DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: „Gyvenimas yra vienas. Reikia iškart jį rašyti gražiai, be klaidų.“5 min read

12 rugpjūčio, 2021 4 min

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: „Gyvenimas yra vienas. Reikia iškart jį rašyti gražiai, be klaidų.“5 min read

Reading Time: 4 minutes

– Tikiu, kad gyvenime reikia visko pabandyti. Visur pabūti, visko padirbti. Niekada savęs neįsivaizdavau kaip kasininko, bet, žiūrėkit, man visai puikiai sekasi, – šypsosi Vilniuje, Subačiaus gatvėje esančios „Maximos X“ kasininkas-pardavėjas Ernest Taukin (22).

Šiandien, apie 12 val. lankiausi „Maximoje“, savitarnos kasoje. Buvo nemažai žmonių. Abi veikiančios savitarnos kasos palūžo, reikėjo laukti konsultanto, bet jis tuo metu aptarnavo kitą klientę reguliarioje kasoje, kita pardavėja taip pat buvo užsiėmusi. Matėsi, kaip vyras nespėja aptarnauti visų klientų, skuba, pribėgo prie savitarnos kasų, viską sutvarkė ir net skubėdamas spėjo man pasakyti, kad mano prekei taikoma nuolaida su AČIŪ kortele, kad nepamirščiau jos panaudoti. Gal ir smulkmena, bet matosi, kad žmogus stengiasi, skuba, bet vis tiek nepraranda žmogiškumo.“ – rašoma pirkėjos atsiliepime, Ernestui atnešusiame klientų herojaus titulą.

O „Maximoje“ jaunas vyras dar tik ketvirtą mėnesį. Kaip, klausiu jo, jam pavyko taip greitai užkariauti pirkėjų širdis? Nes dažniausiai mano kalbinami herojai už prekystalio skaičiuoja ne vienerius metus.

Laimes dieta Patreon banner

– Aš tikiu, kad reikia stengtis visame, ką darai. Darbas – puiki proga parodyti save iš gerosios pusės, tad ir rodau, – juokiasi pardavėjas.

Išėjo ir sugrįžo

Pasirodo, „Maxima“ buvo pirmoji Ernesto darbovietė. Į kasą jis atsistojo būdamas devyniolikos metų, o po kurio laiko, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms asmeniniame gyvenime, išėjo.

– Dirbau įvairius darbus, buvau įsidarbinęs statybose, bandžiau save visur, o tuomet grįžau čia, į tą pačią, Subačiaus „Maximą“, – pasakoja, ir abu sutariam, kad prekybos tinklas visiems čia dirbusiems, yra tapęs namais, mat tikrai daug mano kalbintų žmonių džiaugiasi žinojimu, kad visada gali sugrįžti – būsi čia laukiamas. Ernestas – ne išimtis.

– O kodėl Tu grįžai į „Maximą“? – paklausiu Ernesto, o jis nė nemirkteli.

– Tam, kad tapčiau herojumi!

Visur gali palikti pėdsaką

– Kiek save prisimenu, visada turėjau didelę vidinę motyvaciją. Esu optimistas. Nors ir sunku, man nesunku, – kvatoja, o paklaustas, iš kur tiek pozityvios energijos – iš gyvenimo pamokų, ar tiesiog ji genuose užkoduota, tikina, kad meilės veiklai mokosi kasdien. – Darbo nebijau. Būna, žmonės išsigąsta, kad reikės dirbti, bet juk tam ir į darbą eini. Kad dirbtum. Nenori dirbti, neik į darbą.

Logika paprasta ir geležinė. Viskas yra mūsų pačių pasirinkimas ir nusiteikimas. Nenori mylėti, nemylėk, nenori valgyti, nevalgyk. Ir su darbu tas pats – noras turi kilti iš vidaus.

– Man atrodo, kad visur, kur dirbi ar ką darai, gali palikti pėdsaką. Man norisi kažko pasiekti gyvenime. Norisi turėti prisiminimų, kuriais didžiuočiausi. Štai ir dabar žinau, kad kai būsiu senas, turėsiu ką prisiminti – kad vos po trijų mėnesių darbo tapau klientų herojumi. Man tai smagu, – atviras Ernestas.

 

Padėti, kiek Tavo galioje

Vaikinui smagu matyti ir gerai nusiteikusius klientus. Jam gera, kad spėjo užsitarnauti jų pagarbą ir pasitikėjimą. Tiesą pasakius, tuo nė nesistebiu – kai užsuku į parduotuvę, Ernestas kantriai diskutuoja su senjore: moteris paprašo perpus perpjauti arbūzą. O jį perpjovus nusprendžia, kad nori didesnio – Ernestas nė kiek nesutrinka ir ieško kito arbūzo, jį perpjauna. Galiausiai senutė visai nebegali apsispręsti, kuris iš atpjautų gabalų jai patinka labiausiai, bet pardavėjas juos dailiai sudeda į eilę ir pasako, kad ji gali ramiai, neskubėdama išsirinkti, o pats grįžta į savitarnos kasas. Stebint, su kokiu dėmesiu ir nuoširdumu jis tai daro, susidaro toks įspūdis, kad ten ne arbūzai, o deimantų vėriniai.

– Su žmonėmis reikia bendrauti. Reikia jų klausytis ir girdėti. Ir padėti tiek, kiek Tavo galioje – juk aš, kaip darbuotojas, daug geriau žinau, kur ką rasti, greičiau gaudausi, kaip padaryti ar kur paspausti. Man tai – vienas žingsnis, o jiems – trys. Todėl man ir nesunku. Ypatingai, kai po to matai laimingus žmones.

Bendrauja trimis kalbomis

Dar vienas dalykas, dėl kurio Ernestas itin laimingas – kalba.

– Džiaugiuosi, kad dirbdamas parduotuvėje lietuviškai pramokau kalbėti. Baigiau lenkų mokyklą, tad lietuvių kalba nebuvo mano stipriausia vieta. O čia, jei klientai kalba lietuviškai, aš su jais lygiai taip pat kalbu – negaliu gi kitaip. Jei lietuviškai nesupranta, kalbu rusiškai, o jei rusiškai nekalba – tuomet lenkiškai. Aš džiaugiuosi, kad klientai džiaugiasi, vos atėję į parduotuvę su manimi sveikinasi. Būna, kad pasisveikina ir autobuse ar gatvėje. Man tai – labai malonu. Juk nesame nei kolegos, nei kaimynai ar draugai. Vadinasi, savo darbą darau gerai, – šypsosi Ernestas ir priduria, kad visada, nuoširdžiai dirbdamas, galvoja, kad kraunasi karmos taškus – juk už gera gyvenimas atsilygina tuo pačiu.

– Tikiu, kad visi mes, žmonės, turime vieni kitiems padėti. Gyvenimas yra vienas. Kartais, pasižiūrėjus į kitus, atrodo, kad jie gyvena juodraštį, bet jo mes neperrašysime. Reikia iškart rašyti gražiai, be klaidų.

Pabandyti reikia visko

– Per gyvenimą reikia pabandyti visko. Ypatingai, kai esi jaunas. Juk tuomet nėra ko bijoti. Nori? Gal pasiseks. Man pasisekė, nors ir abejojau savimi. Jeigu nori, gali viską, – įsitikinęs jaunasis klientų herojus. Šiltas pirkėjų santykis į jį, dėkingumas, tikina, labai prisideda prie tikėjimo savimi augimo, tad norisi dar labiau stengtis. – Labai dažnai pagauna azartas: vos pamatau ilgą eilę, norisi juos kuo greičiau aptarnauti. Tuomet visi laimingi – ir klientai, ir kolegos.

Apie pastaruosius Ernestas kalba tik šiltai. Sako, kolektyvas puikus ir suprantingas.

– Jei žmonės vieni kitus supranta, laimė garantuota. O mes čia ateiname ne tik dirbti, bet ir vienas kitam padėti. Augti kartu. To ir norėčiau palinkėti savo komandai – kuo daugiau progų parodyti, kokie puikūs esame, savo tinkle būti geriausiems. O sau? Likti herojumi visada.


Sukurkite herojus ir jūs – šiltai aptarnauti, gavę naudingą patarimą ar nustebinti darbuotojo dėmesingumo, skirkite minutę laiko parašyti atsiliepimą. Kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas – gražūs žodžiai šildo visus iki vieno.

Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).