DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Į kasininkes – iškart po mokyklos: „Prekyboje matau savo ateitį“6 min read

10 rugsėjo, 2020 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Į kasininkes – iškart po mokyklos: „Prekyboje matau savo ateitį“6 min read

Reading Time: 5 minutes

Yra žmonių, kuriuos pamatęs žinai – jis visada laimingas. Taip ir su Sandra Makutonovič (23): vos tik ji mane pasitinka Vilniuje, Ukmergės gatvėje, įsikūrusios „Maximos X“ tarpduryje, pajuokauju, kad galiu vykti namo – iš merginos šypsenos ir energijos jau aišku, kad jai blogų dienų nebūna.

„Seniai norėjau parašyti padėką šiai darbuotojai, bet niekaip nerasdavau, kur galėčiau įvertinti šios mergaitės geraširdiškumą. Dažnai lankausi šioje „Maximoje“, ir kiekviena kartą čia užėjusi aš žinau, jog pamačiusi šią darbuotoją visada sulauksiu visokeriopos pagalbos, ji su manimi, man tik paprašius, gali ir aplink parduotuvę apeiti, pasiūlyti visas man prieinamas prekes, prie kasos visados sudeda visas prekes į maišelį, man nieko nebelieka daryti kaip tik padėkoti. Visados pamačius ją norisi vėl sugrįžti į šią parduotuvę. O kas labai džiugina, jog ji visados su šypsena ir jos beribis mandagumas.“ – rašoma klientės paliktame atsiliepime, kuris „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Sandrai atnešė klientų mėnesio herojės titulą. Tad jeigu, skaitydami šiuos šiltus žodžius, pagalvojote, kad turite jų ne ką mažiau – spauskite šią nuorodą ir padėkokite.
Na, o dabar metas pažinčiai su Sandra. „Maximoje“ ji – pusantrų metų. Atkeliavo čia iš kito prekybos tinklo, mat darbas arčiau namų ir sąlygos dirbti bei tobulėti dabartinėje darbovietėje, pasak jos, daug palankesnės.
– Kiek save prisimenu, mane visada traukė prekyba: tai Antakalnyje uogas pardavinėjau, tai dar kažkur prekiavau. Man patinka bendrauti, stebėti žmones. Taip, gal prekiaujant uogomis daug romantikos ir nėra, nes stovi vienoje vietoje, kalbini praeivius, bet parduotuvėje – visai kitas reikalas. Nuo pat pirmų dienų džiaugiausi, jog darbas įdomus, plataus profilio, darai viską ir mokaisi daug. Mūsų parduotuvė nedidelė, tad visomis užduotimis dalinamės, nėra jokios rutinos: tai lentynas prekėmis užpildai, tai peržiūri besibaigiantį galiojimą ar į kasą nueini, su klientais pabendrauji, – šypsosi Sandra.

Šypsena, kad ir kas benutiktų
Pasak jos, mažytę ir jaukią „Maximą“ darbo dienomis renkasi veiklūs, o savaitgaliais – vyresnio amžiaus žmonės.
-.Savaitgaliais čia srautas mažesnis, tad ir laiko pirkėjams gali daugiau skirti: išsiklausinėti, ko ieško, palydėti iki konkrečios lentynos, pasišnekučiuoti. Mūsų parduotuvė maža, joje prekių vežimėlių nėra, bet jei pamatau kokį sunkiau vaikštantį senolį, atvežu vežimėlį iš sandėlio, kad galėtų atsiremti ir nereiktų krepšelio neštis. Taip, galbūt pirkėjų vaikų ir anūkų vardų dar nežinau, bet anekdotų iš jų tikrai išgirstu, – kvatoja Sandra. – Žinote, jauniems žmonėms paprasčiau – jie žino, kur parašyti, kam paskambinti ir atsiliepimą palikti, o štai senjorams šiuo klausimu sudėtingiau, tad komplimentus jie žeria tiesiai į akis: „Ačiū, kad padedate“, „Ačiū, kad šypsotės“ – tokius dalykus girdžiu nuolatos.
O kaip su sunkiomis dienomis? Juk būna ir pilnačių, ir miego kartais trūksta, ir ne visi pasiruošę gerais žodžiais apipilti – kaip save susirinkti, kaip save užmotyvuoti, klausiu Sandros.
– Visur einu su šypsena, kad ir kas benutiktų. Visąlaik į viską stengiuosi žiūrėti pozityviai. Aš tiesiog esu tokia. Mūsų visa šeima tokia. Mama, sesė – visos mes labai daug juokiamės. Būna, žinoma, dienų, kai viduje užverdi, bet emocijos – neatsiejama mūsų darbo dalis. Mes esame tam, kad klientai būtų laimingi, o ne sugertų mūsų emocijas ir būsenas. Negali išsiplėšyt ir išpilt visų savo jausmų ant prekystalio. Labai svarbu suvokti, kad ne visos pastabos skirtos tau asmeniškai. Žodžiai daugiau pasako apie tuos, kurie juos ištarė, o ne apie tave.

Laimes dieta Patreon banner

Su kolegėmis kartu ir po darbų
Jeigu reiktų sudėlioti laimės dirbti receptą, klausiu Sandros, iš kokių ingredientų būtų jos tortas?
– Pirmiausia tai direktorė – parduotuvės variklis, kuris užveda visus. Geri kolegos. Su savimi atsinešta gera nuotaika, – išpyškina mano pašnekovė ir prisipažįsta, kad ateidama dirbti į „Maximą“  nė trupučio nesijaudino, – Iškart buvo jauku, nebijojau, kad manęs nepriims, greitai įsidirbau, su visais susibendravau. Man čia labai patinka, prekyboje matau savo ateitį. Augu čia. Dabar jau užimu vyr.kasininkės pareigas – apmokymus perėjau per keturias dienas! Esu dėl to labai dėkinga mūsų direktorei, nes ji yra toks žmogus, kuris visada skirs savo laiką ir padės. Ji skatina mokytis, jai nėra kvailų klausimų – gali ir iki vakaro su tavimi sėdėti ir viską nuosekliai aiškinti.
Sandros kolegės – vyresnės, merginos bendraamžė yra tik viena. Kaip jaučiasi Sandra, ar nereikia per save perlipti vadovaujant vyresniems?
– Aš niekam nevadovauju. Mes – komanda. Žinome savo tikslus, mums nereikia nieko pirštu rodyti, nereikia mūsų kontroliuoti ar dešimt kartų kartoti – vieni kitus suprantame iš pusės žodžio, puikiai žinome, ko susirinkome ir ką turime padaryti. Man tikrai pasisekė gauti tokius kolegas, visi dirbame su šypsenomis, palaikome vieni kitus, – tikina mergina, o jos žodžiais patikėti nesunku, mat, pasirodo, su bendradarbėmis ji susitinka ir uždariusi parduotuvės duris. – Einame arbatos arba pas kažkurią į svečius. Juk darbe nėra kada plepėti, o kalbų turime daug! Džiaugiuosi, kad amžiaus skirtumas nesijaučia, visos puikiai sutariame, net ir per išeigines pro parduotuvę prasukame pasilabinti, paklausti kaip reikalai.

Džiaugiasi tėvų palaikymu
Dar prieš įsidarbindama kasininke-pardavėja, Sandra išbandė padavėjos duoną, bet, šypsosi, ištvėrė tik du mėnesius.
– Man tiesiog buvo per daug įtampos. Juk jeigu kažkas ne taip, tarkim, maistas neskanus ar ne taip patiektas, velnių atsiima padavėja. Bet ne ji tą maistą ruošia, jos darbas yra maloniai aptarnauti, palinkėti skanaus, pažiūrėti, kad nieko netrūktų. Tačiau klientai nebūtinai viską taip mato. Tuo tarpu parduotuvėje pareigos aiškios: sukrauti, nuskenuoti, patarti – tikrai mažiau progų ant tavęs atsigriebti. Gali dirbi ramiai sau savo darbą, rūpesčių gerokai mažiau. Čia įgaunu daug gyvenimiškos patirties, išgirstu įdomių istorijų, išmokau greitai reaguoti, spręsti problemas ar net pagelbėti, kai koks klientas prastai pasijaučia.
Paklausta, ko sau palinkėtų, mano pašnekovė atvira – turi viską, ko reikia: neseniai ištekėjusi, ji dirba mylimą darbą, per keturias laisvas dienas lekia į Aukštadvarį, pas vyro tėvus, kur padeda darbuotis ir kartu atsipalaiduoja ūkyje, o per atostogas spėja ir kolegų pasiilgti.
– Džiaugiuosi, kad tėvai man niekada nepriekaištavo, kad po mokyklos niekur nestojau. Jie visada buvo mano pusėje ir visada palaikė mano pasirinkimus – juk tik aš pati žinau, ko noriu iš gyvenimo. Jie mato, kad man patinka, kad nesiskundžiu, tad džiaugiasi dėl manęs ir su manimi. Tiesą pasakius, dažnai klausiu savęs, kodėl kiti renkasi būti liūdni, o ne laimingi. Būti laimingu nėra sunku. Tai – pasirinkimas. Juk net ir apie rimtus dalykus galima kalbėti su šypsena.
Na, o jei mylima kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas pažadino jūsų šypseną, padėjo rasti ieškomą prekę, patarė ar apsipirkimą padarė dar malonesniu, padovanokite jiems savo padėką. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

 

 

 

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).