DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Kasininku įsidarbino per 18-tą gimtadienį: „Norėjau pajusti, kaip tie pinigai uždirbami“6 min read

21 sausio, 2021 5 min

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Kasininku įsidarbino per 18-tą gimtadienį: „Norėjau pajusti, kaip tie pinigai uždirbami“6 min read

Reading Time: 5 minutes

– Visada su tėvais apsipirkinėdavome „Maximoje“, ir dažnai save pagaudavau galvojant, kad mano pirmasis darbas bus būtent darbas parduotuvės kasoje. Todėl tą pačią dieną, kai tik man suėjo 18-ka metų, per savo gimtadienį, nuėjau į Liepkalnio „Maximą“ ir įsidarbinau kasininku, – šypsosi šio mėnesio klientų herojus Vitalij Nedveckij (27).

Kodėl jį, dar jaunuolį, traukė būtent šios pareigos, pasiteirauju Vitalijaus – juk turėjo visas galimybes dar pasidžiaugti laisve, laiku su draugais ir gyvenimu po tėvų sparnu!
– Visada, kai tik būdavome Liepkalnio „Maximoje“, stebėdavau kasininkų darbą. Mane žavėjo tai, kad jame labai daug bendravimo su žmonėmis, o aš pats tuomet dar tikrai nebuvau drąsus – norėjau to išmokti. Mano pirmoji „Maxima“ ir buvo Liepkalnyje. Joje pradėjau dirbti dar besimokydamas vidurinėje mokykloje. Sutariau patogų, su pamokomis nesikertantį darbo grafiką, informavau savo mokytojus – visi mane palaikė, – su džiugesiu pradžią prisimena šiuo metu Rinktinės gatvėje esančioje „Maxima X“ vyr.kasininku dirbantis jaunas vyras. – Žinote, kažkaip niekada nesijaučiau nuskriaustas dėl to, kad dirbu. Anaiptol – laiko užtekdavo ir mokslams, ir diskotekoms, ir laisvalaikiui su draugais. Kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai. Be to, man buvo labai svarbu turėti savo paties pinigų, nepriklausyti nuo tėvų – norėjau pajusti, kaip tie pinigai uždirbami.
O ar pamena, ką pirko iš pirmo atlyginimo?
– Ne, nepamenu, bet žinau, kad kai jį gavau, tiksliai nepasakysiu, berods, tai buvo apie 700 litų, man tai buvo tiek daug, kad negaliu jums apsakyti! Pamenu tik jausmą, kad buvau be galo patenkintas – niekada tokios sumos, su kuria galiu daryti, ką noriu, nebuvau turėjęs, – kvatoja Vitalij.

Lietuva laimėjo prieš Angliją

Dar bedirbant „Maximoje“, pasakoja pašnekovas, pusbrolis jam pasiūlė kartu vykti į Angliją – padirbėti mėsos fabrike.
– Keturis mėnesius dirbau fasavimo skyriuje, pakavau mėsą. Po to pasiėmiau savaitę atostogų ir parskridau į Lietuvą. Bet po tos savaitės su šeima ir bičiuliais, supratau, kad grįžti nebenoriu. Taip, Anglijoje atlyginimas buvo didesnis, mokėdavo jį kas savaitę, bet supratau, kad namie man lengviau. Nors ir pakeliavome, ir draugų ten susiradau, bet Lietuva nugalėjo viską. Nusprendęs likti, pagal skelbimą įsidarbinau Naugarduko gatvės „Maximoje“ – dirbau ir salėje, ir kasoje. Po kurio laiko vadovai man pasiūlė atostogų išleisti vyr.kasininkę. Bijojau, kad nesusitvarkysiu su tokiomis pareigomis, bet viskas pavyko puikiai ir taip prasidėjo mano vyr.kasininko karjera, – nuosekliai ir su didele šypsena apie savo profesinį kelią pasakoja Vitalij. Apie jo grįžimą netruko sužinoti ir Liepkalnio parduotuvės kolegos – pasikvietė pas save. – Kurį laiką dirbau 1,5 etato, dviejose parduotuvėse. O galiausiai buvau pakviestas į Rinktinės gatvę. Tiesa, sulaukęs pasiūlymo, sutikti neskubėjau – pirmiausia norėjau pasikalbėti su direktore, pamatyti, ar galėsime kartu dirbti. Man labai svarbu, kad kolektyvas būtų kaip šeima, kad vienas kitam padėtų. O po tiek metų aptarnavimo sferoje mes iškart galime nuskaityti žmogų. Užteko vieno pokalbio ir likau.

Laimes dieta Patreon banner

Kolektyvas yra viskas

Nuo pat pirmos darbo dienos, prisipažįsta Vitalij, jo kolegos jam teikė didelį džiaugsmą.
– Kai kalbu apie laimę dirbti, galiu pasakyti, kad kolektyvas yra viskas. Antroje vietoje stovi pirkėjai. Bet ir su vienais, ir su kitais mums sekasi. Niekaip negaliu atsistebėti, kaip mūsų vadovė sugeba visiems pakelti nuotaiką ir įkvėpti dienai ryte. Gali būti ir kelių minučių susirinkimas, bet iš jo išeisime su šypsena, o jei jau ką sveikina, tai tai padaro taip nuoširdžiai, kad visi ašarojame. Tai yra labai svarbu. Norėčiau, kad ji gautų geriausios direktorės apdovanojimą, – garsiai pasvajoja Vitalj. – O ir pirkėjai mūsų kokie nuostabūs! Ir saldainių atneša, ir padėkoja, ir pagiria, kad parduotuvė tvarkinga. Mes vakare su kolegėmis visada stengiamės sutvarkyti salę „pagal liniuotę“, tad, žinokit, vakariniai klientai paėmę prekę iš lentynos, kitą pastumia į priekį – kad neliktų tuščios vietos, ir būtų gražu!

 

Nori išbandyti viską

„Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Vitalij tapo klientų mėnesio herojumi ir šiuo apdovanojimu labai džiaugiasi. Klientai, tikina, yra didžiausi jo įkvėpėjai ir mokytojai.

– Štai, aną pamainą apsipirkinėjo viena močiutė, o kadangi parduotuvė mūsų nedidelė, pirkėjai daugiau mažiau tie patys, priėjau, pasisveikinau su ja, paklausiau, kaip laikosi, o ji prie kasos nuėjusi susigraudino ir kolegės klausia: „Kas tą žmogų taip išmokė bendrauti?“. Mes dažnai galvojame, jog tam, kad pradžiugintume kitą, reikia kažko ypatingo. Bet iš tiesų elementarus pasisveikinimas, padėka gali padaryti stebuklą – kiekvienam mūsų svarbu būti pastebėtam, – įsitikinęs vyr.kasininkas, kitąmet švęsiantis dešimtmetį „Maximoje“. – Labai daug čia išmokau. Visų pirma – tai pažinti žmones, bendrauti, greiti spręsti problemas. Šiuo metu kartais pavaduoju ir pamainos vadovus. Man siūlė šias pareigas, bet dar norėjau likti dabartinėse, iki galo perprasti vyr.kasininko darbą. Ne vienas kolega mane drąsina eiti vadovauti parduotuvei, bet aš tikiu, kad geras direktorius turi būti pabandęs visas parduotuvėje esančias pozicijas, tik tuomet žinosiu, kaip pagelbėti kolegoms, ką patarti ar užbėgti klaidoms už akių.

Linkėtų drąsos neimti į galvą

– Tikiu, kad, žiūrint iš šono, darbas „Maximoje“ atrodo nelengvas. Aš taip pat, prisipažinsiu, nedrąsiai jaučiausi pirmomis dienomis. Bet visada, žinokit, gelbsti komanda – ir pagloboja, ir kantriai paaiškina. O ir kodų sistema dabar visai kitokia nei prieš daug metų, nebereikia nieko mintinai mokytis ar į sąsiuvinius rašyti – viskas daroma tam, kad kuo patogiau dirbti būtų.

Tikėti Vitalijumi – nesunku. Kai paklausiu, ką veikia per keturias išeigines, jis net juoktis ima.

– Iki karantino, kai dar buvo galima dirbti skirtingose parduotuvėse, laisvomis dienomis… dirbdavau Žalgirio „Maximoje“. Aš visada tik dirbu, dirbu ir dirbu. Kur dėsiu uždirbtus pinigus? Pirksiu namą! – drąsiai ir įkvepiančiai svajoja Vitalij, bet, paklaustas, ko sau palinkėtų, vis dėlto prabyla apie drąsą. – Jos sau ir palinkėčiau. Aš visą laiką labai pergyvenu dėl visko. Net kai reikia pamainos vadovus pavaduoti, labai imu į širdį tą darbą. Reiktų būti kiek ramesniam, mažiau nervintis dėl smulkmenų, drąsos neimti į galvą. Užtat džiaugiuosi, kad kolegos manimi tiki labiau nei aš pats savimi – jų dėka ir imuosi visų savo iššūkių. Tikiu, kad viską spėsiu – esu dar labai jaunas.


O jeigu jūs nespėjote pagirti kasininkės, kasininko, kepėjo, mėsininko ar salės darbuotojos, visada tai galite padaryti ir dabar, nieko nelaukdami. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU 

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).