DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Taromato operatorius: „Dėl laimės turi dirbti lygiai taip pat, kaip dėl bet ko kito“8 min read

1 spalio, 2020 6 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Taromato operatorius: „Dėl laimės turi dirbti lygiai taip pat, kaip dėl bet ko kito“8 min read

Reading Time: 6 minutes

Prisipažinsiu, būti laiminga man tenka mokytis kasdien: skaityti nušvitusių žmonių mintis, ieškoti laimės receptų, praktikuoti dėkingumą ir buvimą akimirkoje, bet, nepaisant to, net ir tobuliausiais momentais vis prigaunu save galvojant: „O galėtų būti DAR geriau?“.
O tada sutikau Vladą – žmogų, kuris yra tiesiog laimingas. Be jokių „jeigu“ ar „tada, kai…“. Ir labai norėčiau, kad jį sutiktumėte ir jūs.

Tai padaryti visai nesunku. Nereikia vykti į jokią tylos stovyklą ar jogos mokymus – vieną laimingiausių žmonių, kuriuos man kada yra tekę pažinti, aš kalbinau „Maximoje XXX“ , vilniečių geriau žinomoje kaip „Mindaugo Maxima“. Čia Vladimiras Treideris (35), draugų meiliai vadinamas Vladu, dirba taromato operatoriumi – krovėju. Ir savo darbą tiesiog MYLI.

– Man gauti rezultatą darbe – kaip žaisti loterijoje. Negali laimėti aukso puodo, jei neperki bilieto. Jei nori, kad tau darbe sektųsi, turi to ir siekti: aš kasdien atėjęs į darbą siekiu geriausio rezultato, įdedu į save kruopštumo, darbštumo. Jei nori būti laimingas, dėl laimės turi dirbti lygiai taip pat kaip dėl bet ko kito. Kai pats esi laimingas ir mandagus, kodėl tie kriterijai turėtų kisti atėjus į darbą? Viskas išlieka tas pats: klientus pasitinki su šypsena, pasilabini, paklausi, kuo gali padėti, paaiškini, parodai. Tame yra džiaugsmas! Gauni padėką ir šypseną atgal, o tada pats dėkoji, kad galėjai padėti, – ramiai, spinduliuojančiomis akimis dėsto jaunas vyras.

Laimes dieta Patreon banner

– Vladai, jei galiu, noriu čia stabtelėti ir pasitikslinti, – akimirkai pertraukiu pašnekovą. – Tu žmonėms padėkoji už tai, kad galėjai jiems padėti?

– Taip. Žinojimas, kad kažkam pakėlei nuotaiką, pagerinai dieną, tau pačiam suteikia daugiau prasmės, tave patį priverčia geriau jaustis. Tai yra dovana. Kaip gali nesidžiaugti kito geru jausmu, ypač kai jis planuoja grįžti pas tave dar kartą?

Klausau Vlado be žado ir amo, atsidžiaugti negaliu. Iš kur jis toks atsirado, juokiuosi, o jis pats tik pečiais patrauko – augo tarp labai gerų žmonių, kurie visada stengėsi padėti kitiems.

– Man pavyzdys buvo bičiulio seneliai. Nuo mokyklos laikų aš pas juos nuvažiuoju, palaikau. O jo močiutė tokia visada maloni! Visada gali pusę daržo atiduoti – jai niekada nieko negaila. Ji man sakydavo, kad reikia dalintis tuo, ką turi: tiek gerumu, tiek šypsena, nes viskas grįžta atgal. Tai užkrečiama. Geru pavyzdžiu kliautis lengva.

Vienas iš penkių šimtų


Laimė rūpintis žmonėms, pasak Vlado, jam užgimė dar besimokant mokykloje, kuomet vasaras leido dirbdamas kaimo turizmo sodyboje: tvarkydavo aplinką, kūrendavo pirtį, aptarnaudavo svečius.

– Daug šeimų ten ilsėdavosi, o išvažiuodami visi man kokią dovanėlę kaip padėką palikdavo. Labai gera būdavo. Ten išmokau bendravimo su žmonėmis, klientais. Būtent ten supratau, kad aptarnavimo sferoje jaučiuosi geriausiai, kad man patinka kurti jaukumo jausmą, maloniai pasitikti žmones, kad duodamas gera pats gaunu galimybę pamatyti žmonių gerąją pusę, – šypsosi pašnekovas.

Po mokyklos baigimo Vlado kelias nuvedė į Radviliškį. Ten vaikinas įstojo mokytis viešbučių administravimo.

– Tik atvykęs studijuoti, paskambinau į „Maximą X“ ir pasiteiravau, ar turi laisvų darbo vietų – norėjau turėti savo pinigų. Darbą gavau, dirbdavau po paskaitų – nuo 16 iki 21 valandos. Iš penkių šimtų savo profesinės mokyklos mokinių buvau vienintelis, turintis darbą! Labai tuo didžiavausi. Būdavo, ateina kokie mokytojai ar net direktorius ir sako: „Padėk išsirinkti alų“, „Tai, kad aš negeriu, bet galiu patarti kokį dažniausiai perka“, – atsakau. – prisimindamas kikena vyras, – Visi labai džiaugdavosi, kad sugebėjau ir dirbti, ir mokytis. Aišku, negalėjau dalyvauti mokyklos renginiuose, bet man tų vakarėlių negaila – darbas ir mano tikslai man visada buvo svarbiau.

Šukės laimę neša


Vlado atsidavimas akivaizdžiai duoda vaisių, mat per metus „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, operatorius apdovanojamas jau antrą kartą.

„Maloniausias „Maximos“ personalo darbuotojas, kurį esu sutikęs per 22 metus. Atvažiavus prie taromato išiminėjau stiklinę tarą iš bagažinės, kurią laikiau popieriniuose „Maximos“ maišuose, bet kadangi dėl išsipylusių skysčių apačia buvo sudrėkus, tai išėmimo metu dugnas praplyšo ir visi buteliai iškrito ir sudužo. Pasisekė tik vienas dalykas, kad viso šito įvykio metu pro šalį ėjo „Maximos“ darbuotojas (vėliau sužinojau, kad vardu Vladimiras), viską pamatęs nuramino, patarė kitą kartą tarą dėti į daugkartinius, tvirtesnius maišus ir prie viso to pasisiūlė viską sušluoti. Labai džiugu, kad yra tokių motyvuotų darbuotojų, kurie susidūrę su tokia situacija, ne tik, kad nenumoja ranka, bet dar ir greit sureaguoja. Labai praskaidrino dieną, po tokio įvykio.“ – rašoma kliento paliktame atsiliepime.

Tą įvykį pats klientų mėnesio herojus puikiai prisimena.

– Kai atrinkau sveikus butelius ir viską sutvarkiau, manęs paklausė, kaip man galėtų atsidėkoti. Pasakiau, kad, jei nėra sunku, galėtų palikti atsiliepimą „Maximos“ puslapyje – tai man būtų didžiausias įvertinimas. Ir ta pora labai nudžiugo, nes ne visi žino, kad tokia galimybė egzistuoja, – tikina Vladas. – Visi mes čia dirbame iš širdies, negalvodami apie atlygį, bet kai gerumas atsiperka, kai matai konkrečius to vaisius, atsiranda dar didesnė motyvacija.

Džiugina, džiugina, džiugina!

O iš ko susideda jo paties laimė, klausiu, ir mano pašnekovas net prisimerkia apie tai galvodamas – kaip katinas ant saulės nutviekstos palangės.

– Daug ką reiškia komanda, nes jeigu ji gera tai ir į darbą džiugu eiti, džiugu jį dirbti. Aš laimingas, kad puikiai išmanau tai, ką darau. Pavyzdžiui, taromate viską žinau nuo A iki Z, net užsimerkęs galėčiau viską padaryti. Džiugina, kad gali daryti tai, ką nori daryti. Džiugina, kad širdyje esi atsidavęs darbui. Aš visada esu pasinėręs į savo darbą, net atėjusių bičiulių, būna, nepastebiu. Aš ateinu į darbą, sąžiningai, su meile jį atidirbu, jaučiuosi jame sėkmingas ir tai yra nuostabu.

„Maximoje“ Vladas – jau dešimt metų: trejus dirbo Radviliškyje, šešerius – Savanorių prospekte įsikūrusioje parduotuvėje, o dabartinėje dirba metus. Kai sulenkiu pirštus ant rankų, su nuostaba atsisuku į Vladą – šiais laikais jauni žmonės darbus keičia kaip pirštines. Kodėl jis tiek metų vis dar ten pat?

– Aš esu nuoseklus. Nesu iš tų, kurie laksto nuo vieno prie kito. Per tiek metų darbo žinau, kur ir kada jaučiuosi geriausiai. Kodėl turėčiau kažką keisti? Ateinu į darbą laimingas, išeinu iš darbo laimingas. Nežinau, ko daugiau reikia. Aš esu laimingas, nes aplinkui turiu nuostabius žmones, gerus draugus. Esu laimingas, kad turiu tokį darbą, kurį mėgstu. Esu laimingas, nes turiu puikius bendradarbius, nuostabią direktorę. Esu laimingas, nes galiu ir pailsėti, galiu išvykti. Esu laimingas, nes moku atostogauti per atostogas – išjungiu telefoną ir būnu nepasiekiamas!

 

Už charakterį dėkingas kovų menams


Ir ką jūs jam? Klausau Vlado ir suprantu, kad man iki jo savipakankamumo ir užtikrintumo dar labai toli. Prasitariu, kad iš jo spinduliuoja kariška ramybė, o Vladas šypsosi – daug įtakos turėjo dar mokykloje lankytos imtynės, dziudo.

– Turėjome puikų trenerį. Atėjus gimtadieniui, sukaktuvininkas turėdavo kovoti su visais! Nesvarbu ar mažas, ar didelis buvai, tik su vienu baigei kovą, jau kitas, žiūrėk, ateina. Čia tokia gimtadienio dovana, įsivaizduojat? Ir niekadanegalėdavai nuo jos išsisukti, – pasakoja ir abu kvatojame. – Per metus kartą testuodavo: kiek pernai padarei, o kiek atsilenkimų padarai šiemet. Ir iškart žinojo, kuris rūko, kuris ne. Kuris tinginiauja, o kuris auga. Dėkingas esu sportui už išugdytą charakterį, drausmę ir discipliną sau. Ir dabar laisvu laiku sportuoju.

Dar vienas Vlado mėgiamas laisvalaikio praleidimo būdas – kelionės: jaunas vyras mėgsta būti gamtoje, vykti į dar neaplankytus Lietuvos miestus ir miestelius, tyrinėti juos, lankytis muziejuose.

– Būna, kad einu be plano ir visas gatveles apžiūriu, pafotografuoju. Būna, kad ir susiplanuoju, užsuku į kavinę, nakvynę kur vieną kitą pasiimu – nuo įspūdžių smegenys pailsi, grįžtu kupinas naujų jėgų ir energijos.

Kaip gauti dvigubą dovaną?


Kad jūs žinotumėt, kaip tos Vlado energijos pasiskolinti knieti! Kodėl, klausiu, jo nuomone, vieni, net ir daug turėdami, ir aukštas pareigas užimdami, nėra laimingi, o kitiems laimei nieko nereikia.

– Kiekvienas mūsų laimę supranta savaip. Jei žmogus laimę matuoja pinigais, jis bus laimingas tik tada, kai piniginė bus pilna. Nesakau, kad tai nėra svarbu, bet būti laimingam skaičiuojant pinigus yra sunku. Daug paprasčiau būna atradus laimę dvasiniuose dalykuose, mažuose dalykuose. Man šiandien pažįstamas skambina ir klausia, ko norėčiau dovanų. O aš jam ir atsakau: „Tu juk žinai, kad aš nieko nenoriu. Man geriausia dovana esat jūs, pasėdėti kavinėje ir gerai praleisti laiką.“ Mano atsakymas visada tas pats. Nesu materialistas. Pats džiaugiuosi, kad sugebu mažuose dalykuose įžvelgti laimę. Visada visi sako, kad atrodau kaip laimėjęs aukso puodą. Kaip ateinu pirmą dieną į darbą su šypsena taip ir paskutinę, prieš laisvas dienas, išeinu su šypsena – iš pradžių, kad galiu dirbti, o vėliau – kad ilsėtis.

O kokie artimiausi Vlado planai?

– Duosiu kraujo. Dažnai pasiskambinu į Nacionalinį kraujo centrą, pasiklausiu, ar reikia, ir duodu. Dabar planuoju per gimtadienį vykti, man yra dovana, kai pats galiu dovanoti. Dvigubos dovanos visada džiugina!

Na, o jeigu jūs atėję į „Maximą“ apsipirkti dovanų gavote šypseną, patarimą, ištiestą pagalbos ranką ar išspręstą problemą, skirkite minutę laiko pradžiuginti tuos, kurie dėl jūsų kasdien daro daugiau. Nesvarbu kas – kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas, jūsų šiluma svarbi kiekvienam. Įvertinti ir pagirti juos galite ir mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU


Daugiau skaitykite čia.

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).