DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Žaibiškai kilti karjeros laiptais vaikinui padeda ir nelengvos paauglystės pamokos6 min read

5 gruodžio, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Žaibiškai kilti karjeros laiptais vaikinui padeda ir nelengvos paauglystės pamokos6 min read

Reading Time: 5 minutes

Kalbant su juo neapleidžia džiaugsmas. Džiaugsmas, kad auga TOKIA karta ir TOKIE žmonės: drąsūs, nebijantys iššūkių, nuoširdūs ir mylintys gyvenimą. „Maximoje“ pradėjęs dirbti aštuoniolikos, per nepilnus metus Ridas Vanagas (20) palypėjo trimis karjeros laipteliais, susirado širdies draugę ir, sako, jei labai norėtų, galėtų tapti ir vadovu, bet… kol kas nenori – dabartinį darbo grafiką daug patogiau derinti su studijomis ir… meile.

„Maximoje“ panėvežietis pradėjo dirbti pirmąją vasarą po mokyklos baigimo: su draugu pamatę skelbimą, kad ieškomi darbuotojai Palangoje „Maximose“, nusprendė pabėgti nuo miesto rutinos – pora mėnesių padirbėti salės darbuotojais.
–  Mums labai patiko sąlygos, nemokamas apgyvendinimas, maitinimas, grafikas tinkamas: keturias dienas dirbi, keturias turi laisvas, per kurias Palangoje nuveikt yra wow kiek! – šypsosi Ridas, – Dirbdami susipažinome su panelėmis, susiporavome. Aš susiradau draugę, bičiulis susirado draugę. Draugaujame iki šiol.  Tą vasarą, bedirbant, susiformavo smagus penketas – mes su draugu ir trys merginos. Dabar viena iš jų Klaipėdoje yra parduotuvės vadovė, kitos dvi mokosi ir dirba kasininkėmis „Maximoje“, o mano draugas Grybo gatvėje, Vilniuje, įsikūrusioje „Maximoje“ dirba pamainos vadovu. Žodžiu, galvoję, kad padirbėsime tik vasarą, visi čia likome. „Maxima“ man dovanojo ir gyvenimo draugę, ir karjerą.

Naujos pareigos – iššūkis sau

Laimes dieta Patreon banner

Po poros mėnesių darbo salės darbuotoju, prasidėjo Rido teisės studijos – po vasaros pajūry teko važiuoti sostinėn. Iškart ieškoti kito darbo vaikinas sako neskubėjęs, norėjo įsijausti į studento gyvenimą, o apšilęs kojas, vasario mėnesį, jau aplikavo į vyriausiojo kasininko darbo vietą naujai atsidariusioje parduotuvėje, Mokslininkų gatvėje.
– Buvo iššūkis, nes iškart nuo paprasto salės darbuotojo atėjau į tokias pareigas. Prieš tai tik prekes kraudavau į lentynas. O naujose pareigose reikėjo matyti visai kitokį vaizdą: kasininkus prižiūrėti, apmokyti naujus darbuotojus. Būnant mano amžiaus, apskritai labai sunku vyresniam žmogui kažką pasakyti, o čia reikėjo vadovauti… juk man tik dvidešimt! Iš pradžių buvo tikrai nelengva, bet dabar jau įpratau, – prisipažįsta vaikinas. – Tai buvo iššūkis, kurį norėjau išbandyti, ir man pavyko. Smagu, kai esi jaunas ir Tave įvertina – dažnai amžius tampa trūkumu, Tavimi nepasitikima. Bet mūsų karta greičiau gaudosi naujose technologijose, lengvai prisitaiko. Ir man didelis džiaugsmas, kad aš galiu apmokyti kitų parduotuvių vadoves ar vyr. kasininkus, smagu, kai Tau paskambina buhalterė ir paprašo paskambinti į kitą miestą, nes ten reikia pagalbos ir aš žinau, kaip paaiškinti.

Nuo chi-chi cha-cha iki susidūrimo su realybe

Šiuo metu Ridas – Gedvydžių gatvėje įsikūrusios „Maximos X“ vadybininkas. Darbą su finansinėmis operacijomis pakeitė strategavimas.
– Nuo pirmos darbo dienos buvau mokomas, kad daržovių skyrius yra tikrasis parduotuvės veidas. Tad nuo jo ir vadybos mokytis pradėjau: kiek ir kokių reikia užsakyti, kad ir į priekį būtų, ir negestų. Ir taip – su visomis prekėmis. Lengva nėra, bet aš džiaugiuosi stipriu kolektyvu, kuris labai šiltai priima ir išmoko visko, ko nežinau. Kolegos tikrai prisidėjo prie to, kas esu šiandien. Pamenu, atidarinėjom naują „Maximą“, komanda nauja, prekyboje niekas nedirbęs, aš pats atėjęs chi-chi cha-cha, galvojau, bus čia viskas paprasta. Atėjo atidarymo diena, pilna svečių, visi valgo tortą, o aš tarp kasų lakstau kaip pamišęs nieko nespėju! Buvo geras susidūrimas su realybe, – prisiminęs debiutą, dabar jau juokais leipsta vaikinas, – Juk iki tol kasoje net dirbęs nebuvau, bet tapau vyr.kasininku: kai kolegos kažko nesupranta, jie kviečia mane. Sakote, drąsu? Norėjau pasitikrinti, ar įveikčiau save. Ir man pavyko.

Mergaitėje atpažino save

Ridas tapo „Maxima“ projekto, kviečiančio pastebėti ir įvertinti jų komandos narių darbą mėnesio herojumi. Jo pergalę lėmė klientės paliktas atsiliepimas: „Pradinukė mergaitė pirko maisto ir jai neužteko pinigų. Kasoje dirbantis jaunuolis vis tiek įmušė prekes, o mergaitei nuėjus išsitraukė savo piniginę ir įdėjo asmeninių pinigų! Kadangi žmonių nebuvo, paklausiau, kodėl jis taip pasielgė, ir sulaukiau atsakymo, jog vaikystėje pats buvo susidūręs su panašiais atvejais ir supranta tokius nemalonius dalykus. Tai bent! Tikrai malonus, jaunas ir nuoširdus darbuotojas.“
Išgirdęs komplimentus, Ridas atviras: taip jau susiklostė, kad nuo šešiolikos, tėčiui išvykus darbuotis į užsienį, teko gyventi vienam, tad mergaitės situacija jam gerai pažįstama.
– Mačiau, kad ji pirko ne saldumynus, o maisto produktus: pieną, miltus. Faktas, kad pirko tikriausiai mamai arba į namus. Ir pritrūko jai nedaug, mažiau, nei euro. Pats vaikystėje su tokia situacija buvau susidūręs ir ji tikrai nėra labai patogi, – prisipažįsta vaikinas, – 11 klasę užbaiginėjau jau gyvendamas vienas. Turiu labai gerą močiutę, kuri vis atvykdavo pažiūrėti, kaip man sekasi, nes gaudavu pinigų, o kaip juos planuoti, nemokėjau. Neturėjau suvokimo apie skalbimo miltelius ar indų ploviklius, tad labai išlaidavau, o paskui žiūriu, kad juk reikia ir valgyt, ir buities prekių įsigyti. Kita vertus, ši patirtis daug ko išmokė – ir studentų bendrabutyje nebuvo sunku. Šiais laikais šešiolikmečiui gyventi vienam ne taip ir įprasta, būna, kiti ir iki 30-ies pragyvena su tėvais. Turėjau gerą spyrį į užpakalį, paskatą žiūrėti į gyvenimą kitomis akimis ir džiaugiausi, kad sugebėjau savarankiškai gyventi.

Niekada neįsivaizdavau, kad dirbsiu „Maximoje“…

– Man didžiausia laimė yra kolektyvas, nes nuo tada, kai pradėjau gyventi vienas, mano artimiausias ratas buvo draugai. O kai pradėjau dirbti, labai šiltai priėmė kolegos. Ir jei nebūtų jų, darbas tikrai nebūtų toks malonus. Visas pagrindas, dėl ko esu čia, yra kolektyvas, – net nušvinta Ridas. – Kai mokiausi vienuoliktoje – dvyliktoje klasėje, niekad neįsivaizdavau, kad dirbsiu „Maximoje“, nesupratau, kad čia dirbant reikia ir proto, ir rankų, ir su mažais sugebėjimais ne ką tepadarysi. Na tikrai neatrodė kažkoks prestižinis darbas, kur galėčiau save realizuoti. Parduotuvė man buvo salės krovimas ir darbas kasose. Bet vidinių dalykų, tokių kaip prekių užsakymai, prekių nurašymai, centrinės kasos operacijos, inkasacijos, to aš nematydavau ir dabar, kai matau, man tai labai patinka. Galiu drąsiai sakyti, kad čia suteikiamos visos karjeros galimybės – aš esu grynas to pavyzdys, juk jau trimis laipteliais pakilau! Salės darbuotoju dirbau du mėnesius, vyr. kasininku – pusmetį, o dabar esu vadybininkas. Esu laimingas savo darbe ir didelių planų nekuriu – dar studijas reikia pasibaigti ir gyvenimą pagyventi.

O gyventi vaikinui yra kur ir apie ką: ir su Klaipėdoje gyvenančia mylimąja Simona matytis, ir mokytis, ir nedidelį nuosavą verslą – kompiuterinių žaidimų serverį prižiūrėti, ir draugų neapleisti.

– Aš turiu geras direktores, gerą kolektyvą ir gerą draugę, o močiutei rūpi tik su dalykai – kaip sekasi mokslai ir ar turiu ko pavalgyt, – išvardina Ridas ir abu imame kvatoti. Nuostabu, kad jis į gyvenimą žiūri tokiomis didelėmis akimis ir atvira širdimi, nuostabu, kad jūs pastebite ir įvertinate tuos, kurie kasdien dėl jūsų daro daugiau. Jei to dar nepadarėte, būtinai palikite atsiliepimą apie savo mylimą kasininkę, kasininką, kepėją, mėsininką ar salės darbuotoją. Įvertinti ir pagirti juos galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

Turinys paruoštas bendradarbiaujant su

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).