DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: Bijojusi paaukštinimo, dabar džiaugiasi išdrįsusi – kartais užtenka, kad Tavimi tikėtų kiti6 min read

24 spalio, 2019 5 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: Bijojusi paaukštinimo, dabar džiaugiasi išdrįsusi – kartais užtenka, kad Tavimi tikėtų kiti6 min read

Reading Time: 5 minutes

Kur padėsi, ten bus laiminga – tokia mintis mane aplankė jau pirmą akimirką, kai prie „Maximos X“ durų mane pasitiko Lijana Varnienė. Jos veide šypsena, o rankose – telefonas, mat aš sugebėjau pasiklysti Pasvalyje, ir Lijana, kikendama iš mano bambesio, kantriai vedė mane į savo glėbį. Apsikabinom, o ji iškart pasikuklino: „Kažin, ar bus čia ką ir papasakot“.
Ech, tas nelemtas kuklumas, kuris ne vienam mūsų kiša koją! Laimei, yra kas į jį nekreipia dėmesio ir pastebi patį žmogų ir jo darbus. Būtent puikūs pirkėjų atsiliepimai lėmė tai, kad Lijana pateko tarp dešimties mėnesio geriausiųjų darbuotojų „Maximos“ vykdomoje kampanijoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą. Straipsnių ciklas LAIMĖ DIRBTI – dalis šio reklaminio projekto, tad man tenka džiaugsmas vežtis laimės receptus iš visos Lietuvos. O šįkart – iš pačios jos šiaurės.

„Džiaugiuosi, kad manęs paklausė dukart“
Lijana „Maximoje“ – jau 15 metų. Pradėjusi dirbti kasoje, netrukus tapo vyr.kasininke, o dar po ketverių metų gavo direktorės pasiūlymą tapti pamainos vadove.
– Nesutikau. Tiesą pasakius, labai bijojau. Nepasitikėjau savimi, sakiau, kad nemokėsiu, nesugebėsiu. Žinote, kaip būna… – skėsteli rankomis, – Vietoje manęs pradėjo dirbti kita mergina. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad po pusmečio vėl atsilaisvino pamainos vadovės pozicija ir vėl gavau pasiūlymą ją užimti. Nebebuvo, kur dingti!
Klausau ir negaliu savo ausim patikėti – norisi tik velnių duoti už tokias abejones – juk Lijana yra baigusi verslo administravimą Šiaulių universitete, iki susilaukdama dukrų vadovavo siuvyklai, bet vis tiek rado priežasčių susvyruoti. Skaudu, kai suvoki, kiek žmonių taip save nuvertina kiekvieną dieną ir kiekviename žingsnyje!
– Na, ir ką manot dabar? Kad nesąmonių prisigalvojote? – paklausiu ir abi su Lijana užsikvatojam per visą parduotuvę.
– Būtent taip ir galvoju! Aš esu atsargi. Baiminausi, kad neįvykdysiu, kad nuvilsiu. Bet, laimei, manimi labai tikėjo direktorė Lina. O kai Tavimi tiki kitas žmogus, tai yra be galo daug – džiaugiuosi, kad ji manęs paklausė dukart, – prisipažino moteris.

Gydo dėmesiu – ne pykčiu
Kai Lijanos paprašau papasakoti kokią įsimintiną istoriją iš savo darbo patirties, ji tik papurto galvą: „Čia visos dienos geros!“ ir berte beria didžiausius savo džiaugsmus: bendravimą su žmonėmis – tiek su tiekėjais,  tiek su vairuotojais, kurie jau tapo kaip savi, o kolektyvas – jau seniai lyg šeima. Kadangi pamainoje dirba septyniese, labai susibendravo, kasdien išsikalba ir išsipasakoja.
– Anksčiau ir pasilinksminti kartu išeidavom, bet dabar išėjimai retėja, matyt, jau senstam, –  šypsosi Lijana, – Man čia gera. Čia aš jaučiuosi savo rogėse. Aš moku dirbti savo darbą ir dėl to man smagu. Bet iššūkių ir naujovių netrūksta – visada yra kur augti. Man patinka būti tarp žmonių. Man be galo smagu padėti.
– Bet kaip išlaikyti tą smagumą, juk dienų būna įvairių? – neatlyžtu.
– Aš į viską žiūriu optimistiškai. Žinoma, būna visko, bet visada stengiuosi nuvyti blogas mintis, nes jos labai greitai įtraukia ir užsiūbuoja. Svarbiausia – kiekvienoje situacijoje rasti kažką gero, – sąmoksliškai mirkteli mano pašnekovė, o paklausta, kaip, sekasi vadovauti pamainai, parausta, – Man patys darbuotojai sako, kad turėčiau būti griežtesnė, bet man nepavyksta. Matyt, ir nepavyks – juk jau 42, nepasikeisiu. Mane pačią pyktis užblokuoja, tad kodėl turėtų veikti su kitais? Tad jau verčiau pagirsiu, padrąsinsiu, pasakysiu, kad viskas bus gerai, viskas pasiseks – manau, tai daug veiksmingiau.

Laimes dieta Patreon banner

Imtis naujo iššūkio pakako vieno sakinio
Matyt, taip jau lemta – kiek duodi, tiek gauni atgal. Štai pati padrąsinta, dabar Lijana drąsina kitus, o prieš kelerius metus ją padrąsino ir kitas kolega – buvęs parduotuvės apsaugos vadovas.
– Jis man pasakė, kad turėčiau auginti bites. Tiesiog taip paprastai „Tu sugebėsi, imkis!“. Man tų žodžių ir užteko. Kartais tik tiek ir tereikia – kad kitas Tavyje pamatytų sugebėjimą, ir Tu pats tuo patikėtum, – pasakoja Lijana, o aš galvoju, kaip retai mes susimąstome mėtydamiesi žodžiais, juk kartais, abejingai ištarti, jie ir sugriauti gali, kartais – sparnus užauginti.
Garsiai nusistebiu – nesu tikra, ar kiekvienas vyras apsidžiaugtų, jei žmona, parėjus namo, pasakytų, kad viskas, nuo šiandien aš – bitininkė, bet Lijana tik nušvinta.
– Turiu puikų vyrą! Mano šeima labai gera. Esu apsupta laimės ir meilės. Jeigu ką sugalvojam, nesvarbu, kuriam ta idėja šautų, abu pasitariam ir imamės. Visada turiu palaikymą, stiprų užnugarį, – tikina moteris, o aš priduriu, kad gyvena kaip Dievo ausy ir pasvalietė nesiginčija, – Teisingai! Negi čia slėpsi – esu tikrai laiminga.
Lijana pradėjo nuo dviejų avilių, skaitė visą įmanomą literatūrą, naršė internete. Pamačiusi, kad patinka, įsigijo dar penkis. Dabar avilių turi dvidešimt vieną. Sako, kai būna medaus ėmimas, jam ruošiasi visa šeima – ir vyras, ir dukros.
– Savo pirmąjį medų iki šiol prisimenu – buvo ypatinga diena.

Laimė ateina iš šeimos
Kalbamės su Lijana apie tai, kokios stebuklingos yra bitės: moteris džiaugiasi, kad šiemet jos paskelbtos svarbiausiais gyvūnais Žemėje. Juk didžiąją dalį augalų, reikalingų žmonių išgyvenimui, reikia apdulkinti, o dėl tręšiamų laukų bičių populiacija smarkiai nyksta, tad bitėms reikia pagalbos. Bet ne tik čia – vienas bitininko darbų yra stebėti, kaip gyvena bičių šeimos, ar jos nesilpsta.
Lijana prisipažįsta, kad ir šitoje vietoje yra minkštaširdė – jei stiprūs bitininkai bičių motinėles keičia kas metus, ji jų gaili – pas Lijaną motinėlės ir trejus, ir ketverius gyvena.
– Žinoma, paskui lazda gali atsisukti kitu galu. Motinėlė pradės dėti mažiau kiaušinėlių, nusilps šeima, – klausau ir šypsausi, kad pas bites – kaip ir pas žmones, namiškių laimė labai nuo mamos priklauso, – Man atrodo, kad visa laimė ateina iš šeimos. Reikia kalbėtis, aiškintis, reikia, kad namie būtų užuovėja. Aš ir iš darbuotojų matau – jei kas nesiseka darbe, klausiu, ar viskas gerai. Ir dažniausiai paaiškėja, kad namie kas nors nutiko.

Bitės zirzia, o žmonėms to daryti nereikėtų
Gal vis dėlto „Maximą“ kada nors pakeis bitės – juk jau šitiek metų toje pačioje vietoje, – paklausiu Lijanos, o ji tikina, kad tie metai neprailgo.
– Aš nenorėčiau, kad bitininkystė man taptų darbu. Man patinka, kad tai yra pomėgis, malonumas: ateini, atsitūpi, pasižiūri, nusiramini ir vėl toliau laimingas gyveni, – šypsosi Lijana, o paklausta, ko išmoko iš savo bičių, susimąsto, – Bitės zirzia, žmonėms nereiktų zirzt. Nes tas nuolatinis skundimąsis ir zirzimas nieko gero neatneša, ir net sveikatą ėda. Bitės labai darbščios, jos neklausia, kodėl man šito reikia, kodėl tas ar anas turi daugiau – jos tiesiog skrenda. Bitės darbininkės miršta po 3 mėnesių ir medų neša tam, kad gyventų kiti.

Iš Pasvalio išsivežu ne tik kibiriuką Lijanos darbo vaisių, bet ir itin šiltą jausmą – ką gali žinoti, gal nuo šiol visus žmones matysiu, kaip bites, nešančiančias medų, kaip tuos, kurie kiekvieną dieną savo darbu daro saldesnę. Jei ir jūsų dieną kažkas pasaldino šaukšteliu medaus, būtinai palikite atsiliepimą, ir nesvarbu, kas tai – kasininkė, kasininkas, kepėjas, mėsininkas ar salės darbuotojas. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie dėl jūsų daro daugiau, galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.

#REKLAMA

TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU  

 

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).