DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Romano vertas pardavėjos gyvenimas ir daugybė moteriškos laimės receptų7 min read

7 lapkričio, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Romano vertas pardavėjos gyvenimas ir daugybė moteriškos laimės receptų7 min read

Reading Time: 5 minutes

„Atsistojus prie kasos su pilnu vežimėliu prekių, prie manęs pribėgo konsultantė pardavėja Marytė ir pasiūlė apsipirkti savitarnoje. Atsakiau, kad man bus nepatogu pačiai skenuoti prekes, nes vežimėlis pilnas prekių, o ji su šypsena veide pasakė: „Panele, aš viską padarysiu už Jus.“ Taigi, kol Marytė skenavo mano prekes ir tvarkingai dėjo į maišelius, mes dar spėjome pasišnekėti apie mano mažylio gimtadienio šventę, nes pirkau nemažai dekoracijų. Iš parduotuvės išėjau su labai gera emocija“, – štai tiek žinodama apie Marytę Kučinskienę (54) vykau pasikalbėti į Kaune, Veiverių gatvėje įsikūrusią „Maximą XXX“.
Nuolatinės pirkėjos paliktas atsiliepimas buvo tarsi mini CV – Marytės gyvenimo aprašymas. Ir aš, pakeliui į Laikinąją sostinę, pagalvojau: „O kas būtų, jei mes darbdaviams ar naujai sutiktiems žmonėms turėtume pateikti ne visus universiteto diplomus, o kelių sakinių įspūdį ar emociją, kurią dovanojame nepažįstamiems žmonėms? Kaip tai keistų mūsų pačių požiūrį į kitus ir kasdienį elgesį?“.
Straipsnių ciklui LAIMĖ DIRBTI kalbinu jau 9-ąją heroję – tai „Maxima“ vykdomos kampanijos, kviečiančios pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, dalis. Iš visų kažko išmokau: turėti tikslą, timptelėti save už ausų, nenustoti žaisti, nepaliauti mokytis, įveikti baimes, rasti laiko mylimai veiklai. Marytė – ne išimtis. Tad kviečiu su ja susipažinti.

Vaikystės pamokos džiugina iki šiol
„Maximoje“ moteris dirba nuo 2006-ųjų, sako, jos gyvenimas ir džiaugsmai – paprasti, kaip ir visų: daržas, kiemas, knygos, anūkai, gražaus amžiaus sulauksi mama.
– Esu iš penkių vaikų šeimos. Iš čia tas šeimos branduolys. Mama visus mus penkis užaugino viena. Kai mirė tėtis, man buvo 5-eri, o jauniausias brolis gimė praėjus mėnesiui po tėtės mirties, – pasakoja Marytė. – Galvoju, kad tokios vaikystės dėka išmokau džiaugtis tuo, ką turiu, dėkoti už mažiausias smulkmenas ir gyvenimo suteiktas progas. Anksti tapome savarankiškais – nenorėjome mamai būti našta. Palaikome vienas kitą, išmokome gyventi krūvoje: jeigu bėda, iškart visi supuolam padėti. Nėra nei pavydo, nei pykčio, tik džiaugsmas vienas kitu. O ir mamai 82-eji, ji labai stipri, gražiai sensta. Labai džiaugiuosi ja.
Marytės lūpomis kalba pasididžiavimas, sako, gerais žmonėmis mus visus užaugino, o to įrodymas – ir specialus priedas prie pensijos, kurį mama, kaip daugiavaikė, pradėjo gauti prieš kelerius metus – už užaugintus ir gerai išauklėtus vaikus.

Ant sofos nepasiilsėsi
Pati Marytė didžiąją dalį savo laisvo laiko skiria anūkams – padeda dukrai. Ar savus vaikus ir anūkus auginate skirtingai, paprovokuoju.
– O taip! Anūkė – mano didžiausias tortas!Bet savus vaikus labai mylėjau ir galiu pasakyti, kad jų meilę taip pat stipriai jaučiu ir dabar. Žentas kartais paburba, kad „Ta močiutė taip išlepina, mes nebesusitvarkom“, o aš atsakau, kad „Ta močiutė nedaro nieko, ko jai neliepia daryti vaikai.“. Viskas, kas geriausia, ateina iš šeimos – visa stiprybė, visa išmintis, – tikina pardavėja.

Laimes dieta Patreon banner

Ir netikėti Maryte negali – juk kone kas antrame sakinyje pamini vyresnę seserį.
– Turiu labai artimų kolegių, su kuriomis ir pasijuokti galime, ir bėdomis pasidalinti, bet sesuo yra sesuo – tą ryšį pakeisti sunku. Kai tik ištaikome progą, abi lekiame į Birštoną, pasivaikštom, kavos išgeriame, o paskui – trims valandoms į „Eglės“ sanatoriją, po pirtis ir baseinus. Taip atsipalaiduojame! Štai aną mėnesį turėjau keturis laisvus savaitgalius, tai visus šeštadienius ir turškėmės, -šypsosi moteris, o mano antakiai pakyla iki plaukų augimo linijos – šitaip netingėti!
– O ką? Iki Birštono juk pusvalandis kelio, negi dabar ant sofos voliosies?!Ant sofos nepasiilsėsi. Tad lekiam prasiblaškyti arba keliaujam į Panemunės miškus. Ten be galo graži gamta.

Nuo moterų rato iki ledus pralaužiančios šypsenos
 Marytė kitąmet švęs 55-erių metų jubiliejų, bet atrodo gerokai jaunesnė. Tik pradėjus žarstyti komplimentus, graudintis ima. Sudrausminu – juk makiažas nubėgs, reikai ne ašaras lieti, o savo švytėjimo paslaptį išduoti. Marytė paslapčių nesaugo.
– Anksčiau, iki atsirandant anūkams, laisvalaikiu platindavau kosmetiką. Labai mėgdavau tuos konsultančių susibūrimus. Buvimas moterų rate, kur visos tokios moteriškos, pasitempusios, labai pakrauna. Pasidalini savo džiaugsmais, rūpesčiais, kitų pasiklausai, suvoki, kad visos tuo pačiu gyvename, ir įsikvepi. Manau, visoms moterims reikia veiklos ar užsiėmimo, kur galėtų pabūti tarp kitų moterų, – net nušvinta pasakodama. Švytėjimas nesibaigia ir prabilus apie darbą, – Man patinka būti maloniai: šypsaisi, pakalbini – nieko juk šitas nekainuoja! O kiek tai duoda atgal! Pirkėjai tampa pažįstamais, nors ir parduotuvė, rodos, didelė, bet visada paklaus, kuo gyvenu, kaip sekasi. Anksčiau bijodavau visko!Net į kokią įstaigą nueiti, dokumentus nunešti, bet darbas „Maximoje“ išlaisvino, pamilau žmones, supratau, kad man niekas blogo nei linki, nei nori. Čia dirbdama įgavau daugiau drąsos – juk su tiek žmonių kasdien bendrauju! Ir pačių įvairiausių! Savo kailiu patyriau, kad šypsena, dėmesingumas pralaužia bet kokius ledus.

Tarp laimės receptų – ir šiek tiek egzotikos

Marytė savo gyvenimu patenkinta, sako, esanti užimta ir laiminga, o kažkokių mokslų ar pokyčių imsis tik išėjusi į pensiją. Akimirkai nutylame, mėgaujamės kava, tik staiga…
– Pamenu, kai dukra susirado antrą pusę, sūnus jau suaugo, vis dažniau kambario duris užsidarydavo. Likau kaip ir viena. Anūkų dar nebuvo, tad nusprendžiau… pradėti lankyti pilvo šokį, – netikėtai prisipažįsta, ir negali nustoti juoktis, kai netenku žado: ši kukli, visko bijojusi moteris ėmėsi pilvo šokių?
–  Viskas vyko spontaniškai – radau skelbimą ir pagalvojau, kodėl gi ne?
Kaip pasikraudavau energijos per tas treniruotes! Tebeturiuvisus kostiumus, ir net namie kartais pašokdavau! – mirkteli.
– Tai pilvo šokis – vienas iš būdų prisišaukti laimę? – perklausiu, mintyse jau užsirašinėdama į kursus.
– Kolegos nepadės, jei esi surūgęs ar piktas – reikia save pačiam paminkyti. Jeigu liūdna, stengiuosi nuvyti mintis: einu pasidarbuoti į sodą, pasivaikščioti, paskaitau knygų. Susikaupi, pagalvoji, kad stovint vietoje ir pergyvenant nieko nebus, ir judi pirmyn.

Skaitantiems – Marytės knygų TOP
Skaitymas – viena Marytės silpnybių. Kadangi prieš tai kalbinta herojė Laura parekomendavo savo knygų TOP’ą, mėgiamiausiomis paprašau pasidalinti ir šios pašnekovės.
– Konkordijos Antarovos „Du gyvenimai“ – įspūdinga knyga, stora ir smulkiom raidėm, jau vakarais nepaskaitysi, bet užtat kaip įkvepia!Ir leidžia apie daug ką pamąstyti. Ajahn Brahm „Dramblys, kuris pamiršo laimę“ – pamokos, kaip džiaugtis kiekviena akimirka. Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“ – lengvas ir neįpareigojantis romanas su gyvenimiškos išminties intarpais. Dabar skaitau Mariaus Repšio knygą – labai patinka, – šypsosi.

Nepamiršti savęs ir kitos pamokos
Marytė ilgus metus dirbo siuvėja, baigusi profesinę mokyklą, pradėjo dirbti Kauno Ziberto šilko kombinate.
– Su drauge buvome pirmūnės – visur siūlydavomės dirbti papildomai, darydavome daugiau nei kitos. Net laikraštyje esame buvusios! Tuomet uždirbdavau300 rublių. Užteko viskam!Ir po to visuose darbuose stengiausi – jei galiu kažkur padaryti maksimumą, kodėl gi ne? Bet visada turėjau taisyklę – priedus prie algos, premijas ar dovanų čekius išleisti tik sau: geresniam kremui ar geidžiamam šampūnui. Šeimai ir taip alga atitenka, o kada save pamylėsiu?  – juokiasi Marytė, o aš kad deduosi pamokas į galvą, kad deduos – net dūmai rūksta. Deduos ir džiaugiuos.
– Žinote, Rimante, knygoje „Du gyvenimai“ perskaičiau labai geras pamokas, kuriomis tikrai vadovaujuosi:Nieko nebijoti. Dirbti dabar ir iš visų jėgų. Neimti svetimo. Nesmerkti žmonių – juk niekada nežinai, kas vyksta žmogaus viduje, ir dėl kokių priežasčių jis gyvena vienokį ar kitokį gyvenimą. Reikia priimti visus.

O aš manau, kad reikia ne tik priimti, bet ir dėkoti. Nes jūsų padėkos dovanoja galimybę susipažinti su tokiais šviesiais žmonėmis kaip Marytė. Jei ir jus kas pradžiugino – kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas, įvertinti ir pagirti juos galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU  

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).