DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: „Man patinka matyti klientų šypsenas, kurios šviečia net ir per kaukę“5 min read

19 rugpjūčio, 2021 4 min

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: „Man patinka matyti klientų šypsenas, kurios šviečia net ir per kaukę“5 min read

Reading Time: 4 minutes

– Net nebūčiau susapnavusi klientų herojaus apdovanojimo, man tai atrodė kaip kažkas iš kosmoso. Rodos, eini, stengiesi, dirbi, padedi, ir nieko, o kartais padarai smulkmeną, ir ji kažkam suskamba, – šypsosi kasininkė-pardavėja Sandra Ripkauskienė (30), tapusi šio mėnesio klientų heroje.

Abi su Sandra juokiamės, kad laimė, matyt, ir susideda iš smulkmenų, juk, žiū, tiek metų su mylimais žmonėmis gyvename, bet to laiko kartu pernelyg nesureikšminame, kita vertus kavos puodelis į lovą, miela žinutė ar net krautis įjungtas telefonas širdyje gali sujudinti karščiausius jausmus.

Ir šiuo atveju, apdovanojimas „Maximos“ iniciatyvoje, skirtoje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Sandrai atiteko už tai, kad nieko nelaukusi sureagavo į kliento prašymą: netyčia išpylęs dezinfekcinį skystį ant žemės, jis apie tai pranešė pardavėjai – baiminosi, kad kitas žmogus nepaslystų. O Sandra, nieko nelaukdama, pati viską ėmė ir sutvarkė. Pirkėją toks neabejingumas sužavėjo, jis skyrė kelias minutes šiltam atsiliepimui palikti, ir štai, jūs skaitote apie naujai iškeptą klientų heroję.

Laimes dieta Patreon banner

Laisvalaikis – mylimai veiklai

– Visi mano pasiekimai, visi nuopelnai yra dėl kolektyvo. Mano komanda man yra viskas. Mūsų parduotuvėje nėra taip kad „tu darysi tą ar aną“, esame kaip vienas, skubame vienas kitam padėti, per petį nesižvalgome, kuris padarys. Jei vienam blogai, vadinasi blogai visiems – net problemas sprendžiame visi kartu, – neslėpdama pasididžiavimo pasakoja Sandra. – Kiek su draugėmis pasikalbame, jų darbuose taip nėra, o mes mokame kalbėtis, vieni kitus girdime – tai yra labai svarbu. Iki pandemijos, būdavo, ir išvažiuodavom kartu, ir šventes po darbo surengdavome. Dabar visa tai esame atidėję, bet gimtadienius švenčiame. Komanda man tapo šeima, ir yra didžiausia bei svarbiausia laimės dirbti dalis.

Sandra šiltus žodžius kolegoms sako taip tvirtai ir užtikrintai, kad sąla širdis. Ji atvira – toksiškoje aplinkoje niekada negalėtų dirbti, tad būtent bendruomeniškumo jausmas, o ne atlyginimas ar kiti pliusai jai yra didžiausia motyvacija.

– Pinigų man užtenka. Papildomai užsidirbu laisvomis dienomis – darau makiažus. Nuo vaikystės buvau, kaip mama sakydavo, princesė. Makiažas, mada visada buvo mano silpnybė. Esu baigusi makiažo kursus – tai mano hobis, mano meilė, dažau nuotakas, drauges įvairiomis progomis. Manau, kad tokia kūrybiška, išpildanti veikla po darbo valandų turi daug įtakos bendrai laimei, pasitenkinimui gyvenimu.

Nenorai ir kardinalūs pokyčiai

Tai va, pasirodo, ši puiki, klientų itin mylima pardavėja – ne tik pardavėja, bet ir makiažo specialistė. O pagal išsilavinimą – buhalterė.

– Ja nė dienos nedirbau. Mokiausi, kaip sakoma, dėl popieriaus, kad kažką baigusi būčiau. Netraukė manęs visai, nors įgytos žinios labai darbe praverčia, nes greitai gaudausi, lengvai išmokstu dalykų, tinku visur, kur mane pastato, – šypsosi Sandra ir atvirai, trumpai ir aiškiai, kaip ir priklauso gyvenant Žemaitijoje, prisipažįsta, kad netraukė jos ir pardavėja būti. – Kategoriškai nenorėjau! Auginau sūnų, buvau namų šeimininkė. O „Maximoje“ atsidūriau per vyrą. Pamenu, kažkokio daikto užsigeidžiau, o jis pajuokavo: nori – užsidirbk. Taip ir atsiradau čia. Ir tikrai nemažai užtruko, kol pripratau, buvo labai nelengva, nemeluosiu, kiekvieną aplinkos žodį, priimdavau asmeniškai, labai išgyvendau dėl klientų komentarų, bet dabar viskas visai kitaip. Kuo tolyn, tuo lengvyn. Jaučiu, kaip pati keičiuosi, kaip švelnėja charakteris, ir bendrauti išmokau, o anksčiau į atlapus kibdavau, ir niekam nepasiduodavau, net kolegoms. Užtat dabar priimu, girdžiu, o jeigu kažkas nepatinka, ieškau sprendimo

Klientų paprašė… nebenešti gėlių

Kas lėmė tokį lūžį, klausiu Sandros – juk nuo merginos, kuri prieš ketverius metus atėjo į Kretingoje, Žemaitės alėjoje įsikūrusią „Maximą X“ ir išgirdusi menkiausią pastabą nesulaikydavo ašarų, ji tapo darbu bei gyvenimu besidžiaugiančios klientų heroje!

– Labai daug padėjo psichologijos kursai. Juos pradėjau lankyti, nes turėjau iššūkių gyvenime, o susirinktos žinios praverčia ir darbe. Užsidėjau savotiškus šarvus – viską, ką man sako klientai, priimu kaip teigiamą dalyką, ne kritiką sau. Štai, pavyzdžiui, jei skundžiasi, kad eilė per ilga, atsakau: „Jūs teisus, aš jus suprantu ir jus girdžiu – ką padarysi, ačiū, kad palaukėte“, ir, žiūrėk, jau šypsosi. Žmonės nori būti išgirsti. O aš anksčiau ginčydavausi iki nukritimo. Kas iš to? Tik padidinsi pykčio burbulą. Piktų žodžių nereikia pasiimti sau. Jei juos į save įsidėsi, savyje laikysi, dar juos prikelsi apie tą įvykį visiems pasakodamas, pyktis niekur nedings.

Bet juk sakoma, kad šaukštas deguto ir medaus statinę pagadina, tarsteliu Sandrai, o ji purto galvą.

– Nepagadina, žinokite. Kasdien susiduriu su tiek gerų, mandagių žmonių, kad jei vienas ir labiau surūgęs pasitaiko, jis visų tų šypsenų, padėkų ar palinkėjimų, kurių sulaukiu, tikrai nusverti negali. Man patinka bendrauti su klientais, matyti jų šypsenas, kurios šviečia net ir per kaukę. Žinokit, būna, pirkėjai net ir man nuotaiką pakelia, jei mato, kad ne ta koja iš lovos išlipau ir pati surūgus sėdžiu. Anksčiau ir gėles dovanodavo, bet dabar nebepriimu, nes gėlių būdavo tiek, kad vyras ėmė pykti, – kvatoja Sandra, – tad prašau apsiriboti gerais žodžiais – man gana ir to, kad geros dienos palinki.

O ko sau palinkėtų pati Sandra?

– Sveikatos žinoma – jos visiems norisi. Antro leliuko ir kilti karjeros laiptais, niekada nestovėti vietoje. Taip, esu tas žmogus, kuriam reikia spyrio į minkštąją, bet jei kas pasiūlytų save išbandyti parduotuvės vadybininko ar pamainos vadovo poste, net nedvejočiau. Ne tik norėčiau, bet ir žinau, kad sugebėčiau. O šeima darbui netrukdo. Manau, atvirkščiai – vaikai yra didelis akstinas toliau mokytis ir save realizuoti.


O kaip paskatinti žmogų dar labiau augti, dar labiau stiebtis ir stengtis tame, ką daro? Ogi pagirti jo gerą darbą, nuoširdų dėmesį, atidumą detalėms ar norą jūsų dieną padaryti dar geresne. Salės darbuotojas, kepėja, mėsininkas ar kasininkė – šiltų žodžių visi laukia taip, kaip nelaukia, kad pasibaigtų vasara. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).