DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Džiaugiasi grįžusi iš emigracijos: „Čia esam savi. Ir tas jausmas su niekuo nepalyginamas“8 min read

15 liepos, 2021 6 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Džiaugiasi grįžusi iš emigracijos: „Čia esam savi. Ir tas jausmas su niekuo nepalyginamas“8 min read

Reading Time: 6 minutes

Ji atvira – į Lietuvą grįžti ruošėsi trejus metus, bet koją vis pakišdavo galvoje besisukantys tamsūs scenarijai, kad po vienuolikos metų Jungtinėje Karalystėje tėvynėje pritapti nebus lengva: „Baimė vis imdavo viršų. Galvojome, kaip mus čia priims, sakys, kad va, „iš užsienio grįžo, patys nežino, ko nori“. Buvo neramu, kaip reikės pradėti gyventi, bet, pasirodo, kad ir su darbais Lietuvoje nesudėtinga, ir vaikai čia laimingesni“, – šypsosi Silvija Ivanauskienė Kaune, prekybos centre „Molas“ esančios „Maximos“ kasininkė pardavėja.

Džiugina vaikų integracija

Silvija – keturių vaikų mama. Augina tris sūnus ir dukrelę.

– Vyriausiajam – keturiolika, antrajam – dešimt, trečiajam šešeri, o mažėlei – ketveri. Visą gyvenimą norėjau dukros. Su vyru pasitarėm, kad jei jau kas ketverius metus gimsta berniukai, gal ketvirtam kartui reiktų nelaukti ketverių metų, o pabandyti anksčiau. Išvažiavome savaitgaliui į Prancūziją ir iš ten parsivežėm dukrelę. Daugiau į Prancūziją nebetraukia – maža ką, – kvatoja Silvija, niekaip negalinti atsidžiaugti sprendimu su šeima grįžti iš emigracijos.

Laimes dieta Patreon banner

– Iš pradžių svarstėme grįžti į Vilnių, nes sostinėje yra mokykla emigrantų vaikams, bet aš gimiau ir augau Kaune, todėl mane būtent čia ir traukė. Pasidomėjau, pasirodo, visose mokyklose yra integracijos programa: kiekvienam vaikui sudėliojama individuali programa, paskiriamos papildomos pamokos. Vyriausiojo vidurkis šiemet buvo septyni. Manau, kad tai tikrai puikus rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad mokėsi nuotoliniu būdu, o ir anglų kalba ilgus metus buvo jo pirmoji, – nuoširdžiai džiaugėsi pašnekovė. – Mano mažiukai išvis greitai ir lengvai adaptavosi. Kiekvieną dieną klausau jų ir negaliu atsidžiaugti vis gausėjančiu lietuvių kalbos žodynu, išmoktais gyvūnų, vaisių pavadinimais, ir viskas – darželio nuopelnas!

„Pasiilgau pypsėjimo“

Pokyčiai laukė ne tik atžalų, bet ir pačios Silvijos – sausio mėnesį ji įsidarbino „Maximoje“.

– Emigravome per pačią krizę, 2009-aisiais. Tuomet dirbau kitame prekybos tinkle, auginau pirmagimį. Sūnus labai sirgo plaučių ligomis, tad iš darbdavių jaučiau begalinį spaudimą dėl imamų biuletenių. Galiausiai neapsikenčiau ir pati išėjau iš darbo. Londone įsidarbinau valymo srityje, po to perėjau mokymus klientų aptarnavime, gavau darbą sporto klubo priėmime. Ten dirbdama baigiau kosmetologiją, pradėjau dirbti grožio industrijoje, – greitai per dekadą Londone perbėga Silvija, kuri ir grįžusi į Lietuvą pirmiausia save bandė realizuoti kaip kosmetologę. Bet prasidėjo karantinas ir visos grožio paslaugos buvo sustabdytos. – Nusprendžiau pabandyti laimę „Maximoje“. Kitų prekybos centrų net nesvarsčiau. Turiu problemų su stuburu, tad man buvo labai svarbu, kad darbas nebūtų vien tik sėdimas, be to „Maximą“ labai rekomendavo čia dirbanti draugė, ir jau antru bandymu gavau darbą. Koks jausmas buvo atsistoti į kasą? Žiauriai geras! Kai Anglijoje stebėdavau, kaip dirba kasose, nuolatos bambėdavau – ten kasininkės tarp prekių skenavimo dar ir pamiegoti spėja. Niekaip nesuprasdavau, kur čia laimė. Juk kai greitai ir gerai dirbi, ir klientai laimingi, ir pačiai diena greičiau praeina. Vyrui vis padūsaudavau, kad labai norėčiau atgal į kasą, kad pasiilgau to pypsėjimo, bent jau puse etato galėčiau grįžti. Prisikalbėjau!

 

Anglija išmokė laisvai bendrauti

O kaip stuburo problemos suderinamos su kasininkės-pardavėjos darbu, kiek nedrąsiai pasiteirauju.

– Kol kas neturiu jokių bėdų. Mano darbas dinamiškas. Ir vienoje kasoje pasėdžiu, ir savitarnoje padirbu, ir į salę pakrauti prekių nueinu. „Maximoje“ yra griežtos taisyklės, kuriose apibrėžiama, kad negali kelti tam tikro svorio daiktų. Kai dirbau anksčiau kitame prekybos tinkle, kolegė, kraudavusi alkoholį ir tampydavusi itin sunkias dėžes, smarkiai susižeidė nugarą, tad džiaugiuosi, kad dabartinės taisyklės neleidžia darbuotojams susižaloti, ir jiems patiems primena, kad rūpestis savimi yra prioritetas.

Tarp prioritetų Silvijai yra ir rūpestis kitais. Kaip pati tikina, visada stengėsi ir stengiasi viską daryti maksimaliai gerai, o su kitais elgtis taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su ja.

– Prie mano lengvesnio bendravimo su žmonėmis smarkiai prisidėjo laikotarpis, praleistas Anglijoje. Pamenu, anksčiau rinkdavau žodžius, galvoje dėliodavau, kaip čia geriau pasakius, kaip neįžeidus, kol galiausiai nuspręsdavau, kad gal išvis geriau nieko nesakyti, – kvatoja Silvija. – Bet Anglijoje savo kailiu patyriau, kaip smagu girdėti gerus žodžius, komplimentus, tad įsidrąsinau juos sakyti ir pati.

Įvertinimas – už degimą noru padėti

Silvijos drąsa nenuėjo veltui – „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, moteris tapo klientų mėnesio heroje.
„Mano mama buvo atvykusi apsipirkti į „Maximos“ parduotuvę ir manęs paprašė būtinai parašyti atsiliepimą apie trečiadienį savitarnoje dirbusią kasininkę. Mano mama stovėjo eilėje prie šalia esančios kasos, kai tuo metu kasininkė iš savitarnos pakvietė žmones ateiti pas ją, nes buvo laisvų kasų. Niekas nenorėjo eiti. Mama kartą yra apsipirkinėjusi tose kasose, bet jai kaip senyvo amžiaus žmogui, tai tiesiog per sudėtinga, todėl pabijojo. Bet kaip ji pati pasakė, tuo metu susidūrė jų žvilgsniai ir ten dirbusi darbuotoja paragino mamą ateiti ir leisti jai mamą aptarnauti, nuramino kad nieko daryti nereikės. Mama nepaliauja kalbėti, kokia maloni ir paslaugi buvo ši mergina. Ji mamai prekes visas nuskanavo ir padėjo susidėti į maišelį, taip pat pamokė kaip elgtis kasoje, kaip naudotis AČIŪ kortele savitarnoje, ir patikino, kad nereikia bijoti, kadangi visuomet tose kasose dirba žmogus, kuris yra pasiruošęs padėti. Žmogui, kuris yra jau perkopęs 7-tą dešimtį ir nesuprantantis kompiuterių, žinojimas, kad visuomet galima sulaukti tokio malonaus aptarnavimo, yra labai svarbu. Kadangi mama į tą „Maximą“ užsuka bent kartą į savaitę, sakė šios moters anksčiau nepastebėjusi. Ji tikriausiai nauja ir kaip mama pajuokavo, dar dega noru padėti, bet kuriam žmogui. Mamos žodžiais, tai buvo pats maloniausias ir įsimintiniausias aptarnavimas per keletą metų! Todėl mes abi norime pareikšti labai didelę padėką būtent šiai kasininkei! Manau, nuo šiol ir mano mama nebejaus tokios baimės eiti į savitarną. Ji sakė, kad pamačiusi tą merginą tik pas ją ir eis!!! Labai norėtume, kad ši mūsų padėka būtų perduota ir jai asmeniškai.“ – rašoma klientės paliktame atsiliepime.

– Kai direktorė mane pasikvietė pranešti žinios apie nominaciją, net kūnas nutirpo. Sakiau, „palaukit, palaukit, nieko nebesuprantu“, – kvatoja Silvija. – Esu be galo dėkinga už tą papildomą žengtą žingsnį – paliktą atsiliepimą.

Planus dirbti laikinai pakeitė karjeros perspektyvos

Kai kalbame apie laimę dirbti, pardavėja tikina, kad jai visuose darbuose svarbus bendravimas – jai patinka kalbėtis su žmonėmis, juos pažinti.

– Dar prie sąrašo pridėčiau pasitikėjimą kolegomis, komandos nuoširdumą, aiškias taisyklių ribas. Man labai svarbu ir tai, kad vadovai geba išklausyti, nesibodi paaiškinti ar pamokyti. Aš pati tikiu, kad visi visada turime, kur pasitempti. Kad ir kaip gerai dirbtume, galime ir dar geriau. Aš jau tokia – neturiu ribų. Būna, kad žmonės pasiekia kažkokį tikslą, kažko išmoksta tobulai ir sustoja, o man niekada negana – noriu augti.

Ar Silvija negalvoja grįžti į kosmetologiją, pasiteirauju – juk tai buvo svarbi jos gyvenimo užsienyje dalis.

– Žinote, jau kelis mėnesius atsisakau užsakymų. Galvoje sukasi kitos mintys. Parduotuvės direktorė pasakė, kad norėtų mane apmokyti ir perkelti į vadybą, vyriausioji kasininkė – kad nori paruošti į vyr.kasininkės pavaduotojas, kad galėčiau koleges išleisti atostogų. Matau save čia. O ir laisvomis dienomis norisi ne tarp darbų lakstyti, o kuo daugiau laiko su šeima praleisti.

Visi koziriai – gimtinės rankose

Kalbant apie šeimą ir lakstymą tarp darbų, ir pajamas, pasiteirauju Silvijos, ar teisinga plačiai paplitusi nuostata, kad po angliškų atlyginimų prie lietuviškų pereiti nelengva.

– Visiems, kurie man tai sako, turiu vieną atsakymą: Anglijoje atlyginimai dideli, bet lygiai tokie pat dideli ir mokesčiai. Kaip pavyzdį galiu įvardinti nuomą. Už savo trijų miegamųjų namą Londone, vien už nuomą mokėdavome 1600 svarų sterlingų (1870 eurų), Kaune už trijų kambarių butą – 300 eurų. Anglijoje gyvendavome nuo atlyginimo iki atlyginimo, o paskutiniais metais ir tai jau buvo iššūkis. Čia mes uždirbame mažiau, bet galime sau leisti daug daugiau. Valgome ką norime, negyvename vien ant bulvių ir makaronų. Vaikai eina į darželį, kas Londone yra prabanga. Pamenu, kai gavau sąskaitą už pirmąjį darželio mėnesį Lietuvoje, klausiau, ar jie tikrai ten padėjo tašką. Kadangi esu daugiavaikė mama, čia man vienam vaikui darželis kainuoja 26 eurus, o Anglijoje – nuo 1000 svarų. Lietuvoje, rodos, dirbi tiek pat, bet laiko lieka daug daugiau. Ir su draugais susitikti, ir artimuosius pamatyti. Londone su bičiuliais juokaudavome, kad susitinkame kartą per metus. Lietuvoje. Čia net oras kitoks, žolė žalesnė. Nuostabi gamta, parkai, vandens telkiniai – viskas ranka pasiekiama, Panemunės šilas, Kauno marios. Čia esam savi. Ir tas jausmas su niekuo nepalyginamas.


Silvija sau linki stiprybės ir niekada nenustoti tobulėti, o aš jums linkiu malonių patirčių parduotuvėje ir noro dalintis gėriu. Atminkite – jūsų padėkos įkvepia augti ir stengtis, padovanoja „Maximos“ komandos nariams dar vieną progą šypsotis ir dar didesnį džiaugsmą dirbti. Skirkite minutę padėkoti tiems, kurie kasdien dėl jūsų daro daugiau. Paslaugi kasininkė, rūpestingas salės darbuotojas, patarimų negailintis konditeris ar dėmesingas mėsininkas – visiems iki vieno svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems. Parašyti atsiliepimą galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).