DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: „Kiek žmonėms nedaug reikia šilumos, kad širdies ledai ištirptų!“6 min read

31 gruodžio, 2020 4 min

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: „Kiek žmonėms nedaug reikia šilumos, kad širdies ledai ištirptų!“6 min read

Reading Time: 4 minutes

– Nereikia bijoti pokyčių. Nesvarbu, kiek tau metų bebūtų, ar kaip kardinaliai reiktų keisti gyvenimą – žmonės visur lieka žmonėmis, – šypsosi Tatjana Zaiceva (61), trisdešimt metų pradirbusi laivininkystėje, o dabar jau treti metai savo šypsena džiuginanti Klaipėdoje, Sportininkų gatvėje įsikūrusios „Maximos X“ klientus.

– Oi, kad jūs žinotumėt, kaip puikiai pailsėjau per šventes! – vos prasidėjus pokalbiui palaimingai atsidūsta konsultantė-pardavėja. – Dirbau iki Kūčių, o paskui 5 laisvas dienas turėjau, tad gavosi tokios mini atostogos, ir vėl į darbus – „Maximoje“ sutiksiu jau trečiuosius Naujus metus!
Iki darbo parduotuvėje klaipėdietės gyvenimas buvo surištas su laivyba: moteris dirbo „Lietuvos jūrų laivininkystėje“, laivybos saugos valdymo sistemoje, vidaus patikrinimo auditore.

– Tai  buvo darbas sausumoje, – juokiasi. – Įgulos instruktažai, naujokų rengimas – daugiausiai darbas su popieriais. Turėjau net jūrininko pasą, bet į jūrą su darbu niekada neplaukiau. Tik į keliones mūsų keltais, Kylio ir kitus uostus. Vėliau perėjau dirbti į danų laivybos kompaniją DFDS, darbas ten džiugino, bet savininkai nusprendė keisti verslo kryptį – atsisakyti krovininių laivų, pasilikti tik keltus, o verslą su visais darbuotojais parduoti. Galiausiai viskas baigėsi taip, kad pardavė tik laivus, o mes likome už borto.

Laimes dieta Patreon banner

 

Užsispyrusi džiuginti

Nors išbandymas ir pokytis buvo ne iš menkųjų, Tatjana apie jį kalba su lengvumu.
– Iš pradžių įsidarbinau kitoje parduotuvėje, bet buvo toli važiuoti ir darbo specifika gerokai skyrėsi nuo dabartinės. Tuomet draugė pakalbino ateiti į „Maximą“, pasakė: „Čia gera, čia tavimi pasirūpins, pamaitins, keturias dienas padirbsi, po to keturios laisvos, o ir parduotuvė šalia namų“ – susigundžiau. Savo buvusiame darbe pratinausi bendrauti su žmonėmis. Mokiausi psichologijos: kaip kiekvieną užkalbinti, kaip rasti priėjimą, tad baisu nebuvo, – šypsosi Tatjana ir džiaugiasi, kad savo užsispyrimu praskaidrinti klientų nuotaiką, greitai pelnė jų prielankumą ir meilę. – Aš matau, kaip visiems mums reikia šilto žodžio. Ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. Galvoju, juk jei juos pradžiuginsiu, taip bent 5 minutėmis gyvenimą prailginsiu. Būdavo, iš pradžių į mano šypseną žiūrėdavo nepatikliai, bet vieną, antrą dieną jam šypsaisi, nepasiduodi, tai, žiūrėk, jau trečiąkart ir jie su šypsena prie kasos prieina. Kiek žmonėms nedaug reikia šilumos, kad širdies ledai ištirptų! Šyla šyla ir atšyla.

Užsiaugino užsienio klientų meilę

Būtent dėl vienos pardavėjos ėjimas į šią parduotuvę visada ypatingas. Labai nuoširdi, visada su šypsena pardavėja. Labai puikiai kalba anglų kalba. Labai gerų manierų, ir labai kantri. Dažnai yra tekę matyti, laukiant eilėje, kaip gražiai ir be streso sureaguota į kiekvieną pirkėją, nesvarbu, koks pirkėjas bebūtų, kad ir kokia stresinė situacija. Labai mažai yra tekę sutikti tokių darbuotojų. Su didžiausia pagarba linkime pardavėjai kasininkei visada išlikti tokiai mielai, švytėti gėriu. Kad ir kokia sunki ar pilka diena, jos aptarnavimas kažkaip visada pakelia nuotaiką. Sėkmės jai visame.“ – rašoma atsiliepime, kuris „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Tatjanai atnešė klientų mėnesio herojės apdovanojimą.

– Kolegė Diana sakė, kad mano apdovanojimas – pavyzdys jos dukrai, kad reikia mokytis anglų kalbos, – juokiasi Tatjana ir netrunka pridurti, kad atsiliepimą parašiusius klientus puikiai atsimena, – Jiedu pora. Ji – lietuvė, jis – anglakalbis. Visada jam atėjus, angliškai paklausdavau, kaip sekasi, kuo galiu padėti, tuomet jis prisipažino, kad nors kita parduotuvė yra arčiau namų, jis važiuoja čia, pas mus, nes dėl šilto aptarnavimo jaučiasi daug patogiau. Tiesą pasakius, užsieniečių pas mus nemažai, ypatingai daug studentų. Su jais, būna, ir lenkiškai, ir angliškai pasikalbu, moku kelis žodžius latviškai – tas svečius iš Latvijos visada labai pradžiugina. O kalbėti aš nesigėdiju – pati žinau, kaip smagu būnant užsienyje išgirsti savo gimtą kalbą.

 

Susitarė su savimi

Kokius dar nerastus talentus ar asmenines savybes pastebėjo Tatjana, po trisdešimties metų kardinaliai pakeitusi savo darbinę veiklą?
– Klientai manęs dažnai klausia: „Ar nepavargstate nuo savo šypsenos?“. Pasirodo, ji ir per kaukę puikiai matosi! O aš tikiu, kad rūpesčius reikia palikti už darbo durų – kiti žmonės nėra kalti dėl to, kas dedasi tavo gyvenime. Be to, juokiuosi, su kaukėmis gal net ir geriau – visi mato akis, o jos juk jaunos! Tad sulaukiu irgražių komplimentų.

Iš ko dar, be bendravimo, mylimų kolegų ar malonių pirkėjų žodžių, susideda Tatjanos laimė dirbti, pasiteirauju.
– Iš noro dirbti. Pamenu, kai nusprendžiau eiti dirbti pardavėja, susitariau su savimi: yra darbas arba nėra darbo. Du žodžiai: YRA NĖRA. Jeigu jau nusprendi, kad YRA, tuomet eini ir dirbi, ir savo darbą darai gerai bei su meile. Nesvarbu, ką bedirbtum – ar valytoja, ar generaline direktore. Ši nuostata man labai padėjo drąsiai ryžtis pokyčiams.

Bardų klubas – antroji šeima

O, kad jūs girdėtumėte, su kokia energija ir šiluma kalba ponia Tatjana – iš jos gyvybė ir energija plūsta kaip pavasarinis upelis. Pasirodo, prie tos meilės gyvenimui labai prisideda ir moters laisvalaikio veikla – ji priklauso Klaipėdos bardų klubui „Синий троллейбус“ (liet. Mėlynas troleibusas).

– Iki karantino, visos komandos susitikdavome kartą per mėnesį, o šiaip būdavo daug repeticijų – ir chore, ir po vieną. Didelė ir marga ta mūsų klubo kompanija: lietuviai, totoriai, ukrainiečiai, baltarusiai. Klubui jau 10 metų, visi esame kaip šeima. Būna, po penkis susiorganizuojame, keliaujame kažkur. Šią vasarą klubo bičiulis susitarė, kad mus priimtų jo draugai, tad skridome į Armėniją, Jerevaną. Buvo nuostabi kelionė, – berte beria Tatjana, – Dabar bus pirmi metai, kai Naujųjų nesutinkame drauge. Net sūnus juokiasi: „Mama, kada paskutinįkart per Naujuosius buvai namie?“. Bet klube mums išties smagu. Dainuojame viską – nuo mamų, močiučių dainų iki „Pink Floyd“ kūrinių. Vienai iš klubo narių – 81-eri, o ji – dar ir komandos kapitonė! Dainuoja ir jaunėja akyse. Kai turi veiklos, niekada nebūna liūdna. Svarbiausia – nenuleisti rankų, eiti, daryti, būti šalia draugų, artimųjų, bendraminčių. O jei jau sveikata neleidžia judėti, juk yra kompiuteris. Štai mano draugė neseniai man džiaugėsi: „Tatjana, man ir keliauti nereikia – viską apžiūriu internete. Po Luvrą pavaikščiojau, turus po didžiausius miestus apėjau – kompiuteris mums atveria visą pasaulį.“

Nepagydoma optimistė

Būtent kelionių ir laiko su draugais paskutiniu metu Tatjanai labiausiai trūksta.
– Tikiuosi, kad greitai vėl galėsime bendrauti ir keliauti. Kad būsime sveiki. Kad į pasaulį ateis daugiau ramybės ir optimizmo, – šypsosi konsultantė-pardavėja, – Aš ir pati esu nepagydoma optimistė. Visada, matyt, tokia buvau, bet dabar, su nauja veikla, su metais, tą pozityvą dar labiau puoselėju.  Mano šūkis yra: negąsdink savęs ir kitų! Ryte atsikėlei, kojas rankas jauti – džiaukis. Lapai ant medžių yra? Puiku! Lapų nėra? Bus gi kažkada! Kai nori, visur ir visada įžvelgsi gera.


Na, o jeigu jums kažkas niūrią dieną pavertė į gerą? Jei kažkas pradžiugino, patarė, pasiūlė, padėjo, skirkite minutę atsidėkoti. Kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas – gražūs žodžiai šildo visus iki vieno.

Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).