DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Trijų vaikų mama kasoje: „Karantinas darbui suteikė kitokių spalvų“6 min read

25 vasario, 2021 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Trijų vaikų mama kasoje: „Karantinas darbui suteikė kitokių spalvų“6 min read

Reading Time: 5 minutes

– Kaip aš gyvenu? Žinoma, kad gerai! O kam gyventi blogai, kai galima ir kitaip? – kvatoja „Maxima“ klientų mėnesio heroje tapusi vyr.kasininkė Vaiva Satkauskienė (36).

Mažytėje, vieno X „Maximoje“, Medekšinės gatvėje Kaune dirbanti Vaiva mėnesio heroje tapo po to, kai pirkėjui grąžino pamestą piniginę.
– Absoliučiai nesureikšminau šio įvykio. Man tai – tikras, žmogiškas poelgis. Kitaip pasielgti net į galvą nebūtų šovę, – tikina moteris, bet man paprieštaravus, kad neretai didžiausią poveikį turi patys mažiausi darbai, kukliai palinksi galva. – Tiesa, nesu iš tų, kuri save girtų. Nei darbe, nei namuose. Bet klientas tikino, kad piniginėje buvo didelė suma, tad, matyt, tas mažas mano darbas jam tikrai buvo didelis.

Karantino dėka, darbas įgavo kitą spalvą

Vaiva šioje „Maximoje“ dar visai neseniai – kurį laiką joje padirbusi, iškeliavo motinystės atostogų, auginti trečiąjį šeimos pagranduką, o į darbo kėdę grįžo prieš nepilną pusmetį.

– Vyriausiajai mano dukrai dvylika metų, vidurinėlei – devyneri, o mažiukui dveji. Negaliu sakyti, kad stengėmės turėti sūnų. Anaiptol – giminėje vien mergaitės, tad baimės, ką reiks daryti su berniuku, tikrai buvo nemažai, – kikena vyr.kasininkė.

Laimes dieta Patreon banner

O kaip darbas „Maximoje“ suderinamas su trimis vaikais, pasiteirauju – juk pamaina trunka dvylika valandų.

– Tiesą pasakius, tas grafikas, kai keturias dirbi, o po to keturios laisvos, visai į naudą. Dukros jau taip pripratusios. O mažajam irgi neblogai. Šiemet startavo darželyje, tad dabar, kai jau prie jo adaptavosi, laisvomis dienomis sūnaus į darželį neleidžiu, būname kartu. Tokia galimybė mums suteikiama, nes dirbame slenkančiu grafiku – tereikia iš darbo pristatyti pažymą. Dabar, kai karantinas, visa šeima būname drauge, dukros mokosi iš namų. Prisipažinsiu, visai smagu, kad kartais galiu iš jų ištrūkti, visiems reikia pakeisti aplinką. Ir su vyru juokiamės, kad dabar darbas įgavo kitokią spalvą ir tapo pabėgimu nuo rutinos.

Kodinis žodis – „neapsikrauk“

Būtent tai, kad jos darbe nėra rutinos, tikina Vaiva, jai yra didžiausias laimės dirbti faktorius.

– Niekaip savęs neįsivaizduoju sėdint prie kompiuterio. Mano darbas labai dinamiškas .dieną darbo vietoje suvaikštau mažiausiai  10 tūkstančių žingsnių, tad grįžus namo, sąžinė negraužia, kad per mažai judėjau, o ir darbo dienos su žingsniais lekia greitai. Tai vienam ar kitam padedi, tai konfliktą išsprendi. Žinoma, tuokart gal ir nelabai malonu, bet paskui kyla didelis pasitenkinimo savimi jausmas – juk padarei taip, kad visi išėjo laimingi. Teisybės dėlei, 99 procentai nesusipratimų yra išsprendžiami. Dažniausiai jie nutinka per neapsižiūrėjimą – klientas kažką ne taip supranta, būna ir mūsų pačių klaidų, kai į sistemą dar nebūna suvestos naujos kainos. Nebijome pripažinti klydę ir atsiprašyti. Svarbiausia – kalbėtis ir į viską reaguoti su šypsena. Šypsena dažniausiai padeda. Dažniausiai, – juokiasi klientų herojė. – Manau, kad nuo pirmų dienų prekyboje tapau daug kantresnė. Mūsų komandos kodinis žodis yra „neapsikrauk“, o tiksliau – neimk visko į galvą, o juo labiau į širdį.

Sunki praeitis leidžia branginti dabartį

Bendrai skaičiuojant, Vaiva „Maximoje“ dirba metus, tačiau ir ankstesnė jos profesinė veikla neatsiejama nuo prekybos.

– Aš tikrai žinau, ką reiškia prastas darbdavys. Esu dirbusi įmonėse, kur iš pardavėjų būdavo reikalaujama taupyti kliento sąskaita, apgaudinėti, o jei bandydavai atsikirsti, kad tau tokia politika nepriimtina, prikaišiodavo, kad nesirūpini bendra gerove, – atvira pašnekovė. – „Maximoje“ viskas kitaip. Turime nerealią vadovę, profesionalią ir rūpestingą. Komanda čia taip pat puiki – su kolegomis ir apie darbus, ir apie šeimą galime pasikalbėti, ir iš visokių nesąmonių pasijuokti. Kai galvojau apie grįžimą į darbą po motinystės atostogų, nė minties nebuvo ieškoti kažko kito. Norėjau atgal į „Maximą“. Man čia gerai. Nebuvo nė dienos, kad į darbą eičiau kaip į lažą. Kadangi žinau, ką reiškia dirbti „nekokiame“ kolektyve, dabartinius kolegas itin vertinu. Čia nėra nei intrigų, nei apkalbų už nugaros, niekas neturi jokių paslėptų kėslų ir nesistengia į ratus kišti pagalių.

Pabandyti – privalu

O kiek įtakos kasininkės laimei turi pats parduotuvės dydis? Klausiu Vaivos, nes žinau, kad kiekvienam kasininkui parduotuvės pasirinkimas yra didelis faktorius – vieniems svarbu lokacija, kitiems – klientai.

– Esu dirbusi ir dideliame prekybos centre. Ten su klientais susiklosto visiškai kitoks, oficialus, darbinis santykis. Klientai jau seniai tapo draugais, pasiteirauja, kaip diena bėga, žinau, kuo jie gyvena, kokias prekes mėgsta, kokios akcijos jiems aktualios. Man tai labai patinka.

Vaiva, dar labai jauna, viskas priešaky, bet paklausta apie ateities planus, kuklinasi.

– Turint tris vaikus, svajoti reikia racionaliai. Bet, tiesą pasakius, turiu planų persikelti į arčiau namų esančią parduotuvę. Jei viskas susiklostys palankiai, ir karjeroje tuomet palipėsiu laipteliu aukštyn. Atsakomybės aš nebijau. Jei kiti su tomis pareigomis susitvarko, kodėl aš nesusitvarkysiu? Visada taip galvojau. Pabandyti privalau. Kitaip visada gyvensiu su klausimu „o kas, jeigu?“.

Viskas bus gerai

Vaiva – nepataisoma optimistė. Tokia, kaip tikina, buvo visada, kiek save prisimena.

– Sunkiomis akimirkomis sau kartoju, kad visada gali būti blogiau, vadinasi viskas yra visai neblogai, o galiausiai, anksčiau ar vėliau, vėl bus labai gerai, – kvatoja ir ja netikėti negalima. – Manau, kad laimė darbe lygiomis dalimis priklauso tiek nuo paties žmogaus, tiek nuo darbdavio. Juk vieniems visada, nepaisant nieko, yra blogai, o kitiems – visada gerai. Jei kartosi, kad tavo gyvenimas prastas, visada atsiras įrodymų tam pagrįsti.

Bet Vaiva į negatyvą nesikoncentruoja. Prisipažįsta, kad dabar su dukromis nekantriai laukia judėjimo apribojimų panaikinimo.

– Kai tik laisva diena, būdavo, ryte prisitepame sumuštinių ir lekiame į pasaulį. Aplink Kauną 100 kilometrų spinduliu visi pažintiniai takai išvaikščioti, muziejai aplankyti. Mano mergaitės taip „užsikabliavo“, kad pačios ieško naujų vietų ir maršrutų. Tiesa, dabar kelionės laiką teks derinti prie mažylio miego trukmės – jam, švelniai tariant, nepatinka važiuoti automobiliu, – kvatoja daugiavaikė mama. – Jei galėčiau sau kažko palinkėti, norėčiau palinkėti daugiau kantrybės su namiškiais. Darbe kažkaip save sutvardau, o štai namie, būna, ir pasileidžia emocijos. Laimei, darbo dienomis grįžtu vėlai, kai šeimyna jau sumigusi. O ryte viskas atrodo kitaip ir darkart pagalvojusi, supranti, kad gerai, jog niekam nepriekaištavai, nes pyktis tikrai nebuvo verta.


Padovanokite „Maximos“ komandos nariams dar vieną progą šypsotis ir dar didesnį džiaugsmą dirbti. Skirkite minutę padėkoti tiems, kurie kasdien dėl jūsų daro daugiau. Paslaugi kasininkė, rūpestingas salės darbuotojas, patarimų negailintis konditeris ar dėmesingas mėsininkas – visiems iki vieno svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems. Parašyti atsiliepimą galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).