DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Gyvenimo išbandymus atlaikiusi jauna mama būsimą vyrą sutiko „Maximoje“5 min read

26 rugpjūčio, 2021 4 min

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Gyvenimo išbandymus atlaikiusi jauna mama būsimą vyrą sutiko „Maximoje“5 min read

Reading Time: 4 minutes

Visas šios jaunos moters gyvenimas, abi juokiamės, užkoduotas jos varde. Panevėžietė Viktorija Švilpaitė (23)patyrė ne vieną išbandymą, bet Viktorija juk reiškia pergalę, o Švilpaitė – tai, kad per savo gyvenimą, kaip pati Viktorija tikina, keliauja neprarasdama džiaugsmo ir pasišvilpaudama.

Kai pasiteirauju, kaip sekasi, Viktorija berte išberia: negali atsidžaugti tuo, kad prieš savaitę atšoko vestuves, kad „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, tapo klientų mėnesio heroje, o kur dar faktas, kad „Maxima“ jai „dovanojo vyrą“!

Bet apie viską nuo pradžių. Viktorija – jauna mama, auginanti penkerių metų dukrytę Luką. Jos susilaukė dar besimokydama profesinėje mokykloje.
– Dukrytė su manimi atestatą gavo, ir pamokose kartu sėdėdavo. Mėgstu pajuokauti, kad Luka tai tikrai gali būti rami, nes dvyliktą klasę jau baigė.
Deja, santykiai su dukros tėčiu nesusiklostė taip, kaip Viktorija svajojo, ir Kauną, kuriame buvo įsikūrusi, mergina paliko – prieš kelerius metus grįžo į gimtąjį Panevėžį.

Laimes dieta Patreon banner

– Kaune man patiko, gal net mielai ten sugrįžčiau, bet čia namai. Ir draugų, ir pažįstamų daug, pačios sienos saugo. Kaune dirbau kitame prekybos tinkle, pora mėnesių, tad turėjau patirties ir vos atsikėlusi į Panevėžį atėjau į „Maximą“ paklausti, ar nereikia darbuotojų. Pasirodo, kaip tik viena vieta buvo laisva – po savaitės jau stovėjau kasoje. Taip aš šioje parduotuvėje jau skaičiuoju dvejus metus.

Be dukros gyvenimo neįsivaizduoja

Kodėl Viktorija pasirinko būtent „Maximą“, pasiteirauju.

– Dėl darbo grafiko. Keturios laisvos dienos, ir keturios darbo dienos yra labai patogu auginant vaiką, juolab, kad mano mama taip pat dirba tokiu grafiku, tik ne parduotuvėje, o kepykloje. Mano darbo dienomis ji gali pasiimti Luką iš darželio. Nenoriu jos pernelyg apkrauti. Mano mama ir pati dar labai jauna moteris, augina brolį su sese. Broliui trylika, o jaunėlei – vienuolika metų. Tad taip ir keičiamės.
Viktorija kalba su plačia šypsena ir džiugesiu – tikina, kad tai jos vizitinė kortelė.
– Kolegos, kurie jau seniai man yra tapę antrąja šeima, mane vadina čiauškute, arba strakalu, nes aš visada tokia, pilna energijos. Visas savo emocijas palieku kažkur po pagalve ir mano gyvenime nebūna taip, kad iš lovos išlipčiau ne ta koja. Atėjai į darbą, būk nuotaikoj – toks mano devizas.

Žinoma, dienų būna visokių, bet jos, paaugus dukrai, prisipažįsta jauna moteris, daug lengvesnės.

– Luka užaugo į labai gerą ir gudrią mergaitę – be jos neįsivaizduoju savo gyvenimo, yra tokio „šustrumo“, kad apsakyti sunku, o ir dar vieno leliuko visai norėtųsi, – kvatoja Viktorija.

Meilę surado… „Maximoje“

Jos istorija – tikrų tikriausias įrodymas, kad mes nė vienas negalime žinoti atsakymo į visus „kas būtų, jeigu…“. Juk ir pati Viktorija net nenutuokė, kad su dukrele grįžusi į Panevėžį, čia ras ne tik meilę, bet ir būsimą sutuoktinį.
– Mano dabartinė anyta dirba „Maximoje“. Vyras atvažiuodavo po darbo mamos pasiimti. Kritau jam į akį, susirado mano kontaktus ir parašė. Taip pamažu tapome pora, – atvira pašnekovė. – Būvau nusivylusi meile, nieko iš gyvenimo nelaukiau ir nesitikėjau, o gavau štai ką. Jau ir naują pavardę pase turėsiu po poros savaičių! Dabar įsirenginėjame naujus namus – būtent remontui nukeliaus premija, gauta už klientų herojaus titulą. Labai džiaugiausi sužinojusi, kad jis atiteko man. Tiesą pasakius, nė kiek nesitikėjau, maniau, kad atsiliepimus rašo tik didmiesčių gyventojai, nes pas mus žmonės kuklesni. Dažniau gerą žodį pasako, pasidžiaugia, kad pas mane kasoje miela, malonu apsipirkti, kad mane pamačius nuotaika pakyla, bet kad raštu atsiliepimą paliktų, reta. Tokie komplimentai, žinoma, dar labiau įkvepia stengtis ir dirbti, o dabartinis įvertinimas – dvigubai.

„Jei draskysies, be žaizdų neapsieisi“

Iš ryto teko apsipirkinėti savitarnos kasoje. Labai maloniai nustebino ten kaip vijurkas besisukusi kasininkė Viktorija (tikiuosi teisingai įskaičiau vardą). Pirkėjams siūlė savo pagalbą, juokavo, nesėdėjo prie monitoriaus, kaip dažnai tenka matyti kitose parduotuvėse. Pati pastebėjo, kad turiu nukainuotų prekių, padarė joms nuolaidą. Net vyras, pirkęs alkoholį iki 10val ryto nesusinervino, kai Viktorija su juo pajuokavo. Super mergaitė! Vienetai tokių. Tikiuosi, direktorė savo algų fonde turės gražią sumą šiai mergaitei paskatinti. Ačiū už puikų aptarnavimą!“, – štai toks klientės atsiliepimas atnešė apdovanojimą šios savaitės „Laimė dirbti“ herojei.

– Man kolegos sako, kad galėčiau eiti turgun dirbti, nes viską darau su didele energija. Man nesunku ir parekomenduoti, ir parduoti prekę – tiktų bet kuris darbas, kuriame daug kalbėti reikia, – kvatoja Viktorija. – Su visais stengiuosi būti maloni, nesvarbu, ar žmogus piktas, ar pavargęs, ar suirzęs. Vieni gali priekaištauti, kad per greitai prekes skenuoji, kitiems – kad per lėtai. Niekada nesiveliu į ginčus. Atsiprašau, padėkoju už kantrybę ir palinkiu geros dienos, jei draskysies, be žaizdų neapsieisi.

Svajonė – mokytis fotografijos

Viktorija baigė dvylika klasių, bet profesinio išsilavinimo dar nėra įgijusi – tuomet auginti mažylę ir mokytis buvo per sudėtinga. Tačiau svajonė niekur nedingo.
– Norėčiau mokytis fotografijos. Labai mėgstu laiką su dukra leisti gamtoje, fotografuoti, o draugė kaip tik užsiminė apie nuotolinį dviejų metų fotografijos kursą profesinėje mokykloje – labai užsimaniau! Netikiu, kad yra metų riba mokslui. Mes mokomės kasdien, visą gyvenimą. Juk ir pati dirbu savitarnos kasose, į kurias pirmąkart užsukę žmonės jaučiasi kiek nedrąsiai, sako „aš jau per senas tokių naujovių mokytis“, bet aš juos pamotyvuoju pabandyti, pasakau, ar tau dešimt, ar šešiasdešimt – skirtumo nėra. Pabando, išmoksta ir patys atsidžiaugti negali. Aš ir pati tikiu, kad daug ką galiu, juolab kad ir aplink pavyzdžių pilna: moterys ir vaikus gimdo, ir karjeras daro, ir dar studijuoja, koncertuoja, vaidina… Bet aš visada linkusi svajoti tyliai. Man svarbiausia, kad netrūktų sveikatos, ir kad  netapčiau kokia niurzga, visada išlikčiau tokia energinga kaip dabar – atsikeliu, ir varau. Ir šypsočiaus kaip dabar – ne tik klientams, bet ir per laisvas nuo darbo dienas.


Ir jūs galite dovanoti šypseną savo mylimam „Maximos“ darbuotojui. Salės darbuotojas, kepėja, mėsininkas ar kasininkė – šilti žodžiai, kaip šilta arbata, šildo visus, o jūsų paliktas atsiliepimas gali atnešti ne tik apdovanojimą, bet ir piniginę premiją. Skirkite minutę geram darbui už gerą darbą. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA

 

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).