DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Pardavėja tiki mandagumo galia: „Būk malonus, ir tau pasaulis šypsosis“5 min read

18 kovo, 2021 4 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Pardavėja tiki mandagumo galia: „Būk malonus, ir tau pasaulis šypsosis“5 min read

Reading Time: 4 minutes

– Kaip ir daugelis gyvenimo patyrimų, laimė darbe prasideda nuo požiūrio – nuo to, kaip matai savo darbą ir žmones, su kuriais dirbi, – tikina konsultantė-pardavėja Teresa Polkovnikova (55).

– Man labai svarbu augti – pokyčiai, naujos žinios, mano nuomone, labai prisideda prie monotonijos išardymo. Kai žinai, kad neužsistovėsi kaip vanduo baloje, kad kiekvieną dieną vis kažką sužinosi, kažką naujo atrasi, darbas visai kitaip einasi, – šypsosi Teresa.

Šiais laikais šis faktas skamba kaip egzotika, bet „Maximoje“ ji įsidarbino prieš dvidešimt metų.

Laimes dieta Patreon banner

– Iki tol teko padirbėti keliose parduotuvėse, bet 90-ieji buvo sunkus metas, daugybė verslų užsidarė, bankrutavo. „Maxima“ man ištiesė pagalbos ranką pačiu tamsiausiu metu. Ne visi tą suprato ir įvertino darbo vietas, kurias sukūrė šis prekybos tinklas. Man tuomet, pamenu, tas skambutis, kad gavau darbą dar visai naujai atsidariusioje „Maxima Bazėje“ rodėsi kaip tikra dovana! – su lengvu grauduliu pradžią prisimena pašnekovė, – Buvo prieššventinis laikotarpis, ieškojau darbo, o jie ieškojo pastiprinimo, tad teko dirbti visur ir viską – ir prie kasų, ir salėje. Vadovai matė, kad noriu dirbti, ir iškart po švenčių sulaukiau pasiūlymo likti ilgam. Taip ir likau iki šiandien.

Sparnams užtenka ir vieno pirkėjo

Iš darbo per visą tą laiką, prisipažįsta Teresa, buvo išėjusi tik kartą – kaip pati juokiasi, labai neilgam.

– Sugrįžau po mėnesio. Pagalvojau, kad man vis dėlto „Maximoje“ geriausia – po darbo „Maxima Bazėje“ kiekviena parduotuvė atrodė kaip sava, o ir sugrįžusi išsirinkau arčiau namų esančią. Tame ir patogumas dirbti dideliame tinkle – jei norisi pokyčio ar kitokio darbo grafiko, visada gali pasiteirauti apie laisvas vietas kitose parduotuvėse, – šypsosi konsultantė pardavėja, ir tikina, kad dabartinėje parduotuvėje, Vilniaus Naugarduko gatvėje esančios „Maxima XX“ ją labiausiai įkvepia vadovė. – Direktorė Dovilė yra puiki psichologė. Kaskart su ja pasikalbėjus, rodos, dingsta visos bėdos, lengviau pasidaro, nuotaika kita ir dirbti norisi. Manau, kad geras vadovas yra ne tik apie darbą, o apie dėmesį darbuotojui, komandos sutelkimą.

Daugybė žmonių, besikalbėdamos sutariame su Teresa, laimės darbe neranda, nes nėra įsivardinę, kas jiems yra laimė dirbti, kokie dalykai jiems reiškia sėkmę, išsipildymą, kas atneša pasitenkinimą darbu.

– Kai žinai, kas tave įkvepia, dirbti daug lengviau. Ir man visokių dienų būna, bet žinau, kad turiu susitelkti į gera – juk žmonių ateina įvairių. Tačiau užtenka vieno pirkėjo, kuris šiltą žodį pasako ar komplimentais apiberia, ir visą dieną būni kaip ant sparnų.

Čia gi apie Tave!“

Ta proga, kad jau Teresa prasitarė apie komplimentus, noriu su jumis pasidalinti pirkėjos atsiliepimu, kuris „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Teresai atnešė klientų herojės titulą.

„Norėčiau pagirti dažnai savitarnos kasose dirbančią gražią blondinę kasininkę. Jos darbas yra tiesiog puikus pavyzdys, kaip turėtų kokybiškai dirbti savitarnos kasas prižiūrintys darbuotojai. Kai kasa prašo „palaukti konsultanto“, laukti teko daugiausiai apie 10 sekundžių piko metu. Ji visada mato, kai kažkam reikalinga pagalba, labai greitai padeda išspręsti visas problemas, niekada neužsiima pašaliniais darbais (pvz. krepšelių tvarkymų ir kasų valymu) tuo metų, kai jos pagalbos kažkas laukia. Priėjusi visada maloniai ir nuoširdžiai (o ne tiesiog formaliai) pasisveikina. Norėtųsi, kad visos kasininkės dirbtų nepriekaištingai, tačiau kol kas tarp visų Vilniuje dirbančių kasininkių (ir ne tik Maximos) taip galiu įvertinti tik jos vienintelės darbą, ir tik dėl jos apsiperku būtent Naugarduko g. Maximoje.“

Kaip reagavo sužinojusi, kad gaus apdovanojimą, klausiu Teresos, o ji kikena.

– Žinote, kai kolega perskaitė klientės atsiliepimą, galvojau, kad čia apie kažką kitą. Sakau: „Oho, kaip gražiai parašyta!“, o jis: „Čia gi apie Tave!“. Nepatikėjau. Ilgai svarsčiau, ką įsigysiu už dovanų gautą čekį ir nusprendžiau, kad pirksiu kavos aparatą – taip gerdama kavą, 2-3 kartus per dieną, prisiminsiu visus gerus klientų įvertinimus.

Iš žuvytės – į beveik liūtę

Kaip per du dešimtmečius, kuriuos praleido „Maximoje“ pasikeitė pati Teresa ir parduotuvė?

– Anksčiau visur, ne tik „Maximos“ parduotuvėse būdavo griežti išvaizdos reikalavimai: tam tikros spalvos batai, tvarkingas makiažas, dailiai sušukuoti plaukai. Dabar šiuo atžvilgiu laisvės daug daugiau, bet man pasitempti, pasipuošti prieš darbą taip ir liko įpročiu – labai vertinu švarą ir tvarką. Tiek savyje, tiek kasoje. Kai apmokau naujas kasininkes visada sakau:

„Mandagumas ir švara yra du svarbiausi dalykai“. Mes labai nuvertiname mandagumą, o jis daug durų atveria, galybę problemų išsprendžia – šypsosi konsultantė-pardavėja, – Būk malonus, ir tau pasaulis šypsosis.

Į laimės dirbti receptą, priduria Teresa, jei įeina ramybės ir saugumo jausmas, užtikrintumas dėl rytojaus, kurį jaučia dirbdama.

– Man dar labai svarbu bendravimas, pagarba ir supratimo jausmas, ateinantis iš kolegų ir administracijos. Kantrybės man niekada netrūko, o štai drąsą kasose užsiauginau. Anksčiau, dar iki pradėdama dirbti „Maximoje“ buvo nedrąsi, kukli, rami – visada atrodydavau kaip kalta! Buvau kaip pelytė. Nors ne, buvau kaip žuvytė, nes net prakalbėti bijojau. O dabar visai kitaip. Nesu liūtė, bet drąsos ir laimės bendrauti turiu nepalyginamai daugiau. Galiu pasakyti, kad kiekvieną dieną baigiu būdama laiminga. Uždarau kasą, pasidžiaugiu savimi, savo darbu, ir keliauju namo.

Laisvas dienas Teresa leidžia vaikštinėdama po Vilnių, jai patinka lankytis tiek muziejuose, tiek drabužių parduotuvėse, o namie laikas bėga su istorine dokumentika ir laidomis apie architektūrą. Ko sau palinkėtų, Teresa?

– Palinkėčiau sau laimės. Kas man yra laimė? Laimė man yra kelionės. Dabar laukiu savosios į Tunisą. Dėl karantino ji buvo atidėta metams, bet pagaliau jau skrisiu. Birželį. Laukiu nesulaukiu, bet nė nemirktelsiu ir jis ateis.


Žinote kas dar yra laimė? Dovanoti šiltus žodžius kitam. Tai galite padaryti ir dabar, nieko nelaukdami. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau – kasininkes, salės darbuotojus, kepėjas ar mėsininkus, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).