DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Tortų pardavėja su medaus siela: „Ką mylinčiom rankomis liesi, tas ir skanu bus“10 min read

13 rugpjūčio, 2020 7 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Tortų pardavėja su medaus siela: „Ką mylinčiom rankomis liesi, tas ir skanu bus“10 min read

Reading Time: 7 minutes

– Rūbai, makiažas, konditerija – viskas, kas susiję su grožiu, pirmo įspūdžio stiprumu man teikia džiaugsmą. Kas yra saldumynas? Tai yra ta akimirka, kai žmogus, pamiršta viską – visus skausmus, visus sunkumus. Ragaudamas desertą jis jaučia palaimą. Ta nuostaba, ta šypsena, tas pasimėgavimas! Matyti tą būseną man yra didžiausias malonumas, – šypsosi naujoji „Maxima“ klientų herojė Viktorija Falčik (48), dirbanti Marijampolėje įsikūrusios „Maxima XX“ parduotuvės konditerijos skyriuje.

Viktorijos gyvenimo aprašymas margas: karjerą pradėjusi kaip rūbų konstruktorė ir modeliuotoja, dabar didžiąja gyvenimo aistra ji vadina konditeriją. Ir tai – ne šiaip hobis. Saldžiajame moters kelyje buvo ir darbas „Ali Šokoladinėje“, konditerijos mokymai „Baker Street“, „Red Velvet“, ir kursai Ukrainoje bei Rusijoje pas žymias konditeres Aleksandrą Filatenką ir Aną Gordejevą.

– Gyvenimas susiklostė taip, kad persikėlėme gyventi į kaimelį netoli Kalvarijos. Iš pradžių įsidarbinau „Senojoje miesto kepyklėlėje“, Marijampolėje, bet mažino etatus, darbdaviams buvo brangu mokėti už mano transportą, tad likau be darbo. Tuomet draugė pasiūlė „Maximą“. Patikino mane: „Jei tu nori išmokti kažką unikalaus ir įdomaus – ateik pas mus. Pas mus visada kažkas įdomaus vyksta.“ Čia galiu mokytis gamybos, pamatyti, kaip sertifikuojami produktai. Daug žinių atsinešiau iš buvusių darboviečių, bet dirbdama čia tik dar labiau augu, – tikina Viktorija ir prisipažįsta, kad šiuo metu mokosi dar labiau pažinti žmones, ieško būdų, kaip rasti jų poreikius labiausiai atitinkantį pasiūlymą. – Tu gali mokėti paruošti produkciją, bet ją realizuoti – jau visai kitas menas. Galbūt ir aš kada nors turėsiu savo verslą, bet pradžiai svarbu iki galo suprasti, kaip padaryti, kad ir vilkas sotus, ir avis sveika būtų. Šiame darbe privalai mylėti žmones, mokėti atrasti balansą, o išmokęs pardavėjo darbo gyvenime niekada nepražūsi.

Laimes dieta Patreon banner

Tai jai – daugiau nei darbas“


Tai, kad Viktorija myli savo darbą ir yra atsidavusi klientams, byloja ir jų atsiliepimai:

„Maloniai pasitiko ir išlydėjo. Kadangi nežinojom, ką nusipirkti, padėjo išsirinkti. Vaizdžiai papasakojo apie tortus, iš ko ir kaip pagamintas tortas. Matosi, kad ji labai gerai nusimano tortuose ir desertuose. Klausantis jos, jau kyla noras viską išragauti.  Pas tokią pardavėją norėsiu vėl grįžti apsipirkti. Dirbanti konditerijos skyriuje yra, ko gero, geriausia kada nors sutikta pardavėja-konsultantė. Rinkomės konditerijos gaminius šventei. Iš pradžių pamaniau, jog prie mūsų priėjusi darbuotoja yra vadybininkė ar konditerė, atvykusi greičiausiai iš kito miesto, galbūt pagrindinio „Maximos“ kepimo cecho. Ji nuoširdžiai ir proaktyviai teiravosi, ko ieškome, siūlė kas mums tiktų, iki smulkmenų žinojo gaminių receptūras, atmintinai – gaminių skonius ir savybes. Matėsi, kad ji puikiai išmano konditeriją, jog tai jai – daugiau nei darbas. Labai komunikabili, savo sritį dievinanti specialistė, tai labai reta. Tikiuosi, kad savo darbą taip mylintys ir besistengiantys specialistai yra tinkamai įvertinami „Maximoje“. Nes dėl tokių žmonių kaip ji, norisi sugrįžti ir vėl!“. –rašoma klientės paliktame atsiliepime. Tuo, kad jos žodžiai – grynų gryniausia tiesa, netrukus įsitikinsite.

Klientams – nuotraukų kolekcija


Vos atėjusi dirbti į „Maximą“, Viktorija pamatė, kad tortus besirenkantiems klientams labai sunku įsivaizduoti, kas jų viduje, tad moteris surinko prapjautų tortų nuotraukų kolekciją.

– Ne kiekvienas žino, kas yra plikytas kremas ar kiti konditeriniai gaminiai. Parodau torto gabalėlio nuotrauką, vaizdžiai nupasakoju kiekvieną sluoksnį ir tai, žinoma, pažadina apetitą, – kvatoja pardavėja ir priduria, kad tokiu būdu nušauna du zuikius, – Klientas būna labiau užtikrintas savo pasirinkimu, ir laiko sutaupo. Domiuosi ne tik konditerija, bet ir masine gamyba. Ne visi žino, kad, tarkim, tripolinas – tai cukrus, kuris yra analogas medui. Ir jeigu žmogus pamato, kad kažkas tokio yra tarp ingredientų iškart galvoja, kad čia chemija. Bet čia – tas pats cukrus. Kaip ir gliukozė. Dar visai neseniai klientas manęs klausė, kodėl jo išsirinktuose varškės sausainiuose sudėtyje nėra įrašyta varškė. Parodžiau, kad etikėtėje varškė slepiasi po „išrūgų milteliais“ – tai specialiai konditerijai apdorota varškė, tik jau kitu pavadinimu.

„Desertas – tai minutė, kai galime mėgautis“


Kaip, klausiu Viktorijos, iš tokios gausybės pirkėjui išsirinkti vieną tortą. Moteris atvira – jau spėjo susikurti savo sistemą. Pasirodo, visi mes skirstomi į tris kategorijas.

– Pirmoji grupė – mėgstantys šokoladą, antroji – tie, kurie mėgsta vaisius ir įvairiausias želė, o trečioji grupė atstovauja klasiką. Žinoma, toms grupėms dar esu sugalvojusi pogrupius, bet šios kategorijos yra pagrindinės. Kas yra klasika? Vyšnių pyragas, tiramisu, Kuršėnų vyniotinis taip pat jai priskiriamas. Na, o jei norisi įmantriau, tuomet klasikos mėgėjams rekomenduočiau juodųjų rožių griliažinį tortą. Kita vertus, jeigu esate šokolado gerbėjas, jums patiks juodųjų serbentų tortas, tortas su viskiu. Jeigu mėgstate pyragus su varške, siūlyčiau rinktis Karališką plokštainį, kuriame šokoladinis pagrindas labai skaniai dera su granuliuota varškyte, kuri yra be jokių priedų. Taip pat yra varškės tortas su bruknėmis, jis, patikėkite manimi, taip pat yra ypatingas: biskvitas su varške ir bruknėmis, susuktas kaip medžio kamienas, viduje saldarūgštis, apipiltas šokoladu, kuris išryškina pyrago skonį.

Viktorija kalba, o man priešais akis vienas kitą keičia tortai ir pyragai – jai jų net kepti nereikia! – Mes visą laiką skubame, buitis, kasdienybės rūpesčiai, užgožia bet kokį džiaugsmą. Anksčiau, kai nebuvo telefonų ir internetų, daug laiko praleisdavome lauke, sėdėdami ir plepėdami tiesiog ant suoliukų. Dabartinės technologijos palengvina darbus, bet nesukuria daugiau džiaugsmo ir laiko sau. Ir čia ateina desertai. Dabar mudvi su jumis, Rimante, geriame kavą, valgome pyragą ir tai yra mūsų laikas. Laikas, kai negalvojame apie nieką kitą, tik kalbamės. Minutė, kai galime mėgautis.

„Net ir su pykčiu įpiltas vanduo gali susargdinti“


Viktorija – dviejų vaikų mama, augina dukrą, kuriai tuoj bus 28-eri, ir 25-erių metų sūnų. Prisipažinsiu, išgirdusi vaikų amžių, net atsilošiu kėdėje, o pašnekovė tik kikena. Akivaizdu, kad jos nesibaigiančios jaunystės priežastis yra lygiai toks pat neišsenkantis laimės šulinys.
O iš ko susideda jos laimė dirbti?

Moteris tiki, kad būnant blogos nuotaikos, nereikia imtis jokių darbų.

– Net ir su pykčiu įpiltas vanduo gali susargdinti. Per savo rankas mes perduodame viską. Aš labai glaudžiai draugauju su mūsų kepinių cecho darbuotojais – juk jie ruošia produktus, o aš juos siūlau klientams. Ir visą laiką stengiamės pakelti vieni kitiems nuotaiką. Jei kažkas ateina su kokiais savo rūpesčiais iš namų, tai visada susiburiam ir pakalbam, išsklaidom debesis. Juk ką mylinčiom rankomis liesi, tas ir skanu bus. „Noriu“ ir „reikia“ yra du skirtingi dalykai, – dėsto Viktorija ir priduria, kad pirmas ginklas visur ir visada yra šypsena, nes mes žmonės negalime į ją neatliepti tuo pačiu. – Antra vertus, taip, žmonių yra visokių ir prie jų reikia rasti priėjimą. Jei ateina koks „spygliukas“, bandai pamažu, atsargiau, bet galiausiai surandi kažką gražaus, su kiekvienu randi kalbą. Kad ir trumpam, bet randi. Būna taip, kad atvyksta apsipirkti paskutinei dienai, bet ir tada ieškai paguodos žodžių.

Klientams atranda netikėtus sprendimus


Kiek besidalintų, kiek bepasakotų, pardavėja visada pabrėžia, jog nėra padėties be išeities ir kiekvienai problemai galima rasti sprendimą.
– Atėjo pora, ieškojo medaus torto. Visi išpirkti. Pradėjo pyktis, kad reikėjo anksčiau važiuoti, vienas kitą kaltinti. Tai nuraminau ir sakau jiems: „Tortai yra ne tik apvalūs, bet ir kvadratiniai. Mes turime medaus plokštainio. Jis nepapuoštas, bet jei kartu papuošite, jis taps pačiu gražiausiu.“ Išėjo iš mūsų su didžiausiu džiaugsmu. Dar buvo vienas atvejis, kai atėjo tėveliai su mergyte, kuri labai nusiminusi buvo. Ką tėvai besiūlė, joks tortas netiko. Tuomet kreipiausi jau aš, paklausiau jos vardo ir pasiūliau papuošti pačiai su mama, parodžiau, kur rasti gimtadieninės atributikos, pabarstukų, pasakiau, kad būtinai nufotografuotų rezultatą ir man atneštų parodyti. Kad jūs matytumėt, kaip užsidegė jos akys! O štai kita mergaitė pageidavo „labai didelio torto“. Mūsų tortai pakankamai standartiniai, neturime milžiniškų, tad pasiūliau imti vieną didesnį, kitą mažesnį, o ji pati paklausė, ar nepavyktų padaryti dviaukščio. Papasakojau, kaip iš pagaliukų susikurti konstrukciją ir abi su mama labai užsidegė idėja. Labai smagu, kai gali dalintis.

Viktorijos patarimai pradedantiems


Kol nesutinki „Maximos“ herojų, kol nepamatai užkulisių ir neišgirsti istorijų, kurios čia vyksta, net neįtartum, kiek visko kasdien nutinka kiekviename parduotuvės skyriuje. Už tuos įspūdžius kiekvienam iš savo kalbinamųjų kaskart esu labai dėkinga. O Viktorijai – už užnorinimą pačiai pabandyti kepti pyragus. Kita vertus, garsiai suabejoju, kai moki, atrodo lengva. O ką daryti, kai neturi patirties? Kai nesi nieko kepęs? Nuo ko pradėti?

– Konditerijoje daug kas gimsta iš klaidų. Gali dekoruodamas netyčia kokį kraštą užkabinti, bet apdėliok jį uogomis ir niekas net neįtars, kad taip nebuvo suplanuota. Vis dėlto, jei pačiam kepti biskvitą nedrąsu, visada jo galite nusipirkti pas mus, o pertepimą pasigaminti tokį, kokio norisi: karamelinį – iš sviesto ir „Rududu“, grietinėlės, uogienės. Biskvitas – tai kiaušiniai, miltai ir cukrus, bet jei bijote, kad neiškils, dėkite kepimo miltelių. Tik orkaitės neatidarinėkite! O jeigu biskvitas subliuško, jokiu būdu nemeskite lauk: sutrinkite jį su lydytu sviestu ir tuo pačiu „Rududu“, sulipdykite rutuliukus, įmerkite juos į šokoladą, pabarstukus, ir štai – tobulas desertas.

Žemiau, nuotraukose – pačios Viktorijos kepiniai.

„Mane supa patys geriausi žmonės“


Kai paklausiu Viktorijos, kokie tortai atspindėtų jos šeimą, darbą ir ją pačią, moteris trumpam susimąsto. Galiausiai apsisprendžia. Šeima – tai jos kepamas Napoleonas, su plikytu kremu ir juodaisiais serbentais. Kolegos iš kepinių cecho – tikri gurmanai, tad jai patinka juos stebinti vis naujais tortais. Sako, jie jai primena „Arabiką“, tortą iš daug sluoksnių, tarp kurių – ir kavos, ir pistacijų. O pati pardavėja būtų „Braškių limondas“ – biskvitas iš migdolinių miltų, gardintas braškėmis, grietinėle, baltuoju šokoladu, citrinų sultimis ir limonadu.

Ir kai, rodos, kad jau apsaldau, pardavėja priduria, kad dabar ruošiasi naujiems iššūkiams ir, kaip klientų mėnesio herojaus apdovanojimo prizą, išsirinko krūvą ingredientų, iš kurių gims nauji, dar niekada nekepti tortai ir pyragai, mat Viktorija planuoja dar vienus konditerijos kursus.
–  Sau, kaip ir visiems, palinkėčiau sveikatos. Nes visoms svajonėms išsipildyti reikia tik jos. Kantrybės turiu jau per akis net, esu užsispyrus, juk esu liūtė ir mano vardas – Viktorija. Na, gal dar palinkėčiau sėkmės, kad atsidurčiau ten, kur reikia ir tada, kada reikia. O šiaip čia, „Maximoje“ mane supa patys geriausi žmonės. Jūs nepatikėsite, kiek jų nuostabių čia sutikau! Ko nepaprašysi, visi visada padės, niekad nenusisuks. Turiu čia viską, ko noriu. Man tereikia toliau tobulėti, kad galėčiau su džiaugsmu visus palydėti.


Tad jeigu jus kažkas palydėjo su džiaugsmu, kažkas medumi patepė, šiltais žodžiais, lyg cukraus pudra, pabarstė jūsų apsilankymą parduotuvėje, skirkite minutę atsidėkoti!
Savo mylimą kasininkę, kasininką, kepėją, mėsininką ar salės darbuotoją įvertinti ir pagirti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.


TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU  


Daugiau herojų istorijų rasite čia.

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).