DARBAS FEATURED

LAIMĖ DIRBTI: Džiaugiasi pakeitusi darbą: „Drąsos reikia kentėti, o ne kažką keisti“6 min read

7 sausio, 2021 4 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Džiaugiasi pakeitusi darbą: „Drąsos reikia kentėti, o ne kažką keisti“6 min read

Reading Time: 4 minutes

– Kai buvau dar mokykloje, manęs klausė, kuo noriu būti. Sakiau, kad noriu žmones daryti gražiais ir laimingais, tad būsiu arba siuvėja, arba pardavėja. Dabar, kalbant su jumis, paaiškėjo, kad abi savo gyvenimo svajones įgyvendinau! Anksčiau apie tai net nesusimąsčiau, – kvatoja Violeta Jokūbauskienė (59), džiuginanti Kaune, Krėvės prospekte įsikūrusios „Maximos XX“ klientus.

Violeta 20 metų atidavė vienai savo svajonių – dirbo siuvėja, o prekyboje ji – nuo 2008-ųjų. Profesiją, prisipažįsta, pakeitė pačiai sau netikėtai ir greitai. Bankrutavus vienai siuvyklų, moteris nenorėjo likti be darbo ir sumanė, kad visai smalsu būtų išbandyti pardavėjos profesiją, o dar ir draugė pakalbino kartu iki netoli namų esančios, PC „Molas“ įsikūrusios „Maximos“ pavažiuoti.

– Pagalvojau, gal pakeliui būtų nieko ir darbo anketą užpildyti… tiesą pasakius, jokių vilčių nedėjau, – šypsosi pardavėja. – Tai per pietus atidaviau anketą, o vakare sulaukiau skambučio: ateikite į pokalbį. Ir, ką jūs sau manote? Nuėjau į pokalbį, davė uniformą ir pastatė pasimokyti į konditerijos skyrių! O ten tokia smagi kolegė buvo! Viskas man taip įdomu pasirodė: ir su svarstyklėmis sverti, ir klientus aptarnauti, ir sudėtis pasimokyti. Toks buvo įspūdis, kad per dieną visko išmokau! Dar kelias dienas su skirtingomis pamainomis pasitreniravau, taip ir prasidėjo mano pardavėjos kelias. „Mole“ pradirbau dvejus metus. Po to gyvenimas taip susiklostė, kad teko keisti darbą – išėjau į kitą prekybos tinklą.

Laimes dieta Patreon banner

Nesitaikstė su žeminimu buvusioje darbovietėje

Kalbėdama su Violeta, negaliu atsidžiaugti jos ryžtu – daugeliui žmonių pokyčiai sukelia didelę baimę, tačiau Violeta įsitikinusi atvirkščiai.

– Žinau, kad su amžiumi vis mažiau norisi kažko keisti, bet kita vertus, su metais, su patirtimi, ateina ir drąsa už save pastovėti, savimi pasirūpinti, – pasakoja Violeta. Drąsos jai prireikė mesti senąjį darbą ir sugrįžti į „Maximą“, – Mano buvusioje darbovietėje, kitame prekybos tinkle, prasidėjo, kaip sakau, „bardakas“. Dirbau ir kasoje, ir salėje – visur. Po kiek laiko skyriuje likau viena. Patyriau tiek fizinio krūvio ir streso, kad gavau biuletenį dėl nervinio išsekimo. Bandžiau dar sakyti tos parduotuvės administracijai, kad išeisiu, jei situacija nesikeis, bet jie tik ranka numojo: „nu kur tu jau eisi“. Supratau, kad nebegaliu grįžti į tokią darbovietę. Ėmiau ieškoti naujo darbo. Ir lyg tyčia sutikau kaimyną, kuris dirba šioje „Maximoje“, jis pasakė, kad jie ieško komandos narių: pasiskambinau, atvažiavau ir jau treji metai kaip aš čia. Čia jaučiuosi saugiau – „Maxima“ tikrai rūpinasi savo darbuotojais. Anksčiau gal ir nedrąsu buvo, bet dabar nebejaučiu jokio nepatogumo, jei reikia su vadove pasikalbėti, išsakyti kažkokius nuogąstavimus, nuomonę – čia toks jausmas, kad mes visi lygūs, ir nesvarbu, kas kokias pareigas užima.

Laimė darbe – pliusas sveikatai

Violeta labai džiaugiasi dėl savo ryžto keisti darbo vietą ir tikina niekaip nepateisinanti taikstymosi su psichologiniu kolegų smurtu ar nežmoniškomis darbo sąlygomis.

– Man atrodo drąsos reikia kentėti, o ne kažką keisti. Kaip galima pakęsti kankinimą? Kas, dirbdamas nemylimą darbą, gali būti laimingas? Iš tokio darbo, žinau, namie grįžęs tik į kamuoliuką susisukti nori, užsidarai nuo visų. Jei darbe jausiesi užguitas, namuose tą tulžį liesi ant artimųjų. Niekam nepatarčiau kentėti.
O dabar savo darbe Violeta laiminga. Ir, tikina, ta laimė susideda ne iš vieno ingredientų, o daugybės.

– Patogus darbo grafikas, laiku mokamas atlygis, draugiškas kolektyvas. Nebūtina su visais iš vieno bliūdovalgyti tam, kad dirbti kartu būtų gera. Svarbiausia – pagarba vienas kitam, sveika darbo aplinka, kurioje administracija tavimi pasitiki, nestovi už nugaros ir pirštu nebaksnoja. Man laimė dirbti – tai žinojimas, kad visada būsi išklausytas, o pastabos ar patarimai bus išsakyti humaniškai, be pykčio. Mūsų direktorė niekada nepriekaištauja, visada suklydus pamoko, paaiškina, o tai labai svarbu. Žinoma, prie laimės dirbti labai prisideda ir klientai – kai aplinka maloni, šypsena iki ausų. Grįžti namo su gera nuotaika, nekreipi dėmesio į smulkmenas ir eini miegoti su pakilia nuotaika! Visa tai ir sveikatai pliusus duoda.

Iš klientų – padėkos ir dovanos

Kai Violeta užsimena apie malonių pirkėjų poveikį sveikatai, nejučia pajuokauju, kad tai uždaras ratas: kai pirkėjas malonus, pardavėja nori jį džiuginti, o laiminga pardavėja, laimingus daro ir kitus klientus. Violetai dovanoti laimę klientams smagu. O dar smagiau, kad jie tai vertina – „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Violeta sulaukė klientų mėnesio herojės titulo:

„Sveiki, šiandien po pietų buvau „Maximoje“. Atėjus į žuvų skyrių, lašišos didkepsnių, kuriems taikoma puiki akcija, jau nebuvo. Labai nusivyliau. Žmonės išpirko. Atleidusi kitus žmones, priėjo prie manęs, paklausus ar dar turi žuvies, pardavėja Violeta pasakė, jog gali nueiti ir supjaustyti. Tiesiog žmogiškas faktorius, kad vos spėja suktis. Aš palaukiau. Atnešė šviežią lašišą. Buvau labai nustebinta jos aptarnavimo kokybe, mandagumu. Puikiai sukasi moteris! Daugiau tokių darbuotojų, kurie nelieka abejingi. Mane tiesiog apstulbino jos greitis. Ji vos išėjo, už kelių minučių grįžo su pilnu indu žuvies. Tokio greito aptarnavimo nesitikėjau. Ačiū, Violetai. Perduokite pardavėjai pagyrimus. Geros prekybos 😉 –  rašoma pirkėjos atsiliepime, Violetai atnešusiame apdovanojimą.
– Puikiai prisimenu šią klientę – labai maloni moteris. Dar pasikalbėjome pora minučių. Bet, tiesą pasakius, nesitikėjau, kad parašys atsiliepimą – mes džiaugiamės, jei kas žodžiu įvertina, ką jau kalbėti apie papildomą žingsnį parašyti – šildo širdį toks dėmesys, – atvira Violeta, ir priduria, kad darbe, kurio tikslas – daryti žmones laimingus, atgalinis ryšys yra labai svarbu. – Pamenu, kažkada ant prekystalio radau šokoladą su rašteliu „Ačiū už gerą aptarnavimą“. Tokie dalykai įsimena ilgam.
Ko sau palinkėtų, tradiciškai klausiu Violetos, o ji tik šypsosi: „Noriu sau palinkėti dar vieno tokio įvertinimo – kad nepavargčiau stengtis dėl žmonių, o jie nepasididžiuotų atsidėkoti. Būk geras kitiems ir kiti bus tau geri.“


Taigi, jeigu jums kažkas buvo labai geras, jei pradžiugino, pagelbėjo randant prekę, papasakojo apie nuolaidas ar patarė, kurią prekę rinktis, atsidėkokite skirdami minutę gero darbo įvertinimui. Kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas – gražūs žodžiai šildo visus iki vieno.

Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).