DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Salės darbuotoja gyvenime vadovaujasi Kate Moss patarimu
6 min read

26 gruodžio, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Salės darbuotoja gyvenime vadovaujasi Kate Moss patarimu
6 min read

Reading Time: 5 minutes

Ar kada pagalvojote, kad mes taip priprantame prie istorijų apie save, kad jomis ir tampame? Kad emocijos, su kuriomis keliamės, kurių apimti ateiname į darbą, tampa lyg uniforma, o galiausiai – ir mumis pačiais?
– Parduotuvė yra kaip teatras, ir mano vaidmuo čia visada teigiamas – tai didelis pliusas. Nes jei žmogus vaidina neigiamą vaidmenį, paskui lengvai su juo susitapatina. O čia visą laiką vaidini tegiamą vaidmenį, – šypsosi Aušra Drėgvienė, – Ankščiau būdavau tokia susiraukus ir susirūpinus, o dabar stengiuos pozityviau į viską žiūrėti. Net raukšlių mažiau! Pastebėjau, kad ir nuotraukose geriau atrodau. Kaip juokais sakau, dabar turiu pataikūnišką veidelį!

Sustiprėjo ir pralinksmėjo
Aušra – iš tų žmonių, kurie nuo pirmų pažinties minučių pareiškia, kad yra neįdomūs pesimistai, o tada visąlaik kvatoja ir kalba taip, kad nėra kada iš nuostabos burnos užčiaupti. Gal čia kaltos pareigos, tarsteliu – juk dar rudenį straipsnių ciklui LAIMĖ DIRBTI mano kalbintas, kitas „Maximos“ klientų herojus, taip pat salės darbuotojas Laurynas Tamašauskas džiugino visai kitokia pasaulio perspektyva (interviu su juo rasite ČIA).
– Mes, salės darbuotojai – laisvieji valstiečiai! Gal dėl to ir su polėkiu, – kikena Aušra, – Mano darbas – kaip koks kompiuterinis žaidimas: tiesiog azartą pagauni dirbant, vis pildai lentynas tuščias, tarsi žaistum tetrį. Tikrai labai smagus darbas. Gal fiziškai kiek sunkiau, reikia daug judėt, bet čia, manau, tik pliusas: aš ankščiau kiaušinių dėžę vos pakeldavau, o dabar ji man kaip pūkelis. Ir nuotaika geresnė – judėjimas, manau, prie to prisidėjo labai.
Sakau Aušrai, kad po tokių įspūdžių visi tokio darbo norės, o jei dar pridėtų tai, kad salės darbuotojai dažnai džiaugiasi atsikratytu viršsvoriu… Aušra tik ranka numoja.
– Svorio aš nenumečiau, nes čia nemokami pietūs, – šypsosi. – Raumenų užsiauginau tikrai, nes ankščiau buvau tokia… paliegus, tie mano kaulai ploni, bet va pečiai paplatėjo, dabar sau daug labiau patinku.

Naujame darbe pradėjo… kalbėti
„Maximoje“ Aušra dirba jau trejus su puse metų. Baigusi siuvinių konstravimą, šešiolika metų praleido prie siuvamosios mašinos – nuo sėdėjimo ir nugarą pradėjo skaudėti, dėl itin kruopštaus darbo pablogėjo regėjimas.
– Ankstesniame darbe mažai kalbėdavau – tokia darbo specifika. O grįžus namo irgi, vyras jei ko paklausdavo, aš tik  „mhm, mhm“. Tai ir sakydavo, kad kaip trenkta maišu – vos prakalbu. Dabar gi parduotuvėje aš pralakstau beveik 12 valandų. Pralekia tas laikas, kaip sekundė! O parėjus namo dar ir plepu be perstojo – norisi papasakot kažką. Tai vyras juokiasi, kad dabar atvirkščiai viskas – negaliu užsičiaupti! O ir nuovargis daug malonesnis.
Moteris prisipažįsta: kruopštaus darbo jau nebenori – atsivalgė. Daugių daugiausia gali kelnes palenkti, jei kas paprašo, o dabar džiaugiasi darbo paprastumu.
– Mano atmintis nėra labai gera, tad džiaugiuosi, jog dirbu darbą, kuriame apsieinama be spaudimo – jeigu tu kažką pamiršai padaryti, vis tiek po valandos prisiminsi ir padarysi. Čia nėra nieko, kas būtų super sudėtinga, nėra tokių problemų, kurių nebūtų galima išspręsti, ar labai didžiulės atsakomybės, kuri slėgtų.

Laimes dieta Patreon banner

„Niekada nesiskųsk. Niekada nesiteisink“.
– Salėje vyksta teatras, o čia, tarnybinėse patalpose, yra užkulisiai. Žinoma, kad visko čia būna, bet toks gyvenimas – nieko gi baisaus. Savigrauža neužsiimu. Žinot, supermodelis Kate Moss yra pasakiusi: „Niekada nesiskųsk. Niekada nesiteisink“. Tai ir aš stengiuosi taip daryt – jei pasiteisinu vieną kokį kartą ir užtenka, – prisipažįsta Aušra, o aš jos žodžius dedu į tokią nematomą skrynią tiesų, kurias verta įsiminti ilgam. Ir praktikuoti. Tad viskas, nuo šiol kartą pasiaiškinsiu ir gana! Bet, tiesą pasakius, tai dar ne viskas.
– Vienas mano pirkėjas, armėnas, man davė labai gerą patarimą: neimk nieko blogo į galvą ir nieko sunkaus – į rankas. Aš darbe pakankamai visko prisikilnoju, tad kai reikia į parduotuvę, jau geriau nueisiu du kartus, bet maišų netempsiu – kam save varginti? Be to, ir negražiai atrodo! – paprotina mane Aušra.

Negali tik imti
– Man vyras dažnai priekaištauja, kai pasakau, jog man užtenka ir sodybos – nenoriu niekur toliau keliauti. Man čia visko užtenka! Pas mus, „Maximoj“, judėjimas kaip Indijoje, kolektyvas myli vieni kitus kaip didelė itališka šeima, ir šventė čia niekada nesibaigia, kaip kokiam Paryžiuje! – šypsosi Aušra ir beria komplimentus Vilniuje įsikūrusio BIG prekybos centro klientams: daug jaunų šeimų, visi mandagūs, sportiški – net ir vyresnio amžiaus klientai itin žvalūs ir energingi, – Vos pradėjusi dirbti, galvojau, kad negali taip būti – negi čia klientai kažkaip specialiai surinkti?
Bet tikiu, kad šiuo atveju labai daug įtakos turi senas geras posakis: kaip šauksi, taip ir atsilieps. Neįdėjęs, negausi. Ir Aušra puikiai jį iliustruoja.
– Taip, kiekvienam mūsų reikia dėmesio. Dale Carnegie yra pasakęs: išklausyk žmogų ir daug pasieksi. Ir aš tikiu, kad reikia visuomet apsikeisti vaidmenimis, įlįsti į jų kailį. Ir ne tik su pirkėjais – su artimais žmonėmis taip pat. Tokia gyvenimo taisyklė: tu gali kitam pasiguosti, bet reikia mokėti kitus išklausyti, švelnų, padrąsinantį žodį surasti – negali tik imti.

„Tuos, kurie man kažko pavydi, aš labai nuoširdžiai užjaučiu“
Moteris tiki, kad aptarnavimo sferoje pasipūtimui ir susireikšminimui vietos nėra – toks žmogus, pasak jos, nei pats laimingas bus, nei kitus džiugins: „ Aš, pamenu, vaikystėje kažką pirkau, skaičiavau kapeikas, nepataikiau duot kiek reikia. Ir pardavėja iškart: „Ką mokykloj neišmokė skaičiuot?!“. Man buvo toks šokas! Galvojau, kaip suaugęs žmogus gali taip kalbėti su manimi – juk aš dar vaikas! Ir aš tada taip užpykau, kad iki šiandien atsimenu. Ir sau pažadėjau niekada taip su žmonėmis nesielgti. Netikiu nei puikybe, nei pavydu. Matyt, iš tėvo  paveldėjau šią savybę – aš niekam nepavydžiu, mane džiugina, kai kitiems sekasi. Juk jeigu jiems sekasi, tai nereiškia, kad jie kažką iš manęs atėmė, jie tiesiog gavo tai, ko nusipelnė, dėl ko dirbo ar stengėsi. Nu tai ir ačiū Dievui! Pavydas suėda žmogų. O tuos, kurie man kažko pavydi, aš labai nuoširdžiai užjaučiu“.

Ir kiek turiu, tiek man ir užtenka
Beklausant jos, susidaro įspūdis, kad Aušra gyvena taip, lyg eitų šokio žingsneliu per miuziklą: jos mintys lengvos, ji nieko pernelyg nesureikšmina ir visur randa ką apdainuoti.
– Man čia labai patinka! Jeigu pernelyg įkaistu judėdama, nueinu į pieno skyrių, prieš šaldytuvų atsivėsinti. O jau kai labai įtūžtu, keliauju į šaldiklį – ten +4 laipsniai, tai kelios minutės ir vėl rami, ir vėl gyvenimo džiaugsmas grįžta, – kvatoja. – Dabar esu tikrai labai laiminga savo darbe. Ankščiau tokia nebuvau – pamenu, žiūrėdavau į laikrodį vis. O dabar pasižiūri ir stebiesi, kad jau beveik visa diena praėjo. Aš visuomet galvojau, kaip aš ištversiu tą 12 valandų pamainą, o čia, pasirodo, kad nėr ką veikt! Aš laiminga dėl to, ką turiu. Ir kiek turiu, tiek man ir užtenka.

O jeigu jus laimingais padarė kažkas iš mylimos parduotuvės personalo – kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotoja – gerus žodžius palikti jiems galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

Turinys paruoštas bendradarbiaujant su

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).