DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Darbas pakeitė požiūrį į save: „Pirmąkart pajutau, kad manimi tikima“6 min read

5 lapkričio, 2020 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Darbas pakeitė požiūrį į save: „Pirmąkart pajutau, kad manimi tikima“6 min read

Reading Time: 5 minutes

Laba diena, pirmą kartą per eilę metų esu maloniai nustebinta kokybiško ir malonaus aptarnavimo „Maximos“ parduotuvėse. Parduotuvės mėsos skyriuje dirbusi moteris, maloniai ir entuziastingai pasisveikinusi pirmoji ir pakėlusi galvą, maloniai paklausė, ko norėčiau, kuriuos mėsos gabalėlius parinkti, ar didesnius ar mažesnius, nieko nelaukdama paklausė ar dar kažką galėtų pasiūlyti, o atsisveikinimui maloniu balsu palinkėjo net skaniai pagaminti maistą. Nueidama buvau taip sužavėta ir nustebinta aptarnavimu, kad grįžau paklausti moters vardo ir pavardės. Darbuotoja – Dalia Taparauskienė. Dėl šios moters ir tokio aptarnavimo tikrai „Maximoje“ galėčiau apsipirkinėti dažniau. Įėjus į parduotuvę ir skambant įrašui, kuriame „Maxima“ kviečia dirbti naujus darbuotojus sakoma, jog atlyginimas dalinai priklausomas nuo rezultatų, tad labai tikiuosi, kad parduotuvės vadovybė atkreips dėmesį į pateiktą formą ir už gerus rezultatus skirs premiją šiai moteriai.

Štai toks klientės atsiliepimas „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, pardavėjai Daliai Taparauskienei (54) atnešė klientų mėnesio herojės titulą, o mane atvedė į Vievį, kur jau metus „Maximoje XX“ dirba Dalia.

Ramiai stovėti už vitrinos – ne jai

– Už prekystalio dirbu jau 36 metus. Prekyba mane traukia, – šypsosi Dalia ir priduria, kad kaukės nuo šypsenų neapsaugo – akyse džiaugsmas vis tiek matyti. – Man patinka bendrauti su žmonėmis, jau turbūt gimdama atsinešiau kalbos dovaną: ne tik noriu patarti, bet ir moku patarti. Galiu pabūti ir psichologe – man didelis džiaugsmas rasti kompromisą, kai žmogus ne tik nusiperka tai, ko ieško, bet ir patenkintas išeina. Visada galvojau, kad tai – mano pašaukimas. Tyloje dirbti tikrai nesugebėčiau. Būti apsuptai žmonių man yra laimė, todėl visada klientus kviečiu sugrįžti.

Laimes dieta Patreon banner

Dalia apdovanojimo sako nesitikėjusi, mat atsiliepimą palikusią klientę aptarnavusi kaip ir bet kurį kitą žmogų, nes, kikena, negali tiesiog ramiai stovėti už vitrinų – jai svarbu patarti, kaip skaniau paruošti maistą, pasiūlyti kažko, kas dera prie pasirinkimo, ar priminti apie akcijas, padedančias sutaupyti, patikslinti datą, kada bus atvežta ieškoma prekė.

– Kaip kolegės juokiasi, „babytė parduos“, – kvatoja pardavėja. – Iš ne vieno bendradarbio esu girdėjusi, kad „tau Dievo duota prekiauti“, ir aš savo darbu tiesiog mėgaujuosi. Tiesą pasakius, džiaugiuosi, kad „Maximos“ prioritetai kiti. Darbovietė, kurioje dirbau anksčiau, svarbu būdavo tik skaičiai, o čia mums pabrėžiamas ryšys su pirkėju, nuoširdus, kokybiškas aptarnavimas, tad jokio spaudimo parduoti nėra. Bet jeigu tu malonus, vienu šūviu nušauni du zuikius – ir klientai laimingi, ir pardavimai geri.

Pirmąkart gyvenime pajuto darbdavio rūpestį

Dalia – iš Elektrėnų. Būtent iš ten ji savo darbo dienomis atvyksta į Vievį. Čia įsidarbinti ją įkalbėjo buvusi kolegė, kuriai moteris itin dėkinga.

– Iš vieno tinklo perėjau į kitą ir jau nuo pirmos dienos man „Maximoje“ labai patiko. Didžiausias skirtumas buvo darbo grafikas. Čia keturias dienas dirbu, po to turiu keturias laisvas, o anoje darbovietėje turėjau dvi arba net vieną. Tai labai daug ką keičia, kai turi anūkus, savo buitį, – pasakoja pardavėja, – Pirmąkart per šitiek metų jaučiu, kad čia darbdavys labai rūpinasi savo darbuotoju. Visas personalas dirba tam, kad tau būtų gerai: esi ir pamaitintas, ir tavo darbo valandos gerbiamos. Darboviečių esu turėjusi ne vieną, bet ši vieta man labiausiai patinka. Todėl noriai iš Elektrėnų ir važiuoju. Man patinka mano darbas, ranką ant širdies dedu: „Maximoje“ gera!

„Namo grįžtu laiminga“

Anksčiau, kai dar buvo jaunesnė, susimąsto Dalia, jos reikalavimai darbui buvo visai kitokie – svarbiausia buvo finansiniai rodikliai, nes reikėjo pasirūpinti šeima. Bet tik dabar moteris tikina atradusi save ir pajutusi savo vertę.

– Pirmąkart pajutau, kad manimi tikima. „Maxima“ pakeitė mano požiūrį į save pačią. Kolegos manimi tiki ir pasitiki, pagiria, paskatina, o kai kiti tave mato būtent taip, tai ir pats stengiesi – nenoriu, kad bendradarbiams ar vadovams dingtų nuotaika paminėjus mano vardą, – kvatoja pardavėja. – Nesakau, kad nesu klaidų padariusi. Bet aš visada stengiuosi padėtį pataisyti. Darbas man yra kaip priemonė saviraiškai, čia aš džiaugiuosi savimi, džiaugiuosi žmonių gerumu – namo grįžtu laiminga. Man užtenka to, ką uždirbu, galiu gyventi sau ir dėl savęs. Čia jaučiuosi reikalinga, man gera, kad sutariu su visu kolektyvu – ir jaunais, ir vyresniais.

Pokyčiai niekada negąsdino

Ne visi ryžtasi keisti darbą sulaukę pakankamai brandaus amžiaus, garsiai svarstau, daugelis yra linkę susitaikyti su nepatogumais ar neteisybe, kad tik apsaugotų save nuo naujų iššūkių, bet Dalia prisipažįsta niekada tokios baimės neturėjusi.
– Vievyje dirbau prieš dvidešimt metų – vis ieškodavau, kur geresnis uždarbis, bet galiausiai, radusi darbą šalia namų, grįžau dirbti į Elektrėnus. Susiekimas, tiesą pasakius, buvo pagrindinė mano pasirinkimo priežastis. Bet dabar jis patogus, tai tame nematau jokios problemos. Juolab, kad su kiekvienu nauju darbu ateina ir naujos patirtys: tu atrandi, tu bendrauji, tu mokaisi iš kolegų, – vardina pardavėja ir pasidžiaugia, kad gyvenimas jai dovanojo dovaną pritapti, – Būti pilnaverte komandos dalimi yra labai gera – juk darbe praleidžiame šitiek laiko! Noriu, kad kolegos manimi didžiuotųsi, juolab, kad man mano darbas yra gražus ir garbingas, nors neretai girdžiu „ai, ji pardavėja“.

Džiaugiasi besikeičiančiu klientų požiūriu

To stigmatizavimo, atvira mano pašnekovė, yra nemažai. Apie tai prisipažįsta ir daug kitų mano kalbintų pašnekovų. Bet su metais, džiaugiasi Dalia, požiūris keičiasi.

– Neretai pamatau žmonių nuostabą dėl malonaus aptarnavimo. Dažnai sulaukiu padėkų, senjorai, būna, paklausia, kaip pačiai sekasi, stiprybės, sveikatos palinki. Nesakau, kad kiekvienas taip, o ir nesitikiu, juk yra skubančių, ar tiesiog „pareigą apsipirkti“ atliekančių. Bet daugelis klientų čia užsuka kiekvieną dieną ir kaskart su manimi pora žodžių persimeta. Džiugu, kad galiu sukurti dar kažkokią papildomą vertę, kad pirkėjas ne tik gabalėlį kitą mėsos išsineštų, bet ir šypseną.

Tad jeigu svečiuositės Vievyje ir norėsis šypsenos, Dalios ieškokite „Maximos XX“ mėsos skyriuje, prie vitrinų. Ten ji, sako, jaučiasi geriausiai.

– Esu ir kasose sėdėjusi, ir dešras kroviau, ir daržoves, ir gėrimų skyriuje – daug kur dirbau. Kadangi turiu problemų su akimis, kasoje dirbti nebegaliu, geriausia esu už vitrinų, čia mano tempas greitesnis, čia tiesiog yra mano vieta.

Kai paklausiu, ko sau palinkėtų, Dalia net sekundės nepamąsčiusi tarsteli – palinkėtų sau neprarasti šio darbo.
– Nuoširdžiai galiu pasakyti: jis man dovanojo solidesnį supratimą apie prekybą, žinių, išprusimo. Man patinka šios vietos tvarka ir taisyklės. Norėčiau, kad sveikata būtų gera, ir kad klientai manęs nepamirštų, kad pravažiuojantys užsuktų ir sugrįžtų.


Jeigu jūsų „Maximoje“ yra žmogus, dėl kurio vis sugrįžtate į parduotuvę, pasakykite apie tai garsiai palikdami atsiliepimą. Pagyrimą mylimai kasininkei, kasininkui, kepėjui, mėsininkui ar salės darbuotojui galite palikti mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu

8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.


TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).