išlaukti, ir kad net ir jums tenka palaukti iki Kalėdų J

 

  • Komunikuokite kada ir kiek mes perkame, nes gal jau turime namuose, gal negalime tiek daug suvartoti, gal negalime sau leisti ir reikia pataupyti iki pirkimo, o dar geriau papildomai uždirbti. Labai aiškiai diegti saikingo vartojimo principus, papasakoti, kad kone trečdalis viso pasaulio maisto iškeliauja šiukšliadežėn, ką tai reiškia piniginei ir planetai.

 

  • Laikas nuo laiko įtraukite vaiką į šeimos biudžeto planavimą (kiek išleidžiama maistui, būstui, drabužiams, sveikatai, mokslams, atostogoms, kiek yra pagrindinių ir papildomų pajamų, kiek turime santaupų ir t.t.). Atkreipkite dėmesį kaip vėliau vaikas jaučiasi, nes yra jautrių vaikų, kurie pradeda stresuoti, nieko sau neleisti, jausti nepriteklių. Turite nenutraukti įtraukimo, bet rasti būdą ir prisitaikyti prie savo vaiko, nes emocinei ir psichologinei vaiko raidai negalime kenkti. Vaikas nėra atsakingas už šeimos finansinę gerovę, tai būdas mokytis realių apčiuopiamų dalykų. Mūsų, kaip tėvų, pareiga yra dovanoti saugumo jausmą, ir išmokyti vaiką, kuo skiriasi norai nuo poreikių. Poreikius mes tenkiname, o norus turime išgirsti, bet nebutinai išpildyti – vaikas susitaupyti jiems gali ir pats.

 

  • Paauglius reiktų supažindinti su atsakingu skolinimusi, su paskolos ėmimo ir atidavimo principais, su geriausių skolinimosi sąlygų ieškojimu ir derinimu. Taip pat paaiškinti tiek turto, tiek ir gyvybės draudimo svarbą bei veikimo principus (galite to paprašyti ir savo šeimos draudimo konsultanto). Tokiu būdu jaunas žmogus galės ne tik siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir nutikus neplanuotai situacijai, yra sumažins patirtus nuostolius.

 

  • Kalbant apie paauglius, būtina suvokti, kad pravartu išmokti ne tik skaičiuoti, bet ir racionaliai elgtis su pinigais, duokite jiems užduočių, kurios ugdytų analitinį mąstymą. Paaugliai jau aiškiai suvokia, kad pinigai neauga ant medžių ir perbraukus plastikine kortele nelyja eurais. Suvokia, kad pinigus uždirba tėvai ir kad visos šeimos turi jų ribotą skaičių.

– Kalbant apie mažiukus, jiems pinigų pravartu turėti grynųjų forma – taip jie matys jų kiekį, galės juos valdyti. Vaikui galite suteikti progų užsidirbti: nuplaunant mašiną, priduodant depozitinę tarą. Nereiktų mokėti už tai, kas yra vaiko pareiga, tarkim, kambario susitvarkymas

Atminkite, jeigu vaikas žaislus, dovanas gauna lengvai, gali nutikti taip, kad per daug duodami iš jo daug atimate: atimate išlaukimo džiaugsmą, pasitenkinimą savimi susitaupius ar užsidirbus, lengvai gauti daiktai neugdo ir prieraišumo, nes vaikas būna ramus: jei šitas nepatiks, man nupirks naują.

  • Kišenpinigiai/dienpinigiai yra skirti asmeninėms, vaiko išlaidoms, o ne maistui ar pieštukams. Vaikas gali be kritikos išleisti kaip tik nori. Taip padarys klaidų su kontroliuojama pinigų suma, iš kurių mokysis pats.

 

Vaiko finansinio raštingumas tiesiogiai priklauso nuo tėvų žinių bei racionalaus finansinių įpročių ugdymo. Vaikystėje mokyti elgtis su pinigais, suaugę moka ne tik pinigus planuoti, išskirstyti, bet ir uždirbti. Neturėję edukacijos šeimoje, ilgą laiką žmonės moka pinigus tik skaičiuoti, tokiu būdu prarasdami dalį darbingiausių savo metų skaičiavimams, o ne pinigų uždirbimui ir investavimui.

Kadangi pati matau labai aiškią finansinę grąžą, nuoširdžiai rekomenduoju rasti savo asmeninį finansininką, kuris patartų ir pamokytų valdyti šeimos biudžetą, rastų būdų sutaupyti ir užsitikrinti finansinį saugumą – edukuodami save, investuojate ir į savo vaikų ateitį, nes jie yra tikriausias ir geriausias jūsų veidrodis.

Gintarė Šimkė

Gintarė Šimkė

Gintarė Šimkė, FUTURE STORIES asmeninių finansų konsultantė. Pagal išsilavinimą esu chemikė, o kaip finansų konsultantė dirbu nuo 2015 metų. Turiu savitą požiūrį į kliento finansus ir jų tvarkymą, tiksliau tariant, jaučiu didelį malonumą taupydama svetimus pinigus. Tikiu, kad to, ko nesuprantame, nereikia vengti, atvirkščiai – reikia rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti, nes neišspręstų klausimų našta niekur nedingsta. Asmeninių finansų konsultantas šeimos gerovei, mano nuomone, yra ne ką mažiau svarbus nei šeimos gydytojas. Svarbiausia – užsirašyti pirmajam vizitui.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).