DARBAS

LAIMĖ DIRBTI: 19-metis pardavėjas: Toks jausmas, kad čia galėčiau dirbti visą gyvenimą“9 min read

18 birželio, 2020 6 min
Rimantė Kulvinskytė

Autorius:

Rimantė Kulvinskytė

LAIMĖ DIRBTI: 19-metis pardavėjas: Toks jausmas, kad čia galėčiau dirbti visą gyvenimą“9 min read

Reading Time: 6 minutes

– Sveiki, kaip praėjo kelionė? Neprailgo, nepavargote? – vos atvykusią į Kėdainius mane klausimais apiberia kasininkas-pardavėjas Laimutis Pogoželskis (19), per rekordiškai trumpą laiką sugebėjęs tapti klientų mėnesio heroju.

Aš pati pagyras dažniausiai sutinku su nuleista galva: besikuklindama, iki galo netikėdama, kad čia – man, juk nuo mažens girdėjau, kad kuklumas – tai dorybė, tad vis dar mokausi priimti gerus žodžius ir labai džiaugiuosi, kai juos kažkas priima atvira širdimi ir visą veidą nušviečiančia šypsena.
Būtent taip – švytėdamas – šiltų žodžių klausosi bene jauniausias mano kalbintas „Maximos“ komandos narys Laimutis. Dvidešimtą gimtadienį kitą mėnesį švęsiantis vaikinas negali atsidžiaugti, kad šiuo metu yra būtent čia, pačiame Lietuvos centre, įsikūrusioje parduotuvėje.

– „Maximoje“ pradėjau dirbti nuo kovo mėnesio. Keli mėnesiai – ir jau herojus!  Mama, sužinojusi, kad laimėjau, iš džiaugsmo net susigraudino. O pačiam labai malonu buvo. Kai taip iš karto, po trumpo laiko tokia sėkmė, manau, čia labai geras ženklas, – šypsosi Laimutis, „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, patekęs tarp dešimties mėnesio geriausiųjų.

Laimes dieta Patreon banner

„Labai noriu pagirti bei padėkoti šios MAXIMOS parduotuvės informacijos kasoje dirbančiam jaunam vaikinui vardu Laimutis. Aptarnavimas aukščiausio lygio, padėjo išspręsti problemą su bankiniu pavedimu. Pats viską surado ir, tiesiog galima sakyti, jog išgelbėjo mane. Šaunuolis! Įsitikinau, jog ši MAXIMOS parduotuvė geriausia mieste. Ačiū!“ – taip skambėjo atsiliepimas, atnešęs jam pergalę. Ir nors kasininkas tai vadina sėkme, man atrodo, kad ji čia niekuo dėta – už viską vaikinas gali dėkoti tik savo paties užsidegimui.



Pinigai laimės neatnešė


Baigęs dvylika klasių, Laimutis išvyko į Angliją, didelę lietuvių bendruomenę turintį Peterborough miestą.

– Važiavau pas brolį, galvojau, kad pabuvęs užsienyje atrasiu save. Įsidarbinau Amazon.com sandėlyje prekių surinkėju. Darbas tai viskas OK, bet pats užsienis, tai ne. Net negalėčiau pasakyti kodėl, neprilipo man niekaip ir tiek. Namų ir draugų ilgėjausi. Žinoma, pinigai ten yra geri, bet jie laimės neatneša – pats tuo įsitikinau. Man reikia žmogiškos šilumos. Nežinau, gal tiesiog per jaunas tokiai patirčiai buvau, nes man vis dar labai reikia tėvų meilės ir gera būti šalia jų, – neslepia vaikinas ir priduria, kad minčių grįžus apsigyventi Kaune ar Vilniuje tikrai turėjo, bet gautas darbas gimtajame mieste viską sudėliojo į vietas.

– Grįžęs iš Anglijos, pamačiau, kad reikalingas pardavėjas-konsultantas „Maximoje“, ir pasakiau mamai: „Mama, aš čia dirbsiu.“ Ir, prašau, iki kur tas atvedė – dabar jau esu herojus! – šypsosi pašnekovas, darbą gavęs net nepraėjus savaitės po to, kai pamatė lemtingąjį darbo skelbimą. – Tėvai labai palaikė mano sprendimą čia dirbti, ypač mama. Ji – didžiausia mano gerbėja ir palaikytoja. Tėvai palaiko mane kiekviename žingsnyje, jie nori to, ko noriu aš, ir tai man be galo svarbu.

Mandagumą padarytų privalomu


Kalbėdamas apie darbą, Laimutis vis pabrėžia, kad čia jam labai gera: jau nuo pirmų akimirkų darbe buvo itin šiltai priimtas kolegų, nejautė jokio streso, net ir pirmąją dieną, net ir dėl ypatingai griežtų ir sudėtingų karantino sąlygų.

– Gerai man čia buvo nuo pat pradžių. Tikiu, kad daug kas atėjus į naują vietą priklauso ir nuo kolektyvo, koks papuls. Mūsų komanda labai draugiška, visi labai bendraujantys, nėra nei vieno tokio, kuris skersai pasižiūrėtų. Visi vieni kitus pakalbiname, ir aš pats bandau bendrauti kuo daugiau. Nesu iš tų žmonių, kurie atėję į darbą su niekuo nebendrauja ir akių į nieką nepakelia – aš ne toks, – tikina Laimutis ir priduria, kad nemažai etiketo išmokė ir laikas, praleistas Anglijoje. – Ten išmokau dažniau dėkoti, sakyti ačiū. Nes ką bedarytų, britai visuomet dėkoja. Dar labai smagu, kad jie sveikinasi – niekada, jei prasilenkiate gatvėje, nebus taip, kad praeis netarstelėję „labas“. Net ir visiškai nepažįstami žmonės. Ten ne tik parduotuvėje kasininkas visuomet paklaus „kaip sekasi?“ ar „kaip laikaisi?“, bet ir gatvėje sutiktas praeivis. Norėčiau, kad taip būtų ir Lietuvoje. Gal mums mandagumą padaryti privalomu? Įvesti įstatymu? Tikrai nebūtų blogiau.

„Man tiesiog smagu padėti.“


Laimutis tikina, kad bendravimas jam yra tikra dovana, nes jam patinka žmonės.

– Esu tikrai komunikabilus ir man pardavėjo-konsultanto darbas šiuo metu yra geriausias įvertinimas. Žinoma, kad norėčiau siekti kažko daugiau, kopti karjeros laiptais, bet galiu pasakyti viena: kol kas mano stotelė yra „Maxima“, – patikina vaikinas, o paklaustas, kokius lūkesčius turėjo iki ateidamas čia dirbti, neslepia, jog nesitikėjo, kad taip bus. – Galvojau, kad reikia pabandyti, gal patiks, gal pritapsiu. Gavosi taip, kad… labai gerai gavosi! Tiesa, prieš gerus metus, dar būdamas aštuoniolikos, dirbau mažoje vietinėje parduotuvėlėje konsultantu, tad patirties jau šiek tiek turėjau, nebuvo nedrąsu. Man čia išties labai patinka: darbas, kolektyvas, direktorė ir apskritai darbas su žmonėm, pagalba žmonėms. Gal čia nuo prigimties taip? Mano mama gydytoja, dirba su senjorais, reabilitacijoje. Gal čia iš jos pavyzdžio toks atsidavimas? Nors mamos pėdomis žengti negalvojau, noras padėti žmonėm pas mane visada buvo. Visiems –  nuo senyvo amžiaus žmonių iki bendraamžių – man tiesiog smagu padėti.

Gal dėl to, garsiai svarsto Laimutis, ir tas informacijos darbas jam taip prie širdies.

– Iš pradžių dirbau kasose: tai savitarnoje, tai kasoje. Bet tada direktorė pasiūlė išbandyti savo jėgas informacijoje. Ir, žinote ką, kai ten pradėjau tuos mokesčius skenuoti – jau viskas, nebenoriu iš ten išeiti. Tad mane ten ir paliko.Ten daugiau galvojimo, daugiau reikalų. Ir prekės, ir mokesčiai, ir terminalas, ir bankiniai procesai – smagu. Toks jausmas, kad informacijoje galėčiau dirbti visą gyvenimą, man tiesiog tai patinka.

Jei reikės – eis ir mokysis


Matyt, čia medaus mėnesio periodas, besikalbėdami pakikename su Laimučiu, bet vaikinas mane patikina – dar nebuvo nė karto, kad jis nenorėtų eiti į darbą.
– Dirbu keturias dienas, keturias turiu laisvas ir, galiu pasakyti, kad visada laukiu, kada reiks eit į darbą. Man darbas yra kaip antri namai. Viskas man čia tobula, turiu jau net savo etatinių klientų. Ir laimė dirbti man visų pirma susideda iš pagalbos žmonėms. Kadangi klientas visuomet yra pirmoje vietoje, nei vieno atėjusio nenuvertinu. Kiekvienas žmogus man yra svarbus. O kai žmonės tau svarbūs darbe, svarbiais tampa ir už jo ribų. Visus reikia mylėti ir gerbti.
Laimutis su planais niekur neskuba, tikina, kad yra laimingas čia ir dabar. Jaučiasi save atradęs darbe ir dėl to yra labai dėkingas.

– Aš save matau „Maximoje“ ir jeigu tam, kad kilčiau čia karjeros laiptais, reikės kokio papildomo išsilavinimo – eisiu ir mokysiuos. Darysiu viską, kad siekčiau čia karjeros. Žinau, kad dauguma daro atvirkščiai: pirmiausia gauna diplomą, o paskui su juo eina darbo ieškoti. Mano atvejis kitoks – darbas, tikiu, įkvėps studijas.


Iš pirmo atlyginimo – rožės mamai


Laisvomis dienomis Laimutis namie nesėdi – su draugais ar tėvais keliauja po Lietuvą.

– Imu mamą ir važiuojam! Tai po apylinkes, tai iki Kauno. Paskutinįkart buvome Jonavoje, Survilų kaimo turizmo sodyboje įkurtame basakojų take – tikrai rekomenduoju, nes labai patiko. Labai smagu ten.

Nesėdėti namie – toks, sakyčiau, gan metaforiškas ir plačiai pritaikomas Laimučio patarimas visiems.

– Ypatingai jauniems žmonėms. Svarbiausia – nesėdėti vietoje. Jei turite tikslų, eikite į „Maximą“ ir išbandykite save. Niekas nežinom, kas nutiks rytoj. Su tėvais juk visą gyvenimą negyvensi. Man pačiam 19 metų ir aš tiesiog negaliu iš tėvų imti pinigų. Dabar jau nebe jie man tėvai turi padėti, o aš jiems, – įsitikinęs jaunasis pardavėjas-konsultantas. O paklaustas, ką nupirko tėvams iš pirmojo atlyginimo, užplūsta pasididžiavimu. – Buvo mamos jubiliejus, tad nupirkau 45 rožes. Žinau, kad čia – ne esminis dalykas, bet man svarbu. Nes čia jau ne „mama, duok pinigų ir aš tau nupirksiu gėlių“. Čia mano uždirbtas atlyginimas ir mano padėka. Darbas labai keičia mąstymą ir požiūrį į gyvenimą. Ir tikrai nieko neatima. Juolab, kad dabar ir pajūrio „Maximose“ vasarą galima padirbėti – pats, dar prieš išvykdamas į Angliją, svarsčiau apie darbą Nidoje.

Į darbą – kaip į šventę

Laimutis džiaugiasi, kad kasdien išmoksta kažko naujo, suranda sprendimus vis kitoms problemoms, padeda patiems įvairiausiems žmonėms ir su kiekvienu žingsniu įgauna vis daugiau pasitikėjimo savimi.

– Aš daug mokausi. Iš kolegų ir iš vadovų. Labiausiai įsiminė direktorės žodžiai: „Jei ko nors nežinai, geriau klausk 10 kartų, negu padaryk klaidą“. Tą ir darau. Nebijau nežinoti, nebijau klausti, – patikina, rodos, niekada šypsotis nenustojantis Laimutis. –  Šis darbas mane daro geresniu žmogumi. Kadangi čia reikia daryti žmonėms gera, darbe turi savo blogas emocijas palikti už durų. Vadinasi, savaime tampi geresniu. O jei dovanosi žmonėms šypseną, gausi tą patį atgal. Aš į darbą einu kaip į šventę, man nėra buvę, kad atsikelčiau su bloga nuotaika. Ir sau norėčiau palinkėti ir toliau išlikti tokiu, koks esu. Aš viską turiu – rankas, kojas, orą plaučiuose. Noriu ir toliau neprarasti noro motyvuoti kitus. Savo darbą reikia mylėti, nes darbas – žmogų puošia. Tad, jaunime, jei savęs nerandate – ateikite į „Maximą“, visus priimsime, visko išmokinsim!


Jei rimtai susigundėte Laimučio kvietimu, savo galimybes pasitikrinti galite tiesiog spustelėję ant nuorodos https://karjera.maxima.lt .
Nepamirškime, kad visiems mums svarbu būti pastebėtiems, pakalbintiems ar įvertintiems. Jei kažkas jus pradžiugino, kažkieno pastangos nustebino, nesvarbu kieno – kasininkės, kasininko, kepėjo, mėsininko ar salės darbuotojo, skirkite minutę jiems atsilyginti tuo pačiu. Įvertinti ir pagirti tuos, kurie kasdien dėl jūsų daro daugiau, galite ir mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.


TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU

#REKLAMA


Su daugiau herojų susipažinti galite čia.

 

Rimantė Kulvinskytė

Rimantė Kulvinskytė

Esu žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, mama, žmona, dukra ir draugė. LAIMĖS DIETA yra mano kelionė ir bandymas sujungti visus šiuos vaidmenis taip, kad kiekviename jų jausčiausi laiminga. Čia dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pamokomis, kurios suteikia drąsos pradėti dieną. Labai tikiuosi, kad čia rasi kažką artimo sau.
Patiko straipsnis? Paremkite puslapį Patreone (spauskite mygtuką, esantį žemiau).