DARBAS FEATURED

LAIMĖS DIETA: Parduotuvės vadovė tiki atvirumu ir nuoširdumu: „Būk žmogui žmogus“7 min read

10 birželio, 2021 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖS DIETA: Parduotuvės vadovė tiki atvirumu ir nuoširdumu: „Būk žmogui žmogus“7 min read

Reading Time: 5 minutes

Kai bandau įsivaizduoti parduotuvės vadovės darbą, įsivaizduoju tai kaip žongliravimą dvidešimčia apelsinų, iš kurių keli yra degantys, o keli – tiesiog kiaušiniai.

– Iš tiesų, tai visi yra kiaušiniai, ir visi degantys – bet tame ir malonumas, – juokiasi jau antrus metus Lakūnų gatvėje, Vilniuje, esančiai „Maximai XX“ vadovaujanti Jolita Rabikienė (41).

Jolita „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, tapo šio mėnesio klientų heroje.
„Sveiki, vakar bendruoju „Maximos“ telefonu informavau Jus apie nekokybišką (nebegaliojančią) prekę, kurią įsigijau parduotuvėje. Šiandien iš pat ryto sulaukiau labai malonaus parduotuvės darbuotojos skambučio su nuoširdžiu atsiprašymu, proaktyviu siūlymu dėl situacijos sprendimo ir tiesiog žmogišku pasikalbėjimu apie tai, kad kartais taip ima ir įvyksta, kad nekokybiška prekė lieka salėje. Tobulas klientų aptarnavimas, tobulas situacijos valdymas. Reikėjo tiek nedaug, kad, iš pirmo požiūrio nemaloni situacija parodytų, kad vertybės „dirbame pirkėjams“ + „imu ir padarau“ nėra vien tik skambios frazės prekybos tinklo marketinginėje komunikacijoje :). Ačiū ir sėkmės.“, – rašoma pirkėjos paliktame atsiliepime, parduotuvės vadovei atnešusiame apdovanojimą.

Laimes dieta Patreon banner

– Nuoširdžiai nustebau apie tai išgirdusi, – prisipažįsta Jolita. – Iškilusias problemas sprendžiu kasdien, tad natūralu, kad to nesureikšminu. Ir taip, komandai esu pasakiusi, kad konfliktų valdymą prisiimsiu aš, nes kiekvienas jiems turime skirtingą atsparumą, o man svarbu išsaugoti gerą savo komandos nuotaiką. Į visus skundus atsakau pati, asmeniškai, net merginas informacijos skyriuje esu įspėjusi, kad jeigu ateis žmogus, turintis rimtų nuoskaudų, kvieskite mane. Ir šįkart taip nutiko. Klientė įsigijo blogo galiojimo kefyrą. Nuoširdžiai jai pasakiau: „Atleiskite už tuos nepadarytus šaltibarščius, atsitiko gyvenimas – praleidome vieną pakuotę, o jūs ją nusipirkote“. Visada tikėjau nuoširdumu, visada sau ir kitiems primenu: būk žmogui žmogus ir žmogus tau bus žmogus. Svarbiausia – nebijoti prisiimti klaidos, atsiprašyti, išklausyti. Būna, ateina klientas, išsikalba, įsigilini į jo prašymą, ir kai pasiūlai problemos sprendimą, jis numoja ranka: „Ai, baikit, viskas gerai – iš tiesų, nieko čia blogo ir nebuvo“. Pamenu, vienai tokiai klientei nupirkau gėlių puokštelę, kaip atsiprašymą dėl nesusipratimo. Ją tai taip smarkiai palietė, kad dabar ji – nuolatinė mūsų pirkėja.

Gimtadienis su krūva tortų

„Maximoje“ Jolita įsidarbino prieš pat savo 18-ąjį gimtadienį, 98-aisiais metais.

– „Maxima“ užaugo, o aš užaugau su ja. Atėjau čia, nes norėjau iššūkių, traukė bendravimas, žavėjo tai, kad įmonė didelė, joje daug galimybių. Pradėjau dirbti vidinio audito padalinyje, važinėjome po visą Lietuvą, naktimis atlikinėdavome planines revizijas. Naktimis dirbau, dienomis mokiausi. O kada miegodavau? Nežinau – tuo metu, man tai buvo ideali veikla, tobulai tikusi mano gyvenimo būdui, man patiko keliauti su kolegomis, buvome artimi – daug smagių prisiminimų iš to laiko. Ryškiausiai pamenu savo 18-ąjį gimtadienį. Per jį skaičiavau tortus Visagine esančioje parduotuvėje. Man ta diena buvo tokia simboliška: pilnametystė, pirmas darbas, krūva tortų…

Laimė – tai komanda

Atsidarius „Maxima bazei“, tuometinis mano vadovas pasiūlė ten padirbėti vadybininko asistente, po kurio laiko tapau pramoninių prekių vadybininke, vėliau – pamainos viršininko pavaduotoja. Galiausiai sekė motinystės atostogos, o joms pasibaigus regiono vadovė pakvietė atidaryti naują parduotuvę. Atėjau čia dirbti pamainos vadove – juk kurti nuo nulio yra daug smagiau nei bandyti perdaryti seną.

O kas tuomet Jolitai, klausiu, yra tobula parduotuvė? Jausmas, prekės, greitis?

– Komanda. Pozityvi, draugiška, motyvuota – būtent toks yra mano kolektyvas, nors greičiau jau esame šeima. Be komandos aš niekas. Kaip kapitonas be laivo įgulos. Nors ir tris kapitonus pastatyk – be kolektyvo tikslo nepasieksi, didelių darbų nenudirbsi, – šypsosi parduotuvės vadovė ir vardina, kad jaukios parduotuvės jausmą kuria ir tvarka, gražiai išdėstytos prekės, pilnos lentynos, besišypsantys darbuotojai. O ko iš savo komandos, klausiu, mokosi Jolita. – Žinokite, mokausi kasdien, nes dėl visų sprendimų tariamės bendrai. Tikiu, kad turi įsiklausyti į kolektyvą – taip žmonės ir auga, kai būna išgirsti, kai pasakai: „Kokia gera idėja, darom taip!“. Tuomet gimsta noras dar daugiau matyti, giliau galvoti, labiau stengtis.

Ir šypsenos, ir laimės ašaros

Žmogų, sakau Jolitai, galima išbandyti pinigais, šlove ir valdžia. Ar prieš tapdama vadove ji nebijojo, kad pasikels į puikybę?

– Tokios baimės neturėjau. Pažįstu save. Ir esu labai dėkinga komandai, kad mūsų santykiai nepakito, atvirkščiai – tapo dar artimesni, atviresni. Kai dirbau pamainos vadove, antrosios pamainos nematydavau, o pradėjusi vadovauti parduotuvei kasdien matau visus. Dabar jie visi mano, – tikina pašnekovė. – Be galo juos myliu ir jais didžiuojuosi. Vyresni darbuotojai yra kaip mamos ir tėčiai. Kad ir jūsų kalbinta Leokadija – ji yra neišsemiamas meilės šaltinis. Dienų, žinoma, būna įvairių, ir kartais girdžiu darbuotojus sakant: „Nesinori dirbti“, bet tada padrąsinu, pasakau, kad galim kartu įkvėpti ir iškvėpti, ir su didele šypsena keliauti į salę, pas pirkėjus. Pabandyk, sakau, visiems šypsotis, ir su visais sveikintis – pamatysi, kaip tai pakeis Tavo paties nusiteikimą ir visą parduotuvės atmosferą. Man labai svarbu, kad pirkėjai, atėję pas mus, jaustųsi kaip laukiami svečiai, o ne paklausę „kur aliejus?“, pamatytų pirštą ir išgirstų tik burbtelėjimą: „Ten“. Svarbu pagarba, akių kontaktas, dėmesys. Džiaugiuosi, kad su kolektyvu turime sutarimą kalbėtis: išsakyti tai, kas neramina, be autoriteto baimės, be baimės klausti ar klysti. Nieko nėra baisiau, kaip nenorėti eiti į darbą, ar į jį eiti su baime, nemėgstu apkalbų ir intrigų – esu sau pažadėjusi, kad darysiu viską, jog mano komanda taip niekada nesijaustų. Ir dabar, visai neseniai švenčiau gimtadienį. Tiek visko vieni kitiems prilinkėjome, tiek laimės ašarų išliejome – juokiausi, kad nors ir ašarotas gimtadienis, bet niekada nekeisčiau jo į tą, kur pasakoma oficiali kalba, atliekama pareiga ir visi grįžta prie darbų. Mano komanda yra super.

Karantinas leido viską pamatyti naujomis akimis

Kasrytinis Jolitos ritualas – apeiti parduotuvę, apžiūrėti, kokie darbai buvo nudirbti vakare, kas nespėta, nusifotografuoti lentynas, o tuomet jau, pasiruošus darbų planą, jį su visais aptarti prie kavos, ir kibti į veiklas.

– Aš myliu šitą darbą, nes man patinka bendrauti, mano kolektyvas auksinis. Čia, „Maximoje“ galimybės neribotos, nes įmonė didelė – nėra kada sėdėti, o tai uždega. Žinoma, būna nelengvų dienų, kai diegiame naujoves, naujas sistemas, bet tai neleidžia užsisėdėti, esi nuolatiniame mokymosi ir augimo procese. Dabar, kai pamenu pirmuosius metus „Maximoje“, dabartinės technologijos ir priemonės, su kuriomis dirbame, atrodo kaip kosmosas, – juokiasi klientų herojė, ir priduria, kad karantinas tapo puikia proga naujomis akimis pamatyti savo darbovietę. – Tuo metu, kai žmonės neteko darbų, supratome, kad dirbame dėkingoje vietoje, kad turime darbdavį, kuris visada mums ras darbo, darbdavį, kuris greitai prisitaikė prie aplinkybių, mus saugojo ir sudarė visas įmanomas sąlygas dirbti. Žinau, kad žiūrint iš šono, daug kam atrodė absurdiška: kaukės, pirštinės, maksimali apsauga… bet kasdien komandai primindavau: „Įmonė Tave saugo, nes mums Tu esi svarbus“. Žinoma, norėtųsi, kad tų bėdų būtų buvę mažiau, bet tiesa tokia, kad ištikus bėdai, pamatai, ką turi.

Kadangi Jolita jau mato, ką turi, belieka sau palinkėti kažko, ko dar daugiau norėtųsi:

– Linkėčiau sau, kad būtų ir daugiau tokių dienų, kai rami užveriu duris, nes visi darbai, iš pirmo žvilgsnio atrodę neįveikiami, būtų padaryti. Palinkėčiau sau, kad svajonės pildytųsi, ir kad aplink būtų besišypsančios ir geros akys. Palinkėčiau sau, kad viskas būtų gerai, kaip yra gerai dabar.


Ir aš jums linkiu gerų dienų, dienų, kai norisi dėkoti, ir kai viena šypsena tampa tobula vakaro pabaiga ar ryto pradžia. Tų šypsenų padauginti galite ir jūs patys. Tereikia palikti padėką žmogui, kuris padovanojo jums jaukią apsipirkimo patirtį. Salės darbuotojas, pardavėja, bandelių kepėja ar mėsininkas – nesvarbu, kas parašyta ant darbuotojo kortelės, gero žodžio reikia visiems.
Skirkite kelias akimirkas palikti atsiliepimui – būtent jūs galite nulemti tai, kad kažkuris „Maximos“ komandos narys gaus apdovanojimą ir premiją.
Įvertinti ir pagirti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

 

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).