DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Tiesiai iš Kėdainių – gyvenimo džiaugsmo ir senoviniai kalėdinių kepinių receptai
6 min read

19 gruodžio, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Tiesiai iš Kėdainių – gyvenimo džiaugsmo ir senoviniai kalėdinių kepinių receptai
6 min read

Reading Time: 5 minutes

– Kažkada vienas klientas manęs paklausė, ar aš kada nors verkiu, nes jis niekada nėra manęs matęs susiraukusios. Atsakiau, kad aš tokia kaip ir visi: ir verkiu, ir juokiuosi, bet darbe nėra ko raukytis, – šypsosi Laima Argustienė.
Pokalbis su ja – dar vienas priminimas, kaip daugelis dalykų, kuriuos mes priimame lyg savaime suprantamus, yra tikrų tikriausia gyvenimo dovana. Tad šįkart LAIMĖ DIRBTI – apie kasdienę duoną: tikros duonos gimimo kainą, mylimą veiklą ir Laimos močiutės receptus, kuriuos visus kviečiu išbandyti per ateinančias šventes.

Pasikalbėti su Laima vykome į Kėdainius. Pačioje Lietuvos širdyje gyvenanti moteris užkariavo kėdainiškių širdis ir šį mėnesį „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, tapo pirkėjų heroje.
Kad ir kiek pagyrų, padėkų ir šiltų žodžių sulauktų, kol kas nė vienas mano kalbintų herojų negalėjo patikėti gavęs apdovanojimą. Lietuviai kuklūs ir sunkiai priima pagyras. Laima – ne išimtis.
– Į darbą dabar lekiu kaip ant sparnų! Čia jaučiuosi save atradusi. Visada mėgau darbą su žmonėmis, o kasininkės-pardavėjos pareigos buvo mano slapta svajonė, – prisipažįsta. Pasirodo, pagal išsilavinimą Laima yra konditerė. Ilgus metus kepykloje dirbo gamybos pamainos meistre. – Darbą mylėjau, bet jaučiau, kad dienos bėga pro šalį. Į kepyklą ateidavau 18 val., o grįždavau 6 val. ryto. Kol visi gyveno, aš miegojau. Bet tokia duonos kaina – kažkas turi ją kepti naktimis, kad ryte galėtumėte džiaugtis šviežiu kepalėliu ant stalo.
Laima pasakoja, o aš jaučiuosi kaip pirmokas, kuris galvoja, jog visos karvės yra violetinės spalvos – juokas juokais, bet niekada apie kepėjų nerašiau į dirbančiųjų naktimis sąrašus ir niekada rytais valgydama šviežią bandelę nesusimąsčiau, kokia tikroji jos kaina.
–  Ačiū, – sakau Laimai, o ji tik kvatoja.

Mano pašnekovė atvira – visus savo darbus mylėjo, bet dirbdama gamyboje jautė, kad kažko gyvenime trūksta.
– Norėjosi daugiau žmonių, įvairovės. Norėjau dieninio darbo – juk vaikai auga! Bet trūko pasitikėjimo savimi. Bijojau, kad tiesiog nepadirbsiu gerai, pridarysiu trūkumų, nepraeisiu atrankos. Galiausiai noras vis dėlto peraugo baimę ir išsiunčiau savo CV. „Maximoje“ dirbu jau trejus metus. Ir čia aš tiesiog atradau save. Pamačiau, kad kuo toliau, tuo geriau man sekasis. Įgavau pasitikėjimo. Tiesą pasakius, negalvojau, kad taip bus, – švyti Laima, – Labai šiltai čia mane priėmė visi – nuo kolektyvo iki vadovų. Jei Tau iš ryto nuotaikos niekas nesugadina, elgiasi pagarbiai ir gražiai, ko daugiau reikia?
Jeigu galėčiau perteikti bent dalelę tos šilumos, kuri spinduliuoja, kai kasininkai kalba apie jus, savo klientus, suprastumėte, kad esate daugiau nei tai. Jiems jūs – šeima. Jie pastebi jūsų nuotaikas, žino, ką dažniausiai perkate ir mato, kuo gyvenate.
– Man didelis džiaugsmas pralinksminti pirkėją. Matau, kad diena ne ta, bet pakalbinu, gražų žodį pasakau, ir, žiūrėk, jau šypsosi. Jeigu kiekvienas žmogus atrastų save, ir dirbtų tai, ką ir nori dirbti – viskas būtų visai kitaip. Aš dirbu darbą, kurį noriu dirbti ir jame jaučiuosi gerai. Po keturių dienų išeiginių ateinu jau pasiilgusi darbo. Nes žinau, kad ateis mano mylimiausi klientai – nuo mažiausio iki senjoro. Per trejus metus užsiauginau ir savo mažyliukus klientus: nuo pilvuko iki leliuko. Juk jie visada ir sugrįžta!

Laimes dieta Patreon banner

Mažylių kasoje dirbančiai Laimai vaikai – tikra silpnybė. Ji – močiute tapo būdama keturiasdešimties.
– Taip, galbūt ir šiek tiek keista, bet labiau smagu, – kikena Laima, – Laisvos dienos tenka ir anūkei prižiūrėti: žaidžiame, kepame bandeles, darom visokius grybukus.
– Vadinasi, nuo konditerijos nesipurtote? – paklausiu.
– Prie konditerijos vistiek dar kartais prisiliečiu, negaliu kitaip. Aš ką dirbu man viskas tinka, bet dabar žinau, kad kito darbo daugiau nedirbsiu. Būsiu kasininke, dirbsiu su žmonėmis. Čia yra mano, viskas. Dabar žinau, ko man reikia ir žinau, kur man reikia būti, kad būčiau laiminga.

Artėjant Kalėdoms visi Laimos laisvadieniai užimti kepiniais – kolegos laukia jos firminių grybukų, kuriuos kepti Laima mokėsi iš savo močiutės.
– Jie juos praminė „Laimuko grybukais“, – kvatoja Laima, ir kaip jau spėjau įprasti, priduria, kad „juos gaminti labai paprasta“. Ir kaip ja netikėti, kai švenčių sezono metu kone puse tūkstančio jų iškepa? Tad ir LAIMĖS DIETOS skaitytojams paprašiau poros receptų. Ne tik grybukų, bet ir Laimos močiutės BANDŲ, kurios Kėdainių krašte kepamos šventėms, užmaišomos iš vakaro, o ryte, suformavus į kepalėlius, šaunamos į pečių.

Laimuko Grybukai

Tešlai:
3 kiaušinių tryniai
1 kiaušinis su baltymu
1stiklinė cukraus
200gr.sviesto
200gr.grietinės
Kupinas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių.
3 stiklinės miltų.

Kotelių dažymui: 3 kiaušinių baltymai, 2 stiklinės cukraus pudros, truputis citrinos rūgštelės. Galvutėms – 2 plytelės tamsaus šokolado ir šlakelis aliejaus (tirpdome vandens vonelėje).

Močiutės Elenos bandos

Tešla: 1litras pieno. Pašildyti, kad būtų vos šiltas.
50gr mielių (truputį mielių palikti rytojaus dienai – tešlos atgaivinimui). Mieles ištrinti su cukrumi ir supilti i pieną. Pilti miltų tiek, kad masė primintų tirštą košę. Viską iśmaišyti ir uždengti šiltai, kad gerai išrūgtų. Kai būna išrūgę, kraštai ant bliūdo būna pasmukę. Viską darau iš vakaro. Per naktį rūgsta, o ryte maišau tešlą ir dedu toliau: 1 kiaušinį, saują druskos, dvi saujas cukraus, 50g sviesto, 40 g taukų, šaukštą aliejaus.
Miltus pilu ir maišau, ir minkau tol, kol tešla nelimpa prie rankų, bet ji neturi būti kieta. Tada vėl uždengiu ir laukiu, kol pakils. Kai pakyla antra kartą, dar išminkau ir formuoju norimo dydžio bandas – bent poros delnų. Subadau jas šakute. Laukiu, kol vėl pakils. Kai pakyla, patepu išplaktu kiaušiniu ir šaunu į gerai, iki 200 laipsnių įkatintą orkaitę. Kepu apie valandą laiko. Ar iškepusios, patikrinu pabadydama pagaliuku – jei tešla prie jo nelimpa, vadinasi, galiu traukti, šiltai dengti ir valgyti jau pilnai atšalusias. Skanus senovinis Šventinis pyragas.
Skanaus visiems! Laimingų ir džiaugsmingų jums Šv.Kalėdų! Svarbiausia – nepamiršti šypsotis. Būkime geresni vieni kitiems – gėris sugrįžta dvigubu gėriu.
Laima

O aš prisidedu prie Laimos linkėjimų ir pakartosiu tai, ką ši nuostabi moteris man per pokalbį pakartojo gal šimtą kartų – gerai dirbkite darbą, kurį norite dirbti, ir būsit laimingi. Būkit sveiki, ištvermingi ir drąsesni – Laima sakė, kad drąsos keisti gyvenimą, drąsos kalbėti ir drąsos tikėti savimi daugeliui mūsų trūksta.
Ir šilumos, ir gerų žodžių niekada per daug nebus. Pastebėkite ir įvertinkite ir jūs! Savo mylimą kasininkę, kasininką, kepėją, mėsininką ar salės darbuotoją gerais žodžiais galite įvertinti mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami

telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

Turinys paruoštas bendradarbiaujant su

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).