DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Parduotuvės pamainos vadovė: „Atėjau pusmečiui, likau 20-čiai metų“6 min read

8 spalio, 2020 4 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Parduotuvės pamainos vadovė: „Atėjau pusmečiui, likau 20-čiai metų“6 min read

Reading Time: 4 minutes

Nors Kaune, Krėvės prospekte įsikūrusios „Maximos XX“ pamainos vadovė Jolita Liubinienė (41),  kasininke jau seniai nebedirba, bet net ir dabar, juokiasi, naktį prikelta, visų vaisių ir daržovių kodus išvardintų: „Negaliu sau leisti nežinoti – gal dėl to man mano darbe taip įdomu“.

Žodis „įdomu“, pasirodo, yra labai stiprus. Būtent dėl jo Jolita „Maximoje“ – jau dvidešimt metų. Išgirdusi šį skaičių, išpūčiu akis, juk ne kiekvienas toje pačioje darbovietėje išdirba puse gyvenimo.

– Kai mokiausi buhalterijos, čia atlikau praktiką. Vėliau jau įsidarbinau kasininke. Bet ja buvau neilgai, gal tris mėnesius. Paskui išgirdau „eik į vyr.kasininkes“. Taip ir prasidėjo mano kelias. Man buvo 21-eri, – prisiminusi šypsosi mano pašnekovė. – Tiesą pasakius, į „Maximą“ atėjau pusmečiui! Galvojau tiek padirbsiu, pasimokysiu. O vis dar čia! Dabar, kai su jumis kalbu, net neatrodo, kad tiek metų čia dirbu! Kažkaip labai greitai laikas prabėgo. Čia „Maximoje“ daug iššūkių, daug projektų. Jeigu būtų toks monotoniškas darbas, tikriausiai ir neišdirbčiau tiek. Pirmom dienom, pamenu, buvo tokia nežinomybė! Labai daug prekių atrodė, labai didelis asortimentas. Dabar čia aš – kaip žuvis vandenyje.

Laimes dieta Patreon banner

Autoritetas auginamas per žinias

Jolita atvira – jai patinka pastovumas, o ir kolegos jau seniai spėjo tapti šeima. Prie kompiuterio, sako, 8 valandas niekaip neišsėdėtų – moteriai reikia judesio, jai patinka būti tarp žmonių.

– Esu matematikė. Kai mokiausi, atrodė, jog apskaitininkės darbas man labai tiktų, bet galiausiai supratau, kad man būtinas bendravimas.

Kai paklausiu, kas jai yra tikras lyderis, pirma mintis, kuri pamainos vadovei ateina į galvą, yra žmogus, turintis gerą santykį su darbuotojais.

– Su savo komanda dažnai bendrauju per skanų humorą. Rytais juos pašnekinu per informacijos mikrofoną, pasveikinu su nauja diena, kad nuotaiką pakelčiau. Geras vadovas, manau, savo autoritetą parodo per žinias, gali prieiti prie bet kurio darbuotojo ir jam padėti. Kadangi per tiek metų dirbau  ne vienoje pozicijoje, man nesunku susitapatinti – žinau, kokios problemos ar klausimai gali kilti kolegoms.

Nuo vaikystės mokoma kovoti už save

– Kai atėjau čia dirbti, žinoma, tokio didelio pasitikėjimo savimi nebuvo, – prisipažįsta Jolita, –  Nors visada mokėjau už save pakovoti, buvau reikli sau ir kitiems. Šias mano savybes greitai pastebėdavo parduotuvės direktorės – būtent jos mane skatino augti, kėlė pareigose. Buvau užsitarnavusi vadovų pagarbą, nes niekam niekada neleisdavau manęs pastumti ar neteisingai su manimi pasielgti – nesvarbu, kokias pareigas tas žmogus beužimtų ar kiek vadovų man virš galvos būtų. Labai myliu savo darbą. Kaskart, kai einu per salę, rodos, turiu matyti viską, kiekvieną detalę, kaip kokiame paveiksle. Parduotuvė – tai gyvas organizmas. Tas mane labiausiai ir žavi.

Jolita – itin šiltas, jautrus, pareigingas žmogus, žinantis savo vertę. Ir nors šios savybės, rodosi, turėtų būti artimos kiekvienam, sutikti jas vienoje krūvoje ne taip jau ir dažnai pavyksta. Iš kur visa tai, klausiu.

– Mane mano tėvukas ir mamos brolis taip mokė ir augino. Niekada nesakė, kad turėčiau būti kuklesnė, patylėti ar pabūti savo vietoje. Atvirkščiai – buvau mokoma niekam nenusileisti, visada kovoti už save. Visada buvau tvirta. Ir dabar aš geriausiai su vyrais sutariu.

Didžiausias malonumas – žinoti

„Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Jolita gavo mėnesio klientų herojės titulą.

Nesu kaunietis, bet turiu giminių Kaune, todėl kartais aplankau šį miestą. Kartą teko apsipirkti  Krėvės g. 14B esančioje „Maximoje“.  Kas nustebino, tai darbuotojų geranoriškumas. Ko teiravausi, tą ir sužinojau. Kadangi nesu didelis skalbimo miltelių žinovas, tai teko pasikonsultuoti su pro skyrių einančia pamainos vadove Jolita. Manęs buvo maloniai pasiteirauta, ar aš esu  alergiškas ar ne. Taip pat pasiteiravo kokius dažniausiai drabužius plaunu. Sulaukiau iš Jolitos neatsainių patarimų, kas pigiau kas geriau, kur taikoma akcija. Jaučiau, kad bendrauju su savo srities specialiste. Malonaus aptarnavimo sulaukiau ir prie kasos, todėl kai tik turiu galimybę, vis užsuku į šią parduotuvę apsipirkti.“ – rašoma atsiliepime, Jolitai atnešusiame apdovanojimą.

Moteris šypsosi – klientų padėkos, kaip ir prieš dvidešimt metų, taip ir dabar jai yra didžiausias akstinas dirbti.

– Visą laiką mane motyvuodavo pirkėjai. Ne valdžia, ne kažkas kitas, o pirkėjai. Atsiliepimai, geras žodis. Man patikdavo parodyti, kad savo srityje esu profesionalė. Netgi ir šį pagyrimą, kai gavau, labiausiai džiaugiausi žodžiais „…kaip specialistė“. Man svarbu klientui padėti išsirinkti ne tik tinkamiausią prekę, bet ir rasti finansiškai naudingiausią pasiūlymą. Pati kitur apsipirkdama retai to sulaukiu, gal dėl to man aptarnavimas, įsigilinimas į tai, ką darai, toks svarbus, – tikina Jolita. – Niekada nesuprasiu žmonių, kuriems niekas neįdomu, kuriems svarbiausia tiesiog praleisti 8 valandas. Ateina, atsėdi ir išeina. Aš manau, kad jei tu dirbi ten, kur tavęs niekas nejaudina, niekas nemotyvuoja ir tau neįdomu, kankintis nereikia – visada galima rasti darbovietę, kurioje dirbti bus malonu.

Prie laimės prisideda ir turiningas poilsis

Malonu darbe, malonu ir namie, nes ten laukia mėgiami hobiai. Derinti darbą su malonumais, pasak Jolitos, labiausiai padeda darbo grafikas.
– Mes, visos „Maximos“ senbūvės pasišnekame ir galvojame, kad darbo grafikas labai geras ir jis tikrai prisidėjo prie to, kad šitiek metų čia dirbame. Keturias padirbi, po to – keturios laisvos. Tiek laiko visiškai pakanka ir atsigauti, ir pailsėti, ir vėl pilnam jėgų grįžti į darbą.
Tų jėgų pasisemti ir šviežia galva kibti į veiklas, pasak mano pašnekovės, jai labiausiai padeda laisvalaikio veiklos. Viena jų – kelionės.
– Su vyru keliaujame po Lietuvą. Esame tiek apvažiavę, kad dabar, juokiamės, net nebėra kur – visos pagrindinės lankytinos vietos, Nacionaliniai parkai išbraukti iš sąrašo. Dabar jau naujas atradinėjame, – šypsosi, – Prieš kokius ketverius metus atradau rankdarbius: gaminu įvairiausias puokštes iš kankorėžių, mezgu, mėgstu skaityti. Artimieji bamba, kad ir per laisvas dienas nedirbti negaliu, bet man čia visai kitokia veikla, kiti smegenų pusrutuliai užimti, gaunasi savotiška meditacija, tad kurdama labai pailsiu.

 


Tikiuosi, kad Jolita jus įkvėpė aukštyn iškelti smakrą, ištiesi nugarą ir garsiai pasakyti, ko esate verti. Na, o jeigu be to dar kažkas pradžiugino ir apsiperkant – skirkite kelias minutes tam žmogui pasakyti, kad jis savo darbą atlieka puikiai. Nesvarbu kas – kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas, jūsų įvertinimas svarbus kiekvienam. Įvertinti ir pagirti juos galite ir mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu

8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU


Daugiau skaitykite čia.

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).