DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: į kasą atsisėdęs dėl skaudžios netekties, dabar jau matuojasi direktoriaus kėdę6 min read

26 rugsėjo, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: į kasą atsisėdęs dėl skaudžios netekties, dabar jau matuojasi direktoriaus kėdę6 min read

Reading Time: 5 minutes

Pokalbis, po kurio man paskaudo veidą. Ne, aš rimtai! Šypsojausi visą valandą, kol kalbėjomės su Povilu Karenga (22) – „Maximos“ iniciatyvoje, raginančioje klientus įvertinti parduotuvėse dirbančius žmones, gavusiu mėnesio herojaus apdovanojimą. LAIMĖ DIRBTI yra interviu ciklas, parengtas kaip dalis šios reklaminės kampanijos. Aš keliauju po Lietuvą ir kalbinu visus tuos deimantus, kurie nušviečia mūsų kasdienybę net tada, kai be nuotaikos keliaujame į parduotuvę pieno.
– Man patinka šypsotis. Kuo daugiau šypsaisi kitiems, tuo didesnį atlygį gauni atgal, – vos pagyrus jo pozityvumą nusišypso Povilas, – Kai pradėjau dirbti čia, prieš ketverius metus, rodos, ir klientai ne tokie linksmi buvo. O dabar jau pripratinau – vos įžengę į parduotuvę visi nušvinta.

Svarbiausia – turėti tikslą

Povilas „Maximoje“ – jau ketveri metai. Tačiau jo darbo parduotuvėje pradžios istorija nėra iš tų, kuriomis dalijasi aštuoniolikmečiai – jokio lengvabūdiškumo, tik pasididžiavimas neeiline jaunuolio branda ir atsakomybe už artimiausius žmones.
– Šeimoje nutiko didelė bėda, netekau tėčio. Liko tik mama. Reikėjo pult dirbti, kad jai padėčiau. Tuomet buvau dvyliktokas. Taip, bendraamžiai stebėjosi, kaip aš čia eisiu į „Maximos“ kasą dirbti. Žinote, jaunimas žiaurus, gali daug ko prikalbėti… Bet aš žinojau savo tikslą, žinojau, ko man reikia, ėjau ir dirbau. Ir nesvarbu, koks tas darbas. Turi veiklą, gauni pajamas, be to, labai arti namai – vadinas, kelionė į darbą nekainuoja, gauname nemokamą maitinimą. Į šią „Maximą“ pats apsipirkti užsukdavau kone kasdien, puikiai pažinojau pardavėjas, kaskart pasijuokdavome – nemačiau jokios priežasties, kodėl neturėčiau pabandyti, – pečiais gūžtelėjo Povilas, – Tuomet visi darbe man buvo mamos ir tėčiai. Buvau jauniausias kolektyvo narys.

Laimes dieta Patreon banner

Padavėju daugiau nebebus

Darbo vaikinas tikina niekada nebijojęs. Dar būdamas paauglys savaitgaliais vykdavo į mamos darbovietę padirbėti pagalbiniu darbininku, taip prisidurdavo prie kišenpinigių. Vėliau, sulaukęs šešiolikos, vasarai išmovė į pajūrį – susiviliojo padavėjo darbu. Bet paklaustas, kodėl neliko šioje sferoje, Povilas tik papurto galvą:  – Atsikandau padavėjo duonos ir supratau, kad oiiii, vaikeli, ne man čia tikrai!Į „Maximą“ žmonės ateina ne girtuokliauti, jie ateina maisto nusipirkti. O su padavėjo darbu visai kas kita: vasara, kurortas, kavinė – ko ten daugiau važiuoja, jei ne vartoti alkoholio? Būdavo visko. Dar buvau labai stambus, tad sulaukdavau daugybės užgauliojimų. Ir stilinę kavinės klientai yra į mane paleidę. Ir vis dėlto tai manęs kažkaip neatbaidė nuo darbų.

„Kiti gali, o aš ne? Aišku, kad galiu!“

Tiesa, Povilas prisipažįsta, kad pradėjęs dirbti „Maximoje“, šiek tiek abejojo savo pasirinkimu, nes lengva nebuvo, bet turėjo tikslą – išdirbti visą vasarą. Tačiau rudenį vaikino laukė du malonūs iššūkiai – ne tik sporto klubo veiklos organizatoriaus specialybės studijų pradžia, bet ir paaukštinimas, mat pastebėjusi jo entuziazmą ir pastangas, vadovė jį paskyrė į vyr.kasininkus:
– Labai džiaugiausi darbu ir tuo, kad be jokio vargo su juo galėjau suderinti studijas, – pasakoja Povilas ir priduria, jog niekada nesijautė nuskriaustas dėl to, kad turėjodirbti daugiau nei jo bendraamžiai, – Nežiūriu į aplinką, man nesvarbu, ką galvoja kiti žmonės – aš stengiuosi ir gyvenu dėl savo ateities. Aš visada – už savo išbandymus. Kai man pasiūlė tapti vyr.kasininku, pagalvojau: „O kodėl ne? Ką, aš negalėčiau? Kiti gali, o aš ne? Aišku, kad aš galiu!“ Taip, man buvo 18 metų. Bet koks skirtumas?! Aš tuo labai didžiuojuosi.

 

Per pusmetį – minus 30kg

Dar vienas dalykas, kuriuo didžiuojasi Povilas – per pusmetį numesti 30 kilogramų viršsvorio. Pirmųjų dvidešimties neteko išvykęs sezoniniam darbui, 6 savaites dirbo miškuose, kur kirto, nešiojo ir krovė egles.
– Buvo šalta, šlapia ir sunku. Oras nekoks, tempti medžius per visą mišką reikėjo… Tiesą pasakius, tiek dirbau, kad ištirpusius pirmuosius 20 kilogramų pastebėjau ne Anglijoje, bet tik grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs matuotis drabužius. Nuoširdžiai, svoris man niekada netrukdė, netrukdė ir tai, kad draugai vadino burbuliuku. Bet pajutęs lengvumą ,supratau, kad nereikia apsileisti ir dar numečiau 10 kilogramų. Daug judu, keliuosi penktą ryto ir dar iki darbo su šuniuku apeiname visą rajoną. Labai praverčia žinios, kurias gavau studijose, – tikina vaikinas.
O paklaustas, kodėl neliko užsienyje, sako, net nesvarstęs tokios galimybės: „Taip, pinigų užsidirbau, bet jei kas pasiūlytų grįžti, turėčiau baisiai gerai pagalvoti. Supratau, kad „Maximoje“ labai gera – šilta ir ramu, – kvatoja. – Man patinka Lietuvoje, man patinka mūsų kalba, mūsų žmonės, mūsų gamta. Laisvomis dienomis gamtoje stengiuosi praleisti kuo daugiau laiko. Su draugais sėdam į mašiną ir lekiam pasižvalgyti – tiek nuostabių ir neatrastų vietų pas mus pilna!

„Būk mano žentas!“

Dabar oficialios Povilo pareigos – konsultantas, tad kasoje nebetenka dirbti. Žinoma, kaip tikina vaikinas, jei eilės ilgos, ir į kasą nubėga, ir prekes pirkėjams padeda susikrauti.
– Kai direktorė pranešė, jog tapau klientų herojumi, visi su kolektyvu šokinėjome apsikabinę iš laimės. Labai norėjau laimėti, bet netikėjau, kad pavyks, nes mūsų „Maximos X“ klientai – vyresnio amžiaus, tad galvojau, negi jie dabar eis ir balsuos už mane. O, pasirodo, atsiliepimų buvo! Ir ne vienas! Ir pergalę atnešė ne senjorės pagyrimas, o jaunos moters, kuri matė, kaip padedu susikrauti krepšius vyresnio amžiaus klientei, skambutis. Gal iš tiesų aš visai geras? Va, anądien tokį juokingą komplimentą iš kliento gavau, sako, „būk mano žentas!“, sakau, bent nuotaką galima pamatyti? Juokėmės visą dieną su kolegom.

„Aš visada esu aš“

Kai paklausiu, kur paties Povilo laimės ir sėkmės darbe priežastis, vaikinas žodžių ilgai neieško.
– Aš stengiuosi, domiuosi procesais, darau darbus, kurie man ir nepriklauso – taip ir man pačiam įdomiau gyventi, ir kitų pasitikėjimą užsitarnauju. Teko ne kartą pamainos vadovus ir pačią direktorę atostogų išleisti. Buvo nelengva, nes žmonėms, su kurias įprastai dirbi kaip su kolegomis, vadovauti sunku, bet susitvarkiau. Vis dėlto esame vienas kumštis. Ne veltui mūsų pamainos šūkis: „Imu ir padarau!“. Matyti savo pastangų rezultatus yra didelė dovana. Tikiu, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Jei Tu darbe nelaimingas, didelė tikimybė, kad esi nelaimingas ir namie. Aš darbe – toks pats kaip namie, aš namie – toks pat kaip su draugais,  aš su draugais – toks pat kaip su svetimais. Aš visada esu aš, – šypsosi mano pašnekovas, o man taip ir norisi jį laisvomis dienomis iš Šančių išsivežti ir po mokyklas pavežioti, nes Povilas savo tvirtumu, žinojimu ir užsispyrimu tikrai užkrečia.

Jei jūs galvojate taip pat, patariu išbandyti vieną vaikino pratimą: „Aš kiekvieną rytą atsistojęs prieš veidrodį bent vieną dainą sudainuoju. Mane tai taip veža!Taip aš ir pabundu ir įsikvepiu. Aišku, balsas mano toks, kad ausys gali nukristi, bet ne tame esmė. Svarbiausia – viską daryti iš širdies.“, – kvatojasi Povilas, o aš mintyse dėkoju visiems, kurie už jį balsavote – pokalbio metu jis gal dešimt kartų paminėjo, kiek daug šis įvertinimas jam reiškia. Tad jei turite mylimą kasininkę, kasininką, kepėją, mėsininką ar salės darbuotoją, nepatingėkite pasidalinti teigiamais atsiliepimais. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU  

 

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).