DARBAS

LAIMINGA BENDRUOMENĖ: „Mūsų namai neapsiriboja tik namų slenksčiu.“6 min read

11 vasario, 2021 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMINGA BENDRUOMENĖ: „Mūsų namai neapsiriboja tik namų slenksčiu.“6 min read

Reading Time: 5 minutes

– Jeigu nebūtų bendruomenės, nebūtų, kas jungia, buria, rūpinasi. Kiekvienam iš mūsų reikia postūmio, paskatinimo, o žengus pirmą žingsnį, kiti jau dedasi savaime, – įsitikinusi Šukionių bendruomenės pirmininkė Rita Bieliakienė.

Šukionys – Biržų rajone esantis kaimelis, istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1555-ųjų, o Šukionių bendruomenė jungia ne tik Šukionių gyventojus, bet ir netoliese esančių Dumbliūnų, Varteliškių, Guodžių bei Padvarėčių kaimus.
– Džiaugiuosi, kad ankstesnė bendruomenės vadovė buvo stipri. Ji labai mokėjo įkvėpti, motyvuoti žmones, todėl ir dabar mūsų būrys toks nemažas – mūsų bendruomenėje yra 115 registruotų narių, o Šukionyse gyvena apie 230 žmonių, – skaičiuoja ponia Rita ir priduria, kad tam, jog žmonės išties pajustų bendrystės jėgą, reikia nemažai laiko ir pastangų. – Nuolat visiems kartoju, kad kaimas yra mūsų, kad visi turime juo rūpintis, kad mūsų namai neapsiriboja tik namų slenksčiu.

Pasak bendruomenės vadovės, didele paspirtimi svajoti tapo… kelias.
– Per mūsų kaimus ėjo keturi kilometrai itin blogo kelio, duobėto žvyrkelio, kuris, prasidėjus lietums, tapdavo nepravažiuojamu – net keliones į tolimesnius kaimelius planuodavome pagal orų prognozes. Bet 2017 metais surinkome visų gyventojų parašus, kreipėmės į rajono savivaldybę, Susisiekimo Ministeriją ir pernai buvo nutiestas asfaltas. Jūs net neįsivaizduojate, koks buvo džiaugsmas prasidėjus kelio darbams! Žmonės džiaugėsi kiekvienu žingsneliu: sukaltais kuoleliais, atvaryta technika, išpiltu žvyru, kiekvieno kelio ženklu. Aš pati visą vasarą ašarojau juo važiuodama – mums tai prilygo stebuklui! Ir mes tai padarėme drauge, susibūrę visi kartu. Tas kelias tapo savotišku simboliu, kiek daug gali bendruomenė.

Laimes dieta Patreon banner

Muziejų kūrė patys

Dar vienas Šukionių gyventojų pasididžiavimas – 2002 metais įkurtas krašto muziejus, kuriam net 600 eksponatų sunešė bendruomenės nariai.

– Turime ūkio padargų, daiktų, senų alaus ąsočių kolekciją. Muziejus buvo gausiai lankomas, vedamos edukacijos, ruošiamos parodos. Bet praėjo 18 metų, patalpų būklė, eksponatų kokybė blogėjo – patalpos neturėjo langų, tad įsimetė pelėsis. Mūsų džiaugsmas netruko tapti piktžaizde ir net savotiška gėda, – atvira Rita. Laimei, šukioniškiams idėjų netrūksta. Tad jie nusprendė sudalyvauti jau šeštus metus vykstančiame projekte „Mes – bendruomenė“. Tai „Maximos“ remiamas iniciatyvų konkursas, skirtas prisidėti prie miestų ir miestelių, kuriuose veikia  „Maximos“ parduotuvės,  bendruomeniųgerovės kūrimo.- Konkursą laimėjome, o už gautas lėšas įrengėme naujas muziejaus patalpas buvusiose bibliotekos patalpose. Susirinkę plovėme, valėme per tuos metus, senosiose patalpose suvargusius eksponatus, balinome staltiesėles, nukentėjusius medinukus mirkėme specialiuose tirpaluose. Dar ne visa ekspozicija paruošta, bet vaizdas jau dabar kardinaliai skiriasi, – džiaugiasi pašnekovė. – Žinote, pačiam daryti smagu, bet kai kažkas iš šono palaiko, padeda ne tik žodžiais, bet ir prisideda, akstinas galvoti, daryti ir kurti, išauga keliskart.

Dabar, kai per kaimą driekiasi geras kelias, kai kultūros židinys įgavo visiškai naują veidą, tikina bendruomenės vadovė, karantino pabaigos laukti visai smagu.

– Vienas didžiausių mūsų bendruomenės įvykių – Sporto šventė – vyksta liepos mėnesį. Joje kartais būna ir apie 200 registruotų dalyvių! Kaimų gyventojai varžosi pačiose įvairiausiose rungtyse, susirenka ir daug smalsuolių. Tikiuosi, kad šiemet ją švęsime, juolab, kad ir progų švęsti dabar turime ne vieną – ir muziejus, ir kelias… Mums labai svarbu, kad jaunimas būtų įkvėptas, kad liktų kaime, todėl rūpinamės, kad jie turėtų kuo daugiau veiklų, sutvarkėme ir įrengėme žaidimų ir sporto aikštelę – paramos projektai čia pagrindinė atrama.

Jei kartais Biržų krašte svečiuositės rudenį, turėkite omenyje, kad rugsėjo pabaigoje Šukionyse vyksta Alutinio šventė, kuri sutampa su Šv.Mato atlaidais, švenčiamais kaime esančioje to paties vardo koplyčioje. Iš at­lai­dų žmo­nės ne­sku­ba na­mo, su­si­bu­ria, pa­bend­rau­ja, šių­me­čio mie­žių der­liaus alaus sai­kin­gai pa­ra­gau­ja.

– Šio kraš­to tra­di­ci­jos man pa­žįs­ta­mos nuo pat gi­mi­mo. Apy­nių kva­pu kvė­pin­tis ga­lėčiau, kaip jis man gar­džiai kve­pia. To­dėl la­bai rū­pė­jo at­gai­vin­ti ir po­pu­lia­rin­ti se­no­vi­nį pa­pro­tį – Alu­ti­nį, – tikina Rita, ir priduria, kad per šventę atliekamos ir tradicinės pirmo alaus apeigos, burtai, o alų ruošia tik vietos aludariai. – Tradicijos svarbu ne tik kaip paveldas. Jos jungia ir dovanoja bendrystės jausmą. Kaip ir kartu daromi darbai. Štai į talkas mūsų parke rudenį ir pavasarį, būna, ir trisdešimt žmonių susirenka. Vieni lapus grebia, kiti darželius tvarko, treti sriubą ar troškinį talkininkams verda. Jauniems žmonėms čia smagiau būti ir likti, o kitiems – sugrįžti.

Kadangi kalbamės vasario 16-osios išvakarėse, dabar kaimo bendruomenės nariai suka galvą, kaip saugiai paminėti Valstybinę šventę, šiemet sutampančią ir su Užgavėnėmis.
– Pas mus bendruomenėje nemažai vienišų žmonių. Per pirmąjį karantiną net sąrašą susidariau: 22 našlės, 7 vieniši vyrai, kai kurie – ir virš devyniasdešimties. Kiekvieną jų stengiuosi laikas nuo laiko apskambinti, paklausti, ar kokios pagalbos nereikia. Vienas prašo keliuką iki durų atkasti, kad paštininkas galėtų laikraščius atnešti, kitiems atsiunčiu su būtiniausiomis prekėmis iš miesto atvykstantį autobusiuką. Tretiems tereikia dėmesio ir šilumos. Anksčiau pokalbių neregistravau, o dabar jau rašytis pradėjau, kam skambinau, kiek kalbėjau – būna ir kelios minutės, būna ir pusvalandis, pasižymiu, kada vėl pasukti, kad neužsiliūdėtų, – šypsosi Rita. – Galvoju, kaip visus pasveikinti, pradžiuginti. Su šeima net svarstėme trijų spalvų blynus – geltonus, raudonus ir žalius – kepti, gal gervės kostiumą užsidėsiu, po kokį lauknešėlį prie durų paliksiu. Vis diena skaidresnė. Kasmet, švenčių proga visiems siunčiame laiškus, kuriuose prie sveikinimų pridėti ir visi būtini kontaktai. Raginame žmones kreiptis pagalbos, nebijoti prašyti – tai suteikia drąsos, o ir mums padėti visada smagu. Bendruomenė, kaip mėgstame sakyti, šiuo metu yra ir tete, ir mama.

Na, o straipsnių ciklas LAIMINGA BENDRUOMENĖ pasakos apie visą būrį šio projekto nugalėtojų, iš arčiau parodys bendruomenių gyvenimą ir bendruomeniškumo svarbą telkiant žmones.

2020-aisiais „Maxima“ prisidėjo prie 15 bendruomenių idėjų įgyvendinimo. „Mes – bendruomenė“ palaikymo sulaukė Kauno, Rietavo, Pakruojo, Šakių, Alytaus, Panevėžio, Tauragės, Varėnos, Kretingos, Anykščių, Plungės, Biržų, Ignalinos, Prienų miestų ir rajonų bendruomenės. Daugiau apie projektą skaitykite čia>>>


TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU


Nuotraukos buvo darytos dar prieš pandemiją.

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).