DARBAS

LAIMINGA BENDRUOMENĖ: Partizanų atminimą įprasmina ne gedulu, o gyva tradicija5 min read

22 balandžio, 2021 4 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMINGA BENDRUOMENĖ: Partizanų atminimą įprasmina ne gedulu, o gyva tradicija5 min read

Reading Time: 4 minutes

– Norisi įprasminti istoriją ir partizanų atminimą ne per gedulingus minėjimus ir ašaras, o per gyvą, smagią tradiciją: pasakojimus, žaidimus, linksmas vakarones, kurių metu visi susėda prie vieno stalo ir kalbasi apie istoriją, – šypsosi „Partizanų trobos“ sumanytojas salantiškis Aurimas Rapalis.

Neformaliai Aurimo ir jo bičiulių žygeivių, kraštotyrininkų grupė veikia jau dešimt metų – juos sieja begalinė aistra savo krašto istorijai ir noras išsaugoti tradiciją. 2015-aisiais draugai įsteigė VŠĮ „Ceklio kuršiai“ ir savo pomėgiu bei žiniomis pradėjo dalintis ne tik su kraštiečiais, bet ir visa Lietuva.
– Su bičiuliu Jonu, jo senelių, labai šviesių žmonių – salantiškių mokytojų – sodyboje nusprendėme įkurti muziejų, skirtą Žemaitijos krašto Kardo rinktinės partizanams atminti. Sodyba buvo nuostabiai graži, rastinė, šimtametė – ideali vieta ekspozicijai. Bet jai prikelti reikėjo nemažai lėšų.
Praėjusiais metais „Partizanų trobos“ projektas tapo „Maximos“ rengiamo iniciatyvų konkurso „Mes – bendruomenė“ finalininku. Šis konkursas yra skirtas prisidėti prie miestų ir miestelių, kuriuose veikia  „Maximos“ parduotuvės, bendruomenių gerovės stiprinimo, kuriant alternatyvias edukacijos, laisvalaikio ir pramogų erdves, didinant neformalaus mokymosi ir užimtumo galimybes bei vystant edukacijos, kultūros, sporto infrastruktūrą.
Už konkurse laimėtas lėšas, pasakoja Aurimas, pavyko atlikti visus būtiniausius darbus: „Dalyje sodybos įrengėm patalpas ekspozicijai, atvėrėme sienas, nusmėliavome, sudėjome grindis, net senovinę elektros instaliaciją, su tokiais pintais laidais, kurie kiekviename kaime būdavo“.

Didžiausias įkvėpimas – senelis

Iš kur, klausiu, ta Aurimo meilė istorijai? Ar tai kažkaip susiję su jo mokslais, ar tiesiog – prigimtinis pašaukimas išsaugoti mūsų tautos atminimą?
– Didžiausias įkvėpimas yra mano senelis . Jo brolis Kostas, žinomas Girėno slapyvardžiu, buvo partizanas. Nuo vaikystės man senelio pasakojimai apie partizanus užstrigę. Pamenu, kai buvau dar vaikas, gal kokių šešerių, mane ir jaunesnę sesę senelis nusivežė į tėvoniją, esančią netoli Platelių. Gimtinės pastatų nebelikę – juos nugriovė sovietai, bet iki šiol stovi kulkų suvarpytas ąžuolas. Kai atvažiavome, senelis, vos išlipęs iš mašinos, atsiklaupė ant kelių prieš tą ąžuolą ir pabučiavo žemę. Tas vaizdas, tas jausmas ir jo nešama žinia mane labai giliai palietė. Gal, kaip vaikas, to taip aiškiai nesuvokiau, bet žvelgdamas atgal suprantu, kad būtent ši diena ir nulėmė dabartinę mano veiklą, – atviras Aurimas. Tiesa, prisipažįsta jaunas vyras, pradžia nebuvo lengva. – Pradėjęs domėtis partizanų tematika, jaučiausi kaip vienas visame lauke – mūsų krašte šiuo atžvilgiu buvo nykoka, mažai žmonių gilinosi į rezistencinį laikotarpį. Bet greitai ėmė rastis bendraminčių, ratas plėtėsi, o aš džiaugiausi, kad tas būrys auga – reikia perimti vairą, surinkti kaip įmanoma daugiau istorijų iš buvusių tremtinių, to laikmečio gyventojų, kol jie dar vaikšto žeme. Norėjosi gyvo muziejaus, o ne nebylių fotografijų. Ir, tikiuosi, istorija gyvens mūsų lūpose.

Laimes dieta Patreon banner

Uniforma padeda mokyti

Ir tą istorija Salantuose gyvena pačiomis įvariausiomis formomis: Aurimas su bičiuliais atkūrinėja uniformas, tų laikų juvelyriką, veda edukacijas vaikams.

– Kardo rinktinė veikė Skuodo, Plungės, Palangos apylinkėse, ir dabar, kai žmonės žino, kad įkūrėme Partizanų trobą, vis atveža kokių radinių, eksponatų. Vienas vyriškis, ardydamas seną trobą, rado ir mums atvežė partizano Antano Šverio-Aukselio dienoraštį, rašytą dar iki jam išeinant į mišką. Neseniai Salantuose rasta ir tarpukarį menanti trispalvė – ji taip pat eksponuojama pas mus, – džiaugėsi Aurimas, ne tik besirūpinantis muziejumi, bet ir dirbantis Salantų kultūros centre. – Man labai patogu, kad „Partizanų troba“ šalia. Jei atsiranda norinčių apžiūrėti ekspoziciją, ar išklausyti edukaciją, skambteli man ir atvažiuoju aprodyti. Vaikams didelį įspūdį daro tai, kad vesdamas ekskursiją vilkiu partizano uniformą, turiu ginklą. Kaip jiems sakau, nei kažką vaidinu, nei pasimaivyti noriu, bet tokios priemonės padeda daug geriau įsiminti informaciją – jei bent kelis sakinius iš mano pasakojimo pasiims, jau būsiu laimingas.

Ko galime pasimokyti iš partizanų?

Aurimas džiaugiasi, kad Salantų miestas – aktyvus ir draugiškas, turi ne tik stiprią istorija besidominčiųjų, bet ir futbolo bendruomenę, visi sutartinai gražina miestą, puoselėja savo sodybų aplinką.

– Ir mes labai stengiamės į savo bendruomenę pritraukti jaunimą, organizuojame žygius, aktyvias pramogas, net virtualiai edukacijas vedu. Pokaris – tai labai sunki tema, nes ja kalbėti reikia itin diplomatiškai – juk yra žmonių, kurie ir nukentėjo nuo pačių partizanų, todėl kai kviečiu į trobą dalintis prisiminimais, padrąsinu ir tamsių istorijų atvežti – pasaulis nėra tik baltas, jame yra ir juodos spalvos.

O ko pats Aurimas pasimoko iš taip savo pamilto istorinio laikotarpio, ką norėtų iš jo perkelti į šiandieną?

– Norėtųsi, kad visi turėtume tiek pasiryžimo veikti dėl užsibrėžto tikslo, užsipyrimo gyventi oriai, garbingai, eiti gyvenimo taku oriai, nepalūžtant, nepaminant savo vertybių, neužmirštant probočių – dirbant ir veikiant taip, kad jie tavimi didžiuotųsi. Nes gyvenimas trumpas ir nereikia praleisti progos jį nugyventi gerai.


Paraiškos 2021-ųjų metų „Mes-bendruomenė“ iniciatyvų konkursui gali būti teikiamos iki šių metų balandžio 29 dienos. Teikti paraiškas gali bendruomenes vienijančios nevyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos. Savivaldybės administracija gali teikti tik vieną paraišką su viena organizacija.

Šiemet „Maxima“ iš viso bendruomenių idėjų įgyvendinimui skirs rekordinę sumą pinigų – 100 tūkst. eurų. Kiekviena bendruomenė projekto finansavimui galės gauti iki 10 tūkst. eurų. „Mes – bendruomenė“ programos lėšomis gali būti finansuojama iki 70 proc. visos projekto vertės.

Daugiau informacijos rasite ČIA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).