DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Kasininkės laimės formulė: „Kai tu šypsaisi, ir tau šypsosi“7 min read

25 birželio, 2020 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Kasininkės laimės formulė: „Kai tu šypsaisi, ir tau šypsosi“7 min read

Reading Time: 5 minutes

Kauną iškeitusi į Jonavą Danutė tikina, kad didžiausią džiaugsmą gyvenime jai teikia… pats džiaugsmas, dalinimasis juo, na, ir dar sportas, arbata bei naminiai gyvūnai.

– Labai malonu pačiam, kai kitam darai gera. Pozityvumas mane traukia kaip magnetas. Žinoma, visko būna, ir sunkių akimirkų, ir diena ne ta, bet imiesi darbo ir užsimiršti. Nesąmonė aplink save sėti niūrumą, nes ne veltui sakoma: kaip šauksi, taip ir atsilieps. Aš to principo laikausi, ir, galiu pasakyti, kad esu laiminga.

Pokalbiui su kasininke-pardavėja vykstame iki Jonavos. Čia, Plento gatvėje įsikūrusioje „Maximoje“, Danutė Račelytė (37) dirba jau trejus metus – kaip pati juokiasi, atsiminti lengva, nes įsidarbino per Jonines.

Laimes dieta Patreon banner

Gimusi ir augusi Kaune, Danutė savo darbinę kelionę su „Maxima“ pradėjo būtent ten, o kai paprašau prisiminti prieš kiek metų tai buvo, trumpam stabteli: pirmiausia pasako, kad prieš dešimt, galiausiai suskaičiuoja, kad prieš trylika.

– Matote, tas laikas čia man atrodo lyg vienas mėnuo! Norėjau darbo su žmonėmis. Nuo mažens buvau mokoma jiems padėti. Tad kasininkės-pardavėjos darbas mane visada labai traukė. Tiesa, dar iki ateinant į „Maximą“, buvau įsidarbinusi kitos įmonės daržovių ceche, dirbau sandėliuose, buvo šalta ir drėgna. Pamenu, pradėjau dirbti vasarą ir rudenį jau palikau darbą, nes pamačiau, kad nebegaliu žiedų užsimauti – dėl sunkių darbo sąlygų prasidėjo sąnarių uždegimas, pradėjo sąnarius sukioti, tad labai džiaugiausi, kad laiku susigriebiau ir išėjau, nes nežinia, ką dabar daryčiau.

Nenorėjo, kad baigtųsi pirma diena darbe


Apsigydžiusi skaudulius, Danutė nužygiavo tiesiai į Kaune, Pramonės gatvėje, esančią „Maximą“ ir sėdo į kasą.

– Sistema buvo visai kitokia nei šiandien, reikėjo daug daugiau atsiminti. Pirmas darbas buvo susirašyti sveriamų prekių kodus į sąsiuvinį. Dabar jau jų nebereikia – viskas sistemoje, bet anuomet prekes mokėjome mintinai: sausainiukai, saldainiukai, daržovės… Pamenu, kad taip įsismaginau dirbti, jog atėjus darbo dienos pabaigai, kai vadovė pasakė, kad galiu eiti namo, net šiek tiek nusiminiau, niekur eiti nenorėjau – man taip patiko! Niekas nepasikeitė iki šiol.
Danutės pozityvas – nesuvaidintas. Pokalbio metu mažiausiai dešimt kartų ji pakartoja, kad klientai jai yra didžiausia laimė darbe.

– Man tiesiog patinka žmonės. Man patinka VISI žmonės – nuo mažiausio iki didžiausio. Jie visi šilti, paglosto širdelę geros dienos palinkėdami – visada malonu, kai padėkoja. O ir darbas mano nėra monotoniškas. Dirbu savitarnos kasose, tad net ir sporto klubo nereikia – per dieną prisilakstau į valias. Be to, visada slaptai pasidžiaugiu, kad mano darbas toks, jog turiu daugiau šypsotis – juk neisi prie žmogaus susiraukusi kaip mumija. Kai tu šypsaisi, tai ir tau šypsosi, o kai dar bendrą kalbą randi, tuomet išvis smagu.

Apdovanojimas – už paslaugumą


Tai, kad kasininkė myli savo darbą, neliko nepastebėta – „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje įvertinti jos komandos narių darbą, Danutė tapo klientų mėnesio heroje.

„Noriu pasidžiaugti ir padėkoti savitarnos kasoje dirbančiai Danutei. Ji visada labai maloniai padeda, pataria, kantriai paaiškina ir labai greitai ,,sukasi“. Šiandien apsipirkimo metu buvo mažiau žmonių, tai ji savitarnos kasoje pati, savo iniciatyva, nuskenavo sunkesnes preke, kas man, šiuo metu būnant nėščia, buvo didele pagalba. Apskritai, šios parduotuvės personalas yra malonus, paprašius pagalbos visada padedantis. Šiuo metu tai mano mėgstamiausia parduotuvė.“ – rašoma klientės paliktame atsiliepime.

Pačiai Danutei herojaus titulas buvo tikrai netikėtas: „Maniau, kad čia rinkimai kaip į Seimą – reikia kandidatų. Negalėjau patikėti, kad mus apdovanoja tiesiog taip, už gražius klientų žodžius. Gaunasi kaip dvigubas įvertinimas“.

Laisvalaikį skiria sportui


Moteris prisipažįsta, kad per keturias išeigines spėja ir pailsėti, ir darbo pasiilgti.

– Vadovė mūsų puiki, kolektyvas draugiškas. Jei yra kokių nesklandumų, ateiname ir išsiaiškiname – niekas akmens užantyje nesinešioja, tad ko daugiau norėti? Mano dienos visada atrodo panašiai. Jau nubusti stengiuosi su gera nuotaika, kad kuo sklandesnė diena lauktų. Arbata ryte, dantukai išvalyti, „Labas rytas, Lietuva“ pažiūrėta, naujienos sužinotos – galima ir keliauti, – šypsosi Danutė, – Žinoma, būna visokių nemalonių mažmožių, bet negi dabar tas bėdas į darbą tempsiesi? Darbas yra darbas, namai yra namai.

O kas tuose namuose? Kas labiausiai džiugina? Kaip bėga laisvos Danutės dienos?

– Labai mėgstu sportuoti. Žaidžiu lauko ir stalo tenisą. Jau kelerius metus savo 2% skiriu šiai sporto šakai, einu žaisti į vieną Jonavos mokyklų. Tai treneris sakė, kad dabar, skyrusi dalį savo pajamų, galiu žaisti kiek tik noriu, – kvatoja moteris, kurios aktyvumas ties tenisu toli gražu nesibaigia. – Neseniai įsigyjau dviratį, tad per išeigines numinu ne vieną kilometrą. Dar ir su draugėmis, kaimynais kieme į krepšį pamėtome. Visas mano laisvalaikis prabėga lauke. Jonava tam – labai tinkamas miestas.

Jonavoje pigiau, o Kaunas – ranka pasiekiamas


Prakalbus apie Jonavą, pasiteirauju pašnekovės, kas lėmė sprendimą Kauną iškeisti į daug mažesnį miestą. Danutė atvira – persikėlė dėl praktinių sumetimų.
– Nuoma čia gerokai pigesnė. Tad persikrausčiusi kurį laiką net važinėjau dirbti į Kauną. Ir dabar per išeigines pas drauges nulekiu. Joks čia atstumas – vos dvidešimt minučių kelio. Kartais per patį Kauną ilgiau važiuoji, – ranka numoja kasininkė. – Iš pradžių nuomojausi butą, bet dabar jau įsigijau. Smagu, nes remontą pagal save pasidariau ir augintinius galiu ramia galva, nieko neklausdama auginti. Jonava – labai jaukus, nedidukas miestelis. Mano teta čia gyvena, paragino pagalvoti apie persikraustymą. Pamaniau, o kodėl gi ne? Pagyvenau ir prigijo man Jonava. Aš nevairuoju, tad čia susisiekimas daug paprastesnis, viskas viename spindulyje. O jei Kauno pasiilgstu, šoku į autobusą ir jau po pusvalandžio esu centre.

Netikėtai tapo… „močiute“


Kol kalbamės, Danutė nenustoja šypsotis. Tikina, kad priežasčių liūdėti neturi, nes dabar vienintelis jos rūpestis ir didžiausias džiaugsmas – kačiukai.
– Oi, net neklauskit, kiek jų pas mane… Pas gimines užmačiau ir užsinorėjau. Sako, arba imi visus tris, arba nė vieno. Pasiėmiau tris, vieną padovanojau kaimynei. Liko du. Prieš karantiną planavau nuvežti į veterinariją, sterilizuoti, bet…

– Tapote močiute?

– Tapau močiute! – kvatoja Danutė, – Kačiukai penki, jau tuoj – du mėnesiai, išmokyti ant kraiko eiti, tad metas šeimininkų ieškoti. Atiduoti, žinoma, gaila, nes šeimos neturiu, faina, kai grįžus namo kažkas dūksta, kažkas laukia. Bet gyvenu bute, tad sąlygų nėra tokių kaip nuosavame name. Tik žinau viena: bet kam nedovanosiu, man labai svarbu, kad jie nukeliautų į mylinčias ir rūpestingas šeimas.

Nežinia iš kur tiek meilės ir tas noras duoti, nes jis daug didesnis nei smulkaus sudėjimo Danutė, kuri šiuo metu ieško savanoriškos veiklos – nori laisvu nuo darbo metu padirbėti neatlygintinai.

– Kiekvienoje mūsų dienoje yra gerų smulkmenų. Tai nebūtinai turi būti kažkas ypatingo, bet jei norėsi, tikrai surasi teigiamų dalykų. Kita vertus, jei norėsi prie kažko prisikabinti, rasti kabliuką taip pat ne problema. Atsikėlei, saulė šviečia – to jau vien pakanka, – tikina kasininkė, – Svarbiausia, kad sveikata nė vieno mūsų nepavestų. Kad pas visus viskas būtų gražu ir ramu, kad giminės nesipyktų, taikoje, darniai gyventų. Ir kad visi visur pabandytų pamatyti nors trupinėlį pozityvo.


Na, o jei trupinėlį pozityvo jums padovanojo kažkuris „Maximos“ darbuotojas, nepamirškite atsilyginti tuo pačiu. Atsiliepimą dėl puikaus kasininkės, kasininko, kepėjo, mėsininko ar salės darbuotojo darbo galite palikti jums patogiausia forma: mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

 

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

#REKLAMA


Su daugiau herojų galite susipažinti čia.

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).