FEATURED SANTYKIAI

LAIMINGA BENDRUOMENĖ: „Mes, žmonės, reikalingi vieni kitiems“6 min read

14 sausio, 2021 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMINGA BENDRUOMENĖ: „Mes, žmonės, reikalingi vieni kitiems“6 min read

Reading Time: 5 minutes

Sigutėnai – kaimas Pakruojo rajone, čia pat, į šiaurės rytus nuo paties Pakruojo – galima sakyti, Pakruojo priemiestis, per kurį driekiasi ir keliautojų pamiltas piligriminis-kultūrinis-turistinis  šv. Jokūbo kelias. Kaimelis dabar tykus ir ramus.

– Saugomės – su kaimynais per tvorą pasišūkaujam, apsiskambinam visi, pasitikrinam, kaip kas gyvuoja, kantriai laukiame tos dienos, kai vėl galėsim susiburti savo kaimo seklyčioje, – šypsosi Sigutėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Pranutė Kvedarienė. Būtent bendruomenė, pasak jos, padeda išlaikyti tikrąją lietuviškų kaimų dvasią. – Bendravimas, bendros veiklos kursto meilės ir supratimo židinį, per amžių amžius kaimynai remdavosi vieni į kitus, o dabar daug susvetimėjimo. Mes, žmonės, reikalingi vieni kitiems ir bendruomenė yra ta vieta, kur gali pasijusti savas.

Pranutės žodžiai puikiai iliustruoja pagrindinį motyvą, dėl kurio gimė jau šešerius metus gyvuojantis prekybos tinkle „Maxima“ projektas „Mes – bendruomenė“. Tai iniciatyvų  konkursas, vedamas gražaus noro gyventi darnioje kaiminystėje, skatinant ir palaikant visos Lietuvos bendruomenes, kurios daro tai, kas ypatingai svarbu – telkia, augina ir puoselėja.

Laimes dieta Patreon banner

Būtent „Mes – bendruomenė“ prisidėjo prie to, kad būtų renovuota dar prieš 13 metų pačių sigutėniečių statyta pavėsinė, įrengta seklytėlė. Pastarosios istorija kaimo gyventojams ypatingai brangi, mat susikūrus bendruomenei, trūko vietos susiburti, tad dar prieš 15 metų vienas sigutėnietis padovanojo bendruomenei seną klėtį.

– Padovanojo ne šiaip sau, kad „eikit ir būkite“ – klėtis stovėjo už 40 kilometrų! Bet mūsų kaimo vyrai – ne iš kelmo spirti: nuvažiavo, išsiardė, atsivežė į Sigutėnus ir vėl tvarkingai surinko. Visa kita, ko trūko, sunešė žmonės – nuo durų iki langų, elektrą patys įsivedėme, grindis susidėjome iš senų šaligatvio plytelių – atidavė Pakruojo seniūnija, – pasakoja Pranutė, o man klausant siela žydi – galiu tik įsivaizduoti, koks jausmas kartu, visomis išgalėmis kurti bendruomenės širdimi tapusią vietą.

       

Švenčia visi kartu – kartų neatskiria

– Bendruomenė mums yra viskas, daugiau nei pusė kaimo gyventojų – aktyvūs bendruomenės nariai. Dar iki pandemijos, buvome užsibrėžę per mėnesį surengti ne mažiau dviejų renginių, nes kitaip kaimo gyventojai liūdėdavo, kad „nieko nevyksta“, o susibūrus, pasibuvus kartu ir gyvenasi smagiau. Žinote, pas mus visi renginiai skirti visiems. Kažkada iš savivaldybės koordinatorė skambina, klausia, ką jaunimui organizuojate. Na, sakau, Vaikų Gynimo dienos proga darome renginį, bet ir į jį susirenka visi – tėvai, dėdės, tetos, seneliai. Mes neatskiriame kartų, rengiame specialias anūkų ir senelių vakarones, švenčiame visi – nuo trimečių pyplių iki devyniasdešimtmečių močiučių – kaip išsaugosi ryšį, jei visus atskirsi? Kiekvienas turime ko kits iš kito pasimokyti, o su žmogumi išeina ir jo patirtis bei žinios – reikia viską perimti, kol ne vėlu. Juk iš mūsų tėvų ir senelių sukūrėme dabartinę Lietuvą, – Pranutė kalba su tokia šiluma, kad net pavydu – pačiai prieš akis iškyla gegužinės pas senelius kaime, kaimynų talkos ir aplanko didelės šeimos jausmas, kurį jaučiau dar būdama vaikas.

     

Palaikymas leidžia pajusti prasmę

Kai „Mes – bendruomenė“ projekto lėšomis buvo renovuotas gerokai dėl bėgančių metų apibyrėjęs kaimo susibūrimų židinys, įrengta sena seklytėlė, puikioms Sigutėnų gaspadinėms įrengta virtuvė, pasakoja Pranutė, bendruomenės nariai džiaugėsi galintys atvykstančius svečius pasitikti su muzika ir kulinariniu paveldu jau tapusiais tradiciniais virtieniais, kurie, daugelio nuostabai, yra valgomi su raugintais kopūstais.

– Kad jūs žinotumėt, kaip vasarą, pasirodžius piligrimams, atgydavo kaimas! Ir grupės jų, ir pavieniai žmonės – visi tokių šviesių veidų! Iš anksto perspėdavo mus, moterys paruošdavo maisto, pamaitindavom visus. Kai materiali pusė sutvarkyta, belieka rūpintis tik dvasiniais dalykais, o sulaukęs palaikymo savo veikloms, iniciatyvoms, kiekvienas žmogus pajunta savo darbų ir pastangų prasmę bei vertę.

   

 

Ne tik šventės, bet ir parama

Sigutėniškių bendruomenei Pranutė vadovauja jau keturioliktus metus, ir iš to, kaip kalba apie savo kaimą, galiu drąsiai sakyti – serga už jį visa širdimi, džiaugiasi, kad štai, trys jaunos šeimos atsikraustė, sako, tai atrodo kaip pažadas, kad Sigutėnai augs.

– Mūsų kaimas – labai dailus, aplinka sutvarkyta, bet vos prasidėjus bendruomenės veiklai, pamenu, visus ragindavau: „Tokios gražios visų sodybos, bet tik neužsidarykime jose!“. Šiais laikais galima daug ką nusipirkti, bet kaimynų meilė ir palaikymas yra tikra dovana. Mūsų kaime – 100 gyventojų, daugelio vaikai užauginti, išskridę iš namų, vyresni žmonės yra visa ko branduolys, turime vienas į kitą remtis, vienas kitą palaikyti, kai užklumpa vienuma.

Pasak pašnekovės, kaimo bendruomenė ne tik žino viską apie visus, ne tik švenčia kartu, puoselėja tradicijas ar sutinka svečius, bet ir rūpinasi vieni kitais.

– Dar neseniai komplikavosi vienos kaimo gyventojų, Rūtelės sveikata. Ji gyvena su jau garbingą amžių pasiekusia mama. Šiaip ne taip įkalbėjome Rūtą atsigulti ligoninėn, nuvežėme į Šiaulius, rūpinomės jos mamyte – ir namų ruoša, ir maistu, daržais, kas kaip išmanė. Tuomet sulaukiau skambučio iš vieno kaimynų – Rūta atsisako lipti iš lovos, po operacijos bijo vaikščioti, niekuo nepasitiki. Teko man važiuoti, paskui – kitiems kaimynams. Ji niekuo nepasitikėjo, tik bendruomenės nariais. Pamenu, paimam už pažastų, pervedam per palatą – jau didžiausias dienos pasiekimas. Taip, pasikeisdami, galiausiai pastatėme Rūtelę ant kojų ir sugrąžinome namo, į įprastą gyvenimą. Dėl to labai džiaugiamės.

 

   

Baimes keisti viltimi

Pranutė teisi – priklausyti tokiai bendruomenei, būti jos dalimi, yra be galo smagu.

– Visa mūsų veikla, rūpestis ir iniciatyvos, pagrįstos savanoryste, meile, noru veikti – pinigų čia nėra, todėl finansinis palaikymas yra be galo svarbus. „Mes – bendruomenė“ projekto dėka, galėjome ne tik susitvarkyti buitį, bet ir pasukti galvas, kaip dar galėtume plėsti savo veiklą, užsukusiems pasakoti apie krašto tradicijas, jas puoselėti. O dabar belieka nepasiduoti baimėms ir laikytis vilties, kad greitu metu Sigutėnuose vėl virs bendruomenės gyvenimas.

Jei ir jūs – bendruomenės atstovas, kviečiame dalyvauti šiųmetiniame „Mes – bendruomenė“ iniciatyvų konkurse, kurio sąlygos bus paskelbtos jau vasario mėnesį. Paraiškas paramai gali teikti bendruomenes vienijančios nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą ir esančios paramos gavėjomis pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą.

Na, o straipsnių ciklas LAIMINGA BENDRUOMENĖ pasakos apie visą būrį šio projekto nugalėtojų, iš arčiau parodys bendruomenių gyvenimą ir bendruomeniškumo svarbą telkiant žmones.

2020-aisiais „Maxima“ prisidėjo prie 15 bendruomenių idėjų įgyvendinimo. „Mes – bendruomenė“ palaikymo sulaukė Kauno, Rietavo, Pakruojo, Šakių, Alytaus, Panevėžio, Tauragės, Varėnos, Kretingos, Anykščių, Plungės, Biržų, Ignalinos, Prienų miestų ir rajonų bendruomenės. Daugiau apie projektą skaitykite čia>>>

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).