DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Trijų diplomų negana – naujų įgūdžių pardavėja mokosi YouTube6 min read

14 lapkričio, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Trijų diplomų negana – naujų įgūdžių pardavėja mokosi YouTube6 min read

Reading Time: 5 minutes

– Kai duodi nieko nesitikėdamas atgal, kai duodi iš meilės, tuomet iš savęs nieko neatimi. Duok ir bus atlyginta – paprasta kaip dvi kapeikos taisyklė yra absoliuti tiesa. Ir aš ja vadovaujuosi kasdien, – šypsosi Aušra Burkšaitienė (43), jau metus savo šiluma džiuginanti perkančius salotas Marijampolės „Maxima XXX“ . Aušra – dar viena LAIMĖ DIRBTI – straipsnių ciklo, rengiamo kaip dalis „Maxima“ vykdomos kampanijos, kviečiančios pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, herojė.
„Po kiekvieno apsilankymo „Maximoje“ mama vis girdavo, kokia gera pardavėja dirba salotų skyriuje: linksma, rūpestinga, kiekvieną kartą palinki geros dienos. Po apsilankymo šioje parduotuvėje mamai ir diena tarsi tapdavo gražesnė. Neiškenčiau ir mes su sūneliu apsilankėme šioje „Maximoje“. Ir tikrai, sūnui paprašius varškėtukų, pardavėja jį aptarnavo kaip tikrą pirkėją – pašnekindama, su šypsena. Sūnus ir kitą dieną norėjo eiti pas tą tetą pirkti, nes varškėtukai ten skanesni. Daugiau tokių malonių žmonių!“. Kai perskaitau šį klientės paliktą atsiliepimą apie ją, Aušra parausta ir numoja ranka:
– Nieko ypatingo juk nepadariau! Žmonės aptarnauju taip, kaip aš norėčiau, kad mane aptarnautų. Visokių dienų, visokių nuotaikų būna, ir jeigu galiu padaryti kažką, kad pirkdamas salotas žmogus nusišypsotų, kodėl to nepadarius? O vaikai – mano silpnybė. Juos labai myliu! Visą gyvenimą svajojau būti pradinių klasių mokytoja, bet likimas susiklostė taip, kad baigiau kelias specialybes, išskyrus tą, kuri iš tiesų šaukė, – prisipažįsta moteris.

Mokytis yra laimė
Žemės ūkio, maisto technologijų, buhalterijos studijos – Aušra tikina niekuomet negalinti nustygti vietoje.
– Privalau mokytis! Visada noriu sužinoti kažką naujo, pabandyti kažką nepatirto, negaliu sėdėti sudėjusi rankų. Mokytis man yra laimė, – pasakoja ir telefone rodo savo darbų nuotraukas: restauruotus baldus, dekupažo technika dekoruotus daiktus ir dovanas, pačios iš betone išmirkyto audinio padarytus gėlių vazonus ir apdarus, numegztus savo mylimiems šunims.
– Kur viso to išmokote? – nustembu.
– YouTube! – juokiasi Aušra, – Jei man kas įdomu, susirandu mokomuosius video ir bandau. Medžiagos pilna, kad tik noro netrūktų! Ne visada pavyksta iš pirmo karto, bet aš užsispyrusi. Taip ir vilną velti išmokau. Tiesa, tik mažus darbelius – didesniems reiks pasiimti gyvų pamokų.

Darbas turguje išmokė pažinti žmones
Prieš ateidama dirbti į „Maximą“, Aušra dvylika metų prekiavo dėvėtais rūbais turguje. Sąlygos buvo sunkios – darbas lauke, net ir žiemą, tačiau Aušra tikina, kad toks, savas „verslas“ jai dovanojo tuomet itin svarbią laisvę.
– Buvo labai patogu, nes rytais neturėjau niekur skubėti, galėjau praleisti laiko su dukromis, nestresuodama jas nuvesti į darželį ir pasiimti tada, kai norisi, o ne kai leidžia darbas. Vyras dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tad buvau kaip ir viena, reikėjo suktis iš padėties. Ir dabar jaučiu to laiko, praleisto su dukromis, naudą – esame labai artimos. Viena jau studentė, kita netrukus taip pat išvažiuos studijuoti. Sako, mama, gal Tu laisvomis dienomis pas mus pagyvenk? Laikas su vaikais yra tikrų tikriausias turtas, tų metų, kai jos dar po stalu ropinėdavo, nebesusigrąžinsi, bet užtat aš rami, kad buvau su jomis kartu tiek, kiek reikėjo, – šypsosi. – Darbas turguje mane išmokė bendrauti su žmonėmis, juos pažinti ir perprasti. Jeigu nori žmogui kažką parduoti, turi matyti, ko jam iš tiesų reikia – juk dažnai mes perkame ne tik prekę, bet ir emociją. Man tai sekėsi. Ir dabar sulaukiu pastebėjimų, kad per mano pamainą salotų parduodama daugiau – tai yra tikrų tikriausias komplimentas.

Laimes dieta Patreon banner

Draugystės su pirkėjais – didelė vertybė
„Maximoje“ Aušra – tik metai, nors sako, kad apie darbą joje svarsčiusi dar tuomet, kai parduotuvė buvo pradėta statyti.
– Vyras man priminė, kad kažkada, pravažiuojant „Maximą“, pasakiau, kad čia dirbsiu. Net pati buvau pamiršusi! Bet tiesą sako: apie svajones reikia kalbėti garsiai, tuomet jos pildosi. Atėjau į darbą, direktorė klausia: „Norėsite pradžioje pasibandyti?“. Sakau, nėra kada bandytis – reikia dirbti! Žinojau, kad noriu čia likti. Net pati negaliu patikėti, kaip greitai tie metai prabėgo! Štai, pamenu, vis ateidavo pora, pilvelyje vaiką mama nešiojosi, o dabar jau ateina su paaugėjusiu. Smagu! Gal po kurio laiko jau ir pats mažylis bus mano klientas. Nuostabu, kad galiu būti žmonių istorijų dalimi, – džiaugiasi Aušra ir priduria, kad su pirkėjais užsimezgusios draugystės yra viena didžiausių jos laimės dirbti priežasčių. – Štai ateina toks vienas senolis pirkti varškėčių. Pirkdavo po keturis, dabar perka po du. Iš pradžių sakė, kad nesuvalgo, bet galiausiai prisipažino – tiesiog nori dažniau užsukti. Ir kaip netirps širdis nuo tokių žodžių?

Pradėti džiaugtis tuo, ką turi gali jau ir dabar
Aušra atvira – viskas, kas ji yra šiandien, atėjo iš praeities patirčių.
– Prieš septynerius metus turėjau stiprų sukrėtimą, kuris mane išmokė vertinti kiekvieną dieną, nes nežinojau, kas laukia rytoj. Myliu kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną stengiuosi mylėti ir svetimus, ir savus. Kitą kartą galvoji: „Na, nusišypsok, Aušra, nes nežinai kaip bus kitą dieną. Ir ar išvis ta diena bus“, – prisipažįsta moteris.
– Ar sukrėtimai pamokė labiau mylėti ir save? – paklausiu.
– Manau, kad niekas mūsų gyvenime nenutinka be reikalo. Ir mane ištikusi bėda, tikiu buvo, kaip ženklas, kad privalau sustoti ir atsikvėpti. Iš naujo įvertinti tai, ką turiu. Savęs labiau mylėti vis tiek nepradėjau. Gal kartais ir pabaru save, kad kiek gali kitais rūpintis, bet man ta meilė grįžta bumerangu, ir nuskriausta nesijaučiu. Tik kitiems palinkėčiau nelaukti nei likimo smūgių, nei ligos – pradėti džiaugtis tuo, ką turi gali jau ir dabar.
– O kaip nepasiduoti?
– Svarbiausia – judėti ir visur matyti gera. Kitam pjauti veją yra kančia, o aš tai matau kaip terapiją – ir galvą pailsinu, ir pajudu, ir grynu pakvėpuoju. Su kiekvienu darbu taip. Dar labai svarbu tikslas. Sunkiausiu gyvenimo periodu neleidau sau suabejoti, kad viskas bus gerai. Pasakiau, kad šiaip ar taip turiu baigti buhalterijos studijas, ir tas užsispyrimas bei patys mokslai nukreipė nuo blogų minčių. Galiausiai visada yra geros kavos puodelis ryte ir muzika. Dabar visiškai esu įsimylėjusi Ed Sheeran dainos „Perfect“ prancūzišką versiją. Ji – mano žadintuvas! „Maximoje“ muzika kartojasi kas tris valandas, ir kas tris valandas groja šią dainą. Gal nuskambės ir keistai, bet ją išgirdus, mano darbo diena, rodos, prasideda iš naujo.

Rašau šį interviu gerdama arbatą ir iš šaukštelio laižydama pienių medų, kurį pagamino ir man padovanojo Aušra. Tam, kad išvirtum jo litrą, reikia surinkti 400 pienių žiedų. Valgau ir dėkoju už tokią šviesią pažintį, nes ir pati Aušra – kaip tas medus, kai viename šaukšte telpa puse pievos. Tikiu, kad ir jūs šiandien rasite už ką padėkoti. O jei parduotuvėje jums kas padovanojo šypseną, nesvarbu kas – kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas, įvertinti ir pagirti juos galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU  

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).